Sugedus drenažo sistemai, dėl drėgmės pertekliaus tam tikrame plote žemės ūkio augalai nustoja augti, ir žemdirbys patiria nuostolių. Lietuvoje yra iš viso apie 2,58 mln. ha nusausintų žemių, iš jų blogos būklės drenažas sudaro apie 10 proc., kai kuriuose rajonuose - per 20 procentų.

Drenažo garantinis terminas - 25 metai. Daugiausia drenažo sistemų įrengta 1961-1990 m. (2,01 mln. ha). Daugiausia sausinimo sistemų rekonstruota 1981-1990 m. (0,36 mln. ha), taigi ir šiuos plotus jau reikia rekonstruoti iš naujo. Lietuvoje iki 1986 m. buvo nusausinta 2,5 mln. ha žemių. Visos drenažo sistemos įrengtos iš degto molio vamzdelių, didesnio skersmens rinktuvams buvo naudojami betoniniai vamzdžiai. Veikiamos grunto, žemės dirbimo technikos, laiko bei įšalo drenos yra, gniūžta, todėl jas reikia keisti naujais plastiko vamzdžiais.

Nuosavybė

Pagal Melioracijos įstatymą (2004- 02-05, Nr. IX-2009) žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius. Taip pat išskiriami sureguliuoti upeliai, grioviai, nutekinantys vandenį iš daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo; juose esantys melioracijos statiniai; tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai; polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo; kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Taigi, visi sausintuvai priklauso žemės sklypo savininkui, o rinktuvai, priklausantys valstybei, sudaro tik apie 7 proc. viso esančio drenažo ilgio.

Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai, bei atlyginti valstybei ar kitam savininkui nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Kas dengia išlaidas?

Melioracijos statiniams (melioracijos grioviams ir juose esantiems statiniams, 12,5 cm skersmens ir didesniems drenažo rinktuvams) remontuoti ir rekonstruoti numatytos Valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Šiemet melioracijai buvo skirta apie 10 mln. eurų. Sausinimo sistemų rekonstrukcijai 2014-2020 m. ES Kaimo plėtros programoje numatyta 57,9 mln. eurų.

Melioruotos žemės savininkai ar kiti jos naudotojai gali teikti prašymus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriui dėl valstybės nuosavybės teise priklausančių drenažo sistemų statinių rekonstrukcijos. Paraiškų teikėjai turi pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą;
• žemės sklypo, registruoto nekilnojamojo turto registre, pažymėjimą (kopiją);
• žemės sklypo plano kopiją.

Pateiktus prašymus nagrinėja Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus darbuotojai. Jei dokumentai atitinka reikalavimus, asmuo įrašomas į eilę drenažo remonto darbams. Tuomet organizuojamas konkursas, užsakoma techninė dokumentacija remonto arba rekonstrukcijos darbams. Drenažo remonto darbus atlieka konkursą laimėjusi įmonė. Paslauga žemės savininkui nemokoma: drenažo remonto darbai finansuojami iš valstybės biudžeto. Rajono žemės ūkio skyrius melioracijos prioritetinių darbų programą sudaro atsižvelgdamas į rajonui skirtų lėšų limitą, melioracijos sistemų būklę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytais prioritetais ir žemės naudotojų prašymais.

Drenažo sistema

Drenažo sistemą sudaro drenos (rinktuvai ir sausintuvai), žiotys, paviršinio vandens nuleidimo ir kiti statiniai. Rinktuvas yra drenažo sistemos dalis, drena, kuri surenka vandenį iš sausintuvų ir vandens nuleistuvų ir nutekina į griovį (dažniausiai). Vieta, kur sueina bent du sausintuvai, laikoma rinktuvo pradžia, o jo pabaiga - tai prijungimo prie kito rinktuvo vieta arba žiotys. Žiočių vamzdžio dugnas projektuojamas apie 30 cm virš griovio dugno. Ties žiotimis ant plano nurodomas sistemos numeris ir sistemos plotas. Kiekviena drenažo sistema turi atskiras vandens išleidimo žiotis. Rinktuvai žymimi mažosiomis raidėmis, sausintuvai - skaičiais. Pagrindiniu rinktuvu laikomas tiesiausias ir ilgiausias arba turintis didžiausią sausinamąjį plotą rinktuvas, kuris plane žymimas a. Drenavimo atstumai priklauso nuo daug veiksnių, iš kurių pagrindiniai yra dirvožemis, klimatas, augalai, maitinimo vandeniu tipas, reljefas ir kiti.

