Konkursas „Metų ūkis" šiemet buvo organizuotas jau 22-ąjį kartą - tai ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas. Šventinę renginio atmosferą garantuoja pats konkurso tikslas - pastebėti ir atrinkti geriausius ūkius, padariusius didžiausią pažangą. Tuos, kuriems sekasi, kurie eina į priekį ir tiki savo jėgomis.

Pirmą lapkričio penktadienį į Kauną susirinkusių konkurso nugalėtojų pasveikinti atvyko premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo atstovai, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, savivaldybių ir agroverslo įmonių vadovai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebėjo, kad Lietuvoje yra daug modernių ūkių ir sumanių ūkininkų, kurių senoji Europa pavydi. „Laimingiausi yra tie ūkininkai, kurių ūkius perima vaikai", - sakė LŪS pirmininkas. Kalbėdamas jis pasidžiaugė vyriausiu konkurso dalyviu, Rietavo savivaldybės ūkininku Stanislovu Antanu Jurkumi, ir jauniausiu - 25 metų Tadu Micikevičiumi iš Biržų rajono, baigusiu ASU agronomiją.

„Valdžios koridoriuose dažnai nugirstu, esą ūkininkai veltėdžiai, nes nuolat valdžios prašo pinigų, nors gyvena gerai. Jei ūkininkauti, anot valdininkų, yra labai pelninga, tai kodėl valdininkai netampa ūkininkais?" - svarstė J. Talmantas. - Valdžia menkai atsižvelgia į Lietuvos ūkininkų sąjungos pasiūlymus. Reikėtų aiškaus ir nuolatinio dialogo su valdžia, o ne demonstratyvaus dėmesio artėjant rinkimams."

Ragino kooperuotis

Premjeras A. Butkevičius suabejojo, kad ministerijose apie ūkininkus galėtų būtų atsiliepiama kaip apie veltėdžius. „Veltėdžiai negalėtų prikulti 5,5 mln. tonų grūdų. Tai darbščių žmonių rezultatas. Dėkoju jums už tai, - kreipėsi į susirinkusiuosius A. Butkevičius. - Ačiū ir už tai, kad nepalūžote susidūrę su sunkumais, kuriuos sukėlė geopolitiniai pokyčiai. EK prognozavo, kad Lietuvai ir Suomijai bus sunkiausia, tačiau mes atsilaikėme, blogiausios prognozės nepasitvirtino."

Kalbėdamas apie ateitį, premjeras pabrėžė Lietuvos laimėjimą - galimybę eksportuoti mėsos produktus į Jungtines Amerikos Valstijas. Iš 28 ES valstybių tokius leidimus gavo tik Lietuva ir Airija. Tačiau, norint užtikrinti eksporto augimą JAV kryptimi, būtina ūkių kooperacija ir gyvulininkystės skatinimo programa. Kooperacija gali padėti žengti pieno produkcijai į atsiveriančią Kinijos rinką.

Premjeras įteikė padėkas Vilkaviškio rajono ūkininkams Kristinai ir Ramūnui Čėsnoms, Skuodo rajono ūkininkams Ingridai ir Kęstučiui Palčiauskams bei Rietavo ūkininkui Stanislovui Antanui Jurkui.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė tokio konkurso prasmę - bent kartą per metus padėkoti žmonėms, kurių darbo vaisiais kiekvienas šalies gyventojas kasdien naudojasi. Ministrė pakartojo žemdirbiams savo nuostatas, kad prioritetas bus skiriamas gyvulininkystei, kad parama bus teikiama diferencijuotai, kad šis finansinis laikotarpis palankiausias tiems ūkiams, kurie mato galimybę eiti į priekį. „Žemės ūkis yra prioritetinė Lietuvos ūkio šaka, tokia ir liks", - tikino V. Baltraitienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu kalbėjęs parlamentaras Jonas Kondrotas įteikė padėkas Tauragės rajono ūkininkams Vidai ir Raimondui Beskėms, Biržų rajono ūkininkams Justinai ir Tadui Micikevičiams bei Pasvalio rajono ūkininkams Ingai ir Gintautui Aglinskams.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė pažangiausius šalies ūkininkus pavadino Lietuvos kaimo elitu, kuris rodo kitiems, kuria kryptimi eiti. „Į jus žvelgia kiti ūