Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/03
Bendrovės ir ūkininko apskaitos politika
  • Prof. dr. Danutė ZINKEVIČIENĖ,prof. dr. Neringa STONČIUVIENĖ, ASU
  • Mano ūkis

Žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkių veiklos rezultatus atspindi jų finansinė informacija, kuri suformuojama tvarkant buhalterinę apskaitą. Ši informacija pateikiama savininkams, pagal jos duomenis apskaičiuojami mokesčiai ir įmokos, ji analizuojama, siekiant įvertinti ūkio veiklos perspektyvas. Teisinga, tinkama, patikima ir palyginama finansinė informacija gali būti gauta suformavus tinkamą apskaitos politiką.

Apskaitos politiką sudaro apskaitos principai, metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Jos sudarymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Praktikoje neretai diskutuojama, kas atsako už apskaitos politikos suformavimą bei įgyvendinimą. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti ir įgyvendinti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį bei vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma:

  • ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę;
  •  finansinių ataskaitų rinkinio sudeėis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai;
  •  apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansavimo sumas, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus.

Formuojant apskaitos politiką išskiriamos metodinė, organizacinė ir techninė dalys. Metodinė dalis yra viena reikšmingiausių, nes joje apibrėžiami atskirų apskaitos objektų apskaitos metodai. Ši apskaitos politikos dalis dažniausiai analizuojama mokslinėje ir buhalteriams praktikams skirtoje literatūroje. Ją rengiant pagrindinis darbas daugeliu atvejų tenka buhalteriams, nes jie pagal savo kompetenciją geriausiai išmano apskaitos metodų esmę, jų taikymo galimybes ir pan. Tačiau formuojant ūkio subjekto apskaitos politiką ne mažiau svarbios yra organizacinė ir techninė dalys, kurioms dažnai skiriama nepakankamai dėmesio.

Organizaciniai aspektai

Organizacinėje apskaitos politikos dalyje numatoma, kaip bus įforminama ūkio subjekto apskaitos politika, nurodomi norminiai aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę, pasirenkamas kalendorinis laikotarpis ūkio subjekto finansiniams metams bei apskaitos tvarkymo būdas, numatoma atsakomybė ir pareigos, susijusios su apskaita, aptariamas informacijos konfidencialumas ir atsakomybė už jos skleidimą.

Pastovumo principas apskaitoje reikalauja, kad būtų galima palyginti skirtingų laikotarpių ūkio subjekto finansines ataskaitas. Todėl visais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti laikomasi tos pačios apskaitos politikos. Konkretaus ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti pasirinkti apskaitos principai, metodai ir taisyklės juridinę galią įgyja tik tuomet, kai šie pasirinkimai yra teisingai juridiškai įforminti. Parengta ūkio subjekto apskaitos politika paprastai įforminama vadovo įsakymu. Vienu įsakymu gali būti patvirtintas detalus ūkio subjekto apskaitos politikos aprašymas, apimantis organizacinius, techninius ir metodinius aspektus, arba vadovas gali pasirinkti atskirais įsakymais tvirtinti atskirų apskaitos politikos sudėtinių dalių nuostatas (tvarkas). Vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įsakymo tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas.

Formuojant apskaitos politiką apsisprendžiama, kas tvarkys ūkio subjekto apskaitą, t. y. ar bus steigiama apskaitos tarnyba įmoneje, ar bus naudojamasi pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ar savarankiškai apskaitos paslaugas teikiančio asmens paslaugomis. Kai apskaita tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, atsakomybė už įrašų teisingumą nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, kurie privalo turėti bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Nusprendus apskaitą tvarkyti pačioje įmonėje, turi būti numatytas darbų pasiskirstymas ir atsakomybė tarp apskaitos darbuotojų, buhalterių darbo planavimas, jų kvalifikacijos kėlimas, apsirūpinimas normatyvine medžiaga ir pan. Vienas iš svarbių apskaitos politikos organizacinių aspektų yra vadovo ir kitų asmenų atsakomybės už buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę numatymas (žr. paveikslą). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos dokumentus surašančių ir pasirašančių asmenų patvirtinimą, informacijos apie ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei ar savarankiškai dirbančiam asmeniui, apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, o pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą - ir už finansinės atskaitomybės sudarymą bei pateikimą laiku. Tvarkant apskaitą ūkio subjekto buhalterijoje, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, o kiti darbuotojai, kuriems vadovo nustatyta tvarka pavesta surašyti ir pasirašyti (arba tik pasirašyti) dokumentus, atsako už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigos yra nustatytos ir kituose teisės aktuose (pvz., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse ir kt.).