Drenažo rinktuvai projektuojami taip, kad sausintuvų vanduo laisvai ištekėtų į rinktuvą, todėl rinktuvų gylį lemia sausintuvų gylis. Rinktuvų gylis priklauso nuo ilgiausių ir mažiausią nuolydį turinčių sausintuvų, ypač tų, kurie kerta uždaras lomas. Minimalus sausintuvų nuolydis 0,4-0,6, rinktuvų - 0,2-0,3 proc. Drenažo rinktuvų gylis turi būti toks, kad būtų garantuotas normalus sausintuvų gylis. Ruožuose, kur rinktuvo gyliui sausintuvai neturi įtakos, minimalus rinktuvo gylis parenkamas toks, kad rinktuvo vamzdžiai būtų užpilti ne mažesniu kaip 1 m žemės sluoksniu, o ruožuose, kur rinktuvas kerta lomą, - ne mažesniu kaip 0,6 m sluoksniu.

Drenažo rinktuvams naudojami gofruoti (perforuoti), 75-200 mm skersmens iš išorės arba 65-180 mm skersmens iš vidaus plastiko vamzdžiai, apvynioti filtruojančia medžiaga, ir lygūs - neperforuoti, 250-400 mm skersmens vamzdžiai bei jų montavimo fasoninės dalys: balninės atšakos, trišakiai, alkūnės, jungtys, sujungimo movos, antgaliai, sujungimo vamzdžiai ir kt. (mažesnio skersmens vamzdžiai naudojami tik specialiomis sąlygomis - tarp želdinių, prie tvenkinių ir kt.). Drenažo rinktuvų vamzdžiai parenkami pagal reikalingus techninius parametrus ir klojimo gylį.

Sausintuvams naudojami 63 mm skersmens iš išorės arba 50 mm skersmens iš vidaus gofruoti arba perforuoti plastiko vamzdžiai, apvynioti filtruojančia medžiaga. Sausintuvus reikia užpilti smėlio- žvyro mišiniu (kf ≥ 3 m/d). Sluoksnio storis (nuo vamzdžio apačios) - ≥ 10 cm. Rinktuvus reikia užpilti smėlio-žvyro mišiniu taip, kad virš vamzdžio būtų ≥ 5 cm storio sluoksnis.

Sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose sausintuvų tranšėjų laidumui pagerinti į užpildo gruntą gali būti įterpiamos kalkinės medžiagos, susmulkinti šiaudai, medžio skiedros, pjuvenos, kalkinių medžiagų ir kitos užpildo laidumą didinančios medžiagos.

Gedimų priežastys

Neefektyvaus drenažo veikimo priežastys turi būti nustatytos kuo tiksliau. Drenažo sistemos blogai veikia dėl gamtos veiksnių, pirminės projekto klaidos, pažeistos statybos darbų kokybės, netinkamos ūkininkavimo formos, neprofesionalios įrenginių priežiūros arba dėl to, kad nusausintos žemės nenaudojamos pagal jų paskirtį.

Pastaruoju metu suintensyvėjęs asiūklių plitimas drenuotuose laukuose kelia ypač daug rūpesčių žemdirbiams. Asiūklių sąžalynai plinta drenažo linijų trasose, todėl drenos dažnai užsikemša jų šaknimis, ypač užleistuose, nedirbamuose drenuotuose plotuose. Asiūklių šaknys rinktuvus užkemša dažniau nei sausintuvus, nes vanduo rinktuvuose laikosi ilgesnį laiką ir būna prisotintas augalams reikalingų maistingųjų medžiagų. Augalų šaknys, ieškodamos drėgmės ir maisto, skverbiasi pro vamzdžių sandūras arba plyšius į vidų. Remontuoti šaknimis užsikimšusias drenažo sistemas yra sunku ir brangu. Todėl geriausia laiku imtis priemonių, kad asiūkliai neišplistų drenuotuose plotuose. Pagrindinė sausintuvų gedimų priežastis - vamzdžių uždumblėjimas ir sąnašų kamščiai. Mažas vandens kiekis ir greitis nepajėgia išplauti susikaupusių smulkių grunto dalelių, jos sėda ant vamzdžių dugno, sienelių ir pamažu juos užkemša.

Pirmiausia nustatoma griovio būklė, patikrinama, ar vanduo gali laisvai ištekėti pro žiotis, ar jos nesuirusios, neatitrūkusios. Jei prie žiočių yra daug sąnašų, vadinasi, drenažo sistema yra uždumblėjusi.

Jeigu drenažo sistema buvo eksploatuojama tinkamai, tačiau nustatyti linijos gedimai, reikia kuo anksčiau pradėti jas taisyti. Kad sistema pradėtų tinkamai veikti, dažnai tereikia atkasus pakeisti arba išvalyti kelis vamzdelius.

Tęsinys kitame numeryje