Pieninių karvių melžimo savybių, produktyvumo, reprodukcijos rodikliai, jų tarpusavio ryšiai ir tinkamas derinys daro didžiausią įtaką pienininkystės ūkiui augti ir efektyviai plėtotis.

Moderniuose pieno ūkiuose nuolat didėja karvių primilžis, gerinamos karvių melžimo savybės. Pastarųjų tyrimas yra gera priemonė pieno gamybos ir ekonominiams aspektams bei melžimo efektyvumui papildomai stebėti ir įvertinti, taip pat melžimo įrangai suderinti ir tobulinti. Paprastai produktyvesnių karvių didesnis melžimo greitis, o tai lemia trumpesnę jų melžimo trukmę.

Tačiau, didėjant karvių produktyvumui, ilgėja neveršingumo laikotarpis, karvės sunkiau apsivaisina, būna nežymi ruja.

Nustatyta, kad didelę įtaką bendram pieningumui ir pieno išsiskyrimo greičiui daro laktacijos stadija. Pirmoje laktacijos pusėje karvės melžiamos ilgiau negu antroje. Per laktaciją karvės organizme vyksta pokyčiai, susiję su reprodukcija, tai - ruja, apsivaisinimas, organizmo fiziologiniai pokyčiai įvairiais veršingumo laikotarpiais.

Ryšys tarp fiziologinių ir melžimo savybių

Ruja - svarbiausia lytinio ciklo stadija, per kurią organizme vykstantys fiziologiniai procesai suaktyvina medžiagų apykaitą, daro įtaką karvės elgesiui, ji tampa nerami. Jau kelias dienas prieš rują patelės lytiniai organai pasiruošia poruotis ir apsivaisinti, tuomet pastebimi pirmieji lytinio susijaudinimo požymiai, karvė tampa nerami, mažiau ėda, tačiau išoriniai požymiai pastebimi tik kelias valandas prieš rują. Po apvaisinimo lytinis patelės jaudinimasis ir neramus elgesys liaujasi.

Rujos pradžioje sumažėja pieno produkcija, dažniausia priežastis - karvė neatleidžia pieno. Tai rodo, kad yra karvės fiziologinių savybių, vykstančių per laktaciją, ir melžimo savybių tarpusavio ryšys.

LSMU buvo atlikti tyrimai ir įvertinti karvių produktyvumo ir melžimo savybių rodikliai. Tirtos vidutiniškai 2,36 laktacijos karvės, kurių vidutinis paros pieningumas buvo 21,94 kg. Per rytinį melžimą iš karvių primelžta 4,68 proc. pieno daugiau negu per vakarinį melžimą. Vidutinis tirtų karvių melžimo greitis - 1,93 kg/min., melžimas vidutiniškai truko 5,58 min. Ryte karvių melžimo greitis buvo 1,03 proc. didesnis negu per vakarinį melžimą ir truko tik 0,04 min. ilgiau negu vakare. Tirtos karvės, kol sėkmingai apsivaisino, vidutiniškai sėklintos 2,58 karto.

Rujos poveikis pieno kiekiui ir melžimo greičiui

Palyginus trijų labiausiai Lietuvoje paplitusių karvių veislių pieno kiekio ir melžimo greičio kaitą per rują, nustatyta, kad Lietuvos juodmargių (LJ) ir Lietuvos žalųjų (LŽ) veislių karvių pieno kiekis, likus 3 dienoms iki sėklinimo, kinta nedaug, o likus dienai nustatytas didesnis kiekis. Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno kiekis padidėjo 7,18 proc., o Lietu-vos žalųjų - 6,72 proc. Sėklinimo dieną abiejų veislių karvių primilžiai sumažėjo: Lietuvos juodmargių - 10,59 proc., o Lietuvos žalųjų - 9,33 proc.

Holšteinų (H) veislės karvių didesnė pieno kiekio ir melžimo greičio kaita nustatyta prieš 2 dienas iki sėklinimo. Šiuo laikotarpiu karvių pieningumas padidėjo 5,13 proc. Likus dienai iki sėklinimo ir sėklinimo dieną karvių produktyvumas sumažėjo 11,82 procento.

Karvių melžimo greitis dieną iki sėklinimo sumažėjo 16,87 proc., o sėklinimo dieną buvo didžiausias per visą tirtą laikotarpį. Palyginus su melžimo greičiu likus 1 dienai iki sėklinimo, sėklinimo dieną šis rodiklis padidėjo 17,2 proc. ir jau trečią dieną po sėklinimo atsikūrė.