Vadovas savo atsakomybes negali tiesiogiai deleguoti kitam asmeniui, taciau jis privalo konkretiems darbuotojams paskirti atitinkamus darbus, pavesti tam tikras su apskaita susijusias užduotis, kurios neturi peržengti darbo sutartyje sulygtu darbo funkciju. Atkreiptinas demesys: tuomet, kai teises aktai ivardija imones vadova kaip asmeni, kuriam turi buti taikomos nustatytos sankcijos, visais atvejais už ši pažeidima atsakomybe tenka jam (vadovui).

Svarbus apskaitos politikos organizacinės dalies elementas yra tvarkos, kai keičiasi ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar dingsta apskaitos dokumentai ir registrai, nustatymas. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad pasikeitus įmonės vyriausiajam buhalteriui, vadovas nustato tvarką ir laikotarpį, per kurį vyriausiasis buhalteris (buhalteris) apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti vadovo paskirtam asmeniui. Dingus arba visiškai ar iš dalies sugadinus apskaitos dokumentus ar apskaitos registrus, vadovas turi pareikalauti pasiaiškinimo iš juos praradusio ar sugadinusio darbuotojo bei priimti sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.

Formuojant apskaitos politiką svarbu įvardinti komercinei paslapčiai priskiriamą informaciją, numatyti, kaip bus užtikrinamas jos saugumas, nustatoma atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą.

Techniniai aspektai

Apskaitai tvarkyti naudojamų priemonių visumą sudaro techninę apskaitos politikos dalį. Jai priskiriami:

  • ūkinių operacijų dokumentavimas (dokumentų formos, judėjimo tvarka, asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo patvirtinimas);
  • įmonės buhalterinių sąskaitų planas (apskaitai tvarkyti būtinų sąskaitų parinkimas, užbalansinių sąskaitų parinkimas ir naudojimo tvarka);
  • įmonės buhalterinės apskaitos registrai (apskaitos registrų formos, spausdinamų apskaitos registrų sąrašas ir tvarka, apskaitos registrų komplektavimo ir saugojimo tvarka, apskaitos registrų tarpusavio ryšiai);
  • inventorizacijos atlikimo tvarkos nustatymas;
  • techninių apskaitos priemonių naudojimas įmonėje.

Apskaitos dokumentų formos bei dokumentų apyvarta priklauso nuo ūkio subjekto veiklos specifikos bei jo organizacinės struktūros. Vadovaujantis apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, kiekvienas ūkio subjektas pagal savo poreikius nusistato dokumentų formą, turinį ir skaičių. Apskaitos politikoje turi būti nustatyta tvarka, numatanti, kokie apskaitos dokumentai surašomi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių metu, kokie - ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams įvykus ar pasibaigus, kokie - kai ūkinė operacija baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis dokumentas. Taip pat nurodoma, kas gali surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, kada ir kas apskaitos dokumentus turi pateikti buhalterijai.

Analogiškai apskaitos politikos techninėje dalyje turi būti nustatyta ir apskaitos registrų forma, turinys ir skaičius bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo juose tvarka. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys apskaitos registruose turi būti užregistruojami ne vėliau kaip per 4 mėnesius įvykus ūkinei operacijai. Kartu apskaitos politikoje turi būti nustatyta tvarka, kaip apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai bus saugomi iki finansinių ataskaitų patvirtinimo, kaip bus užtikrinamas jų saugumas, kaip jie bus archyvuojami sudarius finansines ataskaitas.

Žemės ūkio subjekto apskaita tvarkant dvejybinio įrašo būdu, svarbu tinkamai parinkti buhalterines sąskaitas ir parengti individualų ūkio subjekto sąskaitų planą, kurį turi patvirtinti ūkio subjekto vadovas. Reikėtų numatyti ir užbalansines sąskaitas, kurios svarbios siekiant užtikrinti tam tikro užbalansinio turto objektų buvimą ūkyje ar tam tikrų užbalansinių įsipareigojimų informacijos registravimą. Pavyzdžiui, turi būti numatytos sąskaitos, skirtos ilgiau nei vienus metus naudojamo turto, kurio vertė mažesnė už nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, apskaitai.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Todėl apskaitos politikos techninėje dalyje turi būti nustatyta metinės ir kitais atvejais atliekamų, pvz., keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, inventorizacijų atlikimo bei jų rezultatų įforminimo tvarka. Čia gali būti patvirtinta nuolatinė inventorizacijos komisija ir jos pirmininkas, nustatyti inventorizavimo objektai ir jų inventorizavimo terminai. Tvirtinant šią tvarką, tikslinga numatyti, kokiu atveju ir kas gali daryti tarpusavio skolų užskaitas.

Aiškiai apibrėžti techniniai ir organizaciniai aspektai palengvins apskaitos tvarkymo organizavimą, jos patikimumą ir užtikrins, kad apskaitos informacija būtų laiku pateikiama.