Raugintos paprikos, agurkai, pomidorai, svogūnai, česnakai, morkos, burokėliai ir net ridikėliai - tai tik dalis ūkininkės Dalios Abukauskienės gaminamos produkcijos. Su vyru Edvardu jiedu puoselėja vos šiek tiek daugiau negu hektarą įvairių daržovių, tačiau darbo turi ištisus metus, mat daržoves ne tik augina, bet ir raugia.

Daržininkyste ūkininkai verčiasi jau daugiau kaip dešimtį metų. Iš pradžių augino tradicines daržoves, kurias augina ir visi stambieji daržininkai. Tačiau greitai suprato, kad, būdami smulkūs ūkininkai, turėtų ieškoti kito kelio - tokio, kuriuo dar kiti nenuėjo. Tada ūkio laukuose atsirado kelių rūšių paprikų, moliūgų, cukinijų, įvairiausių kopūstinių daržovių.

Hektaras žemės - Abukauskams pats tas: nei per daug, nei per mažai. „Plėstis niekada per daug nesiruošėme ir dabar nesiruošiame. Norime auginti tiek, kiek sugebame sudoroti dviese su vyru. Gyvename Kauno rajone, Babtų seniūnijoje - tokioje vietoje, kur labai sunku rasti darbo rankų, mat šalia įsikūrę daug stiprių stambių ūkininkų. Jei mums reikėtų samdytis žmones, būtų jau pernelyg sudėtinga", - paaiškina Dalia.

Daržoves ūkininkai augina ne tik lauke, bet ir šiltnamiuose, kurie užima apie 15 arų. Šiltnamiai dengti plėvele, nešildomi. Šildomas tik daigynas, kuriame darbuotis Dalia pradeda nuo vasario vidurio. Visus daigelius moteris užsiaugina pati.

Natūralus konservavimo būdas

Dalia suskaičiavo, kad dabar iš viso raugina net 20 skirtingų daržovių. Rauginimo meistrystės pradžia buvo agurkai ir pomidorai, paskui prisidėjo obuoliai, o vėliau produktų spektras vis plėtėsi. Moteris neslepia, kad pirmiausia jai pačiai buvo labai įdomu, kaip viena ar kita daržovė tinka rauginti. Dalios specialybė - maisto paruošimo technologė, tad į rauginimo procesą ji žvelgia profesionalo žvilgsniu. „Labai įdomu bandyti, o kai bandymai dar ir pavyksta, kai žmonės pagiria, tai visai smagu pasidaro", - šypsosi ūkininkė.

Pradžia buvo tokia, kad daugiau raugintos produkcijos žmonės išragaudavo, negu nupirkdavo. Bet po truputį pirkimas įsibėgėjo. „Žmonės ateina, ragauja ir dalijasi prisiminimais - vienas Rusijoje, kitas Kryme, Gruzijoje ar Vengrijoje tokio skonio daržovių yra valgęs. Matyt, ten tokie produktai populiarūs. Dažnam atgimsta vaikystės prisiminimai, kaip skanaudavo ypatingo skonio močiutės užraugtų obuolių ar burokėlių", - pasakoja Edvardas.

Visos receptūros yra originalios, pačios Dalios sukurtos. Rinkdamasi daržovių veisles, moteris visada atkreipia dėmesį, kad jos būtų tinkamos rauginti, o štai į mėnulio fazes nežiūri niekada. Ir dar nė karto kopūstai ar agurkai nebuvo minkšti.

Rauginant bet kokias daržoves, pagrindas yra tas pats: veikia druska su daržovių cukrumis, gaminasi pieno rūgštis ir produktai natūraliai fermentuojasi. „Technologija labai nesudėtinga, kiekvienas gali tai daryti namuose. Viskas tarsi savaime išeina, tik pradžią reikia duoti", - kuklinasi Dalia pridurdama, kad raugia viską, išskyrus bulves. Taigi, dabar Abukauskai pirkėjams siūlo raugintus žiedinius, briuselinius, baltagūžius ir raudonuosius kopūstus, kaliaropes, kininius bastučius (iš pastarųjų daro salotas), morkas, virtus ir žalius burokėlius, salierus, šparagines pupeles, svogūnus, česnakus (ropeles ir žiedstiebius), įvairias paprikas, aštriuosius čili pipiriukus, moliūgus.