Lietuvos juodmargių veislės karvių melžimo greitis vieną dieną iki sėklinimo padidėjo 18,18 proc., Lietuvos žalųjų - tik 1,49 proc. Sėklinimo dieną abiejų veislių karvių melžimo greitis sumažėjo: Lietuvos juodmargių - 14,46 proc., o Lietuvos žalųjų - 6,72 procento.

Trečią dieną po sėklinimo Lietuvos juodmargių veislės karvių melžimo greitis pradėjo šiek tiek didėti ir išliko didesnis negu tirtu laikotarpiu iki sėklinimo. Tuo tarpu Lietuvos žalųjų veislės karvių melžimo greitis, palyginti su 1 diena iki sėklinimo, praėjus 2 dienoms po sėklinimo, sumažėjo 10,4 proc. ir trečią dieną po sėklinimo atsikūrė.

Palyginus tirtų karvių pieno kiekio ir melžimo trukmės kaitą per rują, nustatyta, kad Lietuvos juodmargių veislės karvių melžimo trukmė nuo 4 iki 2 dienos iki sėklinimo padidėjo 31 procentu.

Likus dienai iki sėklinimo tirtų karvių melžimas sutrumpėjo 25,84 proc., o sėklinimo dieną 10,84 proc. padidėjo. Pirmąsias dvi dienas po sėklinimo nustatyta 2,27 proc. trumpesnė melžimo trukmė, o kitomis tyrimo dienomis po sėklinimo melžimo trukmė šiek tiek ilgėjo ir tirtu laikotarpiu išliko ilgesnė negu prieš sėklinimą.

Žymesnė holšteinų veislės karvių melžimo trukmės kaita nustatyta jau likus 4 dienoms iki sėklinimo. Šiuo laikotarpiu karvių melžimo trukmė sutrumpėjo 11,15 proc., likus 2-3 dienoms iki sėklinimo pastebėta 4,6 proc. ilgesnė trukmė. Vėliau nustatytas melžimo trukmės mažėjimas ir sėklinimo dieną karvių melžimas truko 21 proc. trumpiau, negu likus 2 dienoms iki sėklinimo. Karvių melžimo trukmė pirmą dieną po sėklinimo 17,66 proc. pailgėjo, o antrą dieną - vėl 12,86 proc. patrumpėjo. Kitomis tyrimo dienomis po sėklinimo melžimo trukmė nedaug ilgėjo, tačiau karvės melžtos trumpiau negu prieš sėklinimą.

Lietuvos žalųjų veislės karvių didesnė melžimo trukmės kaita nustatyta jau likus 3 dienoms iki sėklinimo. Šiuo laikotarpiu karvių melžimo trukmė sumažėjo 6,41 proc., kitomis dienomis iki sėklinimo melžimo trukmė ilgėjo ir sėklinimo dieną buvo 5,9 proc. ilgesnė, negu likus 3 dienoms iki sėklinimo. Pirmą-antrą dienomis po sėklinimo nustatytas nežymus 1,14 proc. melžimo trukmės ilgėjimas.

Problemos dėl nepastebimos rujos

Per rują karvės organizme vyksta hormonų kaita ir sudėtingi fiziologiniai procesai, kurie daro įtaką karvių produktyvumui ir melžimo savybėms. Įvairių veislių karvėms šie procesai pasireiškia skirtingai. LSMU atlikti tyrimai parodė, kad ruja labiau veikia juodmargių negu Lietuvos žalųjų veislės karvių pieningumą ir melžimo savybes.

Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys karvių reprodukcines savybes, teigia, kad vis daugiau karvių neapvaisinamos laiku, viena pagrindinių priežasčių - nepastebima ruja (be klinikinių požymių). Užsienio šalių mokslininkai taip pat pastebi tokią tendenciją savo šalyse. E. Cutullica su kolegomis nustatė, kad, didėjant karvių produktyvumui, rujos klinikiniai požymiai silpnėja, o R. Ranasinghe ir kt. išsiaiškino, kad didesnis karvių produktyvumas susijęs su vadinamąja tyliąja ruja, kai klinikiniai požymiai nepastebimi.

Todėl, kai žinoma ūkyje laikomų karvių reakcija į fiziologinius organizmo pokyčius, pieno kiekio ir melžimo savybių kaita per rują gali būti antriniai požymiai, kurie gali padėti nustatyti artėjančią rują, kai karvėms nepasireiškia klinikiniai rujos požymiai.