Netrukus bus baigtas naujas daržovių perdirbimo cechas. Darbai tęsėsi kelerius metus, mat viską ūkininkai darė savo lėšomis ir savo rankomis. Įrengtos patalpos ir įsigyta modernios įrangos: profesionali daržovių pjaustyklė ir džiovyklė, šaldymo įranga. Greta raugintų produktų bus gaminamos ir daržovių salotos. Kol kas visa produkcija fasuojama į plastikinius kibirėlius, bet galvojama ir apie galimybę fasuoti į vakuumines pakuotes. Ateityje, didėjant perdirbamos produkcijos kiekiui, galbūt reikės įsigyti daržovių ir iš kitų augintojų, tačiau kol kas Abukauskams pakanka savame ūkyje išaugintų gėrybių.

Kai kurias daržoves būtina užraugti iš karto nuėmus derlių - tarkime, česnakus, nes laikomi jie labai greitai apdžiūsta ir raugti nebetinka. Tas pats reikalavimas galioja ir agurkams bei pomidorams. O, pavyzdžiui, kopūstus galima raugti ir ilgokai palaikytus. Beje, kopūstų Dalia nesmulkina, raugia stambokus gūžės gabalus, ir pirkėjai jau įprato prie tokio kopūstų pateikimo.

Produktai raugiami plastikiniuose, sandariai uždengtuose (kad nepatektų oro) induose. Kol užrūgsta, laikoma šiltai, o paskui vėsiai - geriausia 0 ⁰C temperatūroje, o šilčiausiai iki 5 ⁰C šilumos. „Temperatūra turi būti žema. Vis tik tai yra gyvas organizmas, tad užrūgusius produktus reikia „nuraminti", kad neperrūgtų. Kai šilta, jie pradeda „gyventi" ir perrūgsta", - paaiškina Dalia. O Edvardas papildo, kad svarbu turėti pašildymo ir atšaldymo įrangą, kad būtų įmanoma laiku sustabdyti pirmąjį įrūgimą ir iš karto po jo šaltai laikyti. 15-20 ⁰C temperatūroje daržovės įrūgsta per kelias dienas.

Kai kuriems pirkėjams būna labai keista, kad Abukauskai nenaudoja acto - netiki, kaip taip gali būti. „Rauginimas su actu - tai kažkokia parodija. Jei rūgsta natūraliai, tai kam actą kišti? Mūsų produkcija visiškai natūrali. Net prieskoninės žolelės - ir tos mūsų ūkyje užaugintos. Labai daug į raugintus produktus dedame bazilikų, taip pat dašių, juozažolių", - sako Dalia. Beje, vaistinių ir prieskoninių augalų ji augina nemažai, išdžiovina žoles paprastoje daržinėje ir ruošia žolelių rinkinius sriubai, mėsai įvairioms arbatoms.

Perdirbti produkciją - apsimoka

Ūkininkai tvirtina, kad perdirbti produkciją tikrai apsimoka, nes taip įmanoma parduoti brangiau. Žinoma, darbo padaugėja. Produkcija dvi dienas per savaitę Dalia ir Edvardas prekiauja Žaliakalnio turguje. „Jau turime savo ištikimų pirkėjų. O nauji žmonės neretai ateina su rekomendacijomis, kad kažkas iš pažįstamų jau pirko ir liko patenkinti - smagu būna tokiais momentais", - pasakoja Edvardas.

Naujausios maisto produktų pasirinkimo tendencijos rodo, kad dabar žmonės drąsiai eksperimentuoja, jaučiasi skanaus ir sveiko maisto kultas. Ūkininkai dažnai rengia degustacijas, kurių metu nori išgirsti tikslią žmonių nuomonę, kas jiems skanu, o kas nepriimtina. „Vertinimai labai skirtingi - kiek žmonių, tiek skonių. Vienas gali net išspjauti pasibjaurėjęs, o kitas negali atsidžiaugti, kaip skanu", - pastebi vyras. „Na, pirmiausia turi būti skanu man pačiai. Bet ko prekybai tikrai nesiūlau", - patikslina Dalia. Iš tokių nepavykusių bandymų daržininkė prisimena smidrų rauginimą: nieko neišėjo, atsirado kažkoks specifinis mėšlą primenantis kvapas ir nenusakomas skonis. Tačiau Dalia rankų nė neketina nuleisti ir vasaros pradžioje, kai bus šviežių šparagų sezonas, vėl bandys juos rauginti.

„Mūsų produkcija nėra pigi. Kitaip neišeina: viską kruopščiai skaičiuojame, kad išeitų ir užsidirbti. Pirmiausia brangu pačias daržoves išauginti: tarkime, kai kurių pipirų ant krūmelio auga tik po 5-6 vienetus. Tad jų kilogramas atitinkamai ir kainuoja. Patikėkite, kas mėgsta ir perka, kainų net neklausia", - patikina Edvardas.

Jis nepraleidžia progos pirkėjams paaiškinti, kad raugintus produktus rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną, nes tai natūralūs probiotikai. „Štai vienas pirkėjas grįžo iš Amerikos ir iš karto pas mus: „Ar jūs žinote, kuo prekiaujate - ne maistu, o tikrais vaistais! Nė neįsivaizduojate, kokie populiarūs rauginti produktai JAV, tai tikra panacėja", - iš užjūrio sugrįžusio kliento įspūdžius su šypsena prisimena Edvardas.

Šiltas bendravimas su klientais - vienas iš svarbių verslo sėkmės kozirių. Ūkininkai įsitikinę, kad patiems ir užauginti, ir pagaminti, ir prekiauti - didelis privalumas. „Nė neįsivaizduojame, kaip būtų, jei prekybą patikėtume kitiems. Juk žmonėms kyla daugybė klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik pats augintojas", - sako Dalia ir Edvardas, o jų mintyse - nuosavos mažos parduotuvėlės steigimas.

Apibendrindami praėjusius metus daržininkai pastebi, kad 2015-aisiais pajuto labai didelį susidomėjimą produkcija, dažnai dalyvavo mugėse, parodose. Pasisekimo sulaukė parodoje „Pirk prekę lietuvišką" - po jos akivaizdžiai padaugėjo klientų. Pavyzdžiui, viena verslininkė užsakė darbuotojams kalėdinių dovanų po kibirėlį įvairių daržovių asorti - iš viso net 150 vienetų. Didžiuojasi ūkininkai ir vasarą gauta Žemės ūkio ministrės padėka už daržovių ūkio puoselėjimą. „Apskritai dabar jaučiamas susidomėjimas smulkiaisiais ūkiais", - su džiugesiu pastebi daržininkai.

Jaunystėje nei Dalia, nei Edvardas negalvojo, kad bus žemdirbiai. Dalios bent jau tėvai gyveno ūkiškai, o Edvardas - grynas kaunietis, galima sakyti tiesiai iš Laisvės alėjos buvo į kaimą perkeltas. „Gyvenau miesto centre, o atsidūriau kaimo pakraštyje. Kauptuko net rankose nebuvau laikęs", - pradžią prisimena vyras, o Dalia priduria, kad teko nemažai „pakariauti", kol vyrą įpratino prie žemės ūkio darbų. Ožkos, karvės, kiaulės - visko ūkyje buvo, kol Abukauskai nusprendė specializuotis daržininkystėje.

Vyresnioji ūkininkų dukra jau turi savo ūkį, šeimininkauja 6 hektaruose Alytaus rajone, kur taip pat augina daržoves - įvairių rūšių kopūstines ir česnakus. Jaunoji ūkininkė savo užaugintomis daržovėmis irgi prekiauja turguose ir su pavydu žvalgosi į mamos raugintus gardumynus - galbūt ateityje ir jaunoji ūkininkė išmoks rauginimo meno. Jaunesnioji Abukauskų dukra studijuoja mediciną ir bent jau kol kas nelinksta į žemės ūkį.

Bendruomeninė veikla reikalauja dėmesio

Dalia su vyru yra aktyvūs Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, dalyvauja daugybėje renginių ir seminarų. Edvardas jau ketverius metus pasinėręs į aktyvią visuomeninę veiklą - yra Pagynės bendruomenės pirmininkas. Jis gali didžiuotis jau dviem įgyvendintais projektais. „Jeigu darbas maišo veiklai, mesk darbą - taip ir buvo mano vyro atveju", - juokiasi Dalia prisiminusi tą laiką, kai vyras bandė suderinti ūkininkavimą, darbą ir visuomenines pareigas.

Pirmininkavimas ne tik surija labai daug laiko, bet pareikalauja ir lėšų. Dar gerai, kad seniūnijos ūkininkai noriai paremia visus sumanymus. Atlygis - geri žmonių žodžiai, už aktyvią veiklą dėkoja ir rajono valdžia.

Kelinti metai Abukauskai Pagynės centre užsodina didelį gėlyną. Jam Dalia pati savo rankomis užaugina kelis šimtus gėlių daigelių. „Man gražu, o kiti eina, gūžčioja pečiais - ar čia reikia to gėlyno? Bet juk dėl savęs viską darome. Ne tik savo kieme reikia tvarkytis", - tvirtina Dalia. Jos planuose - padėti vyrui parengti dar vieną bendruomenės projektą, pagal kurį būtų įrengtas daržovių, vaisių ir vaistažolių perdirbimo cechas. Patalpų būsimam projektui yra, tik reikia norinčio dirbti žmogaus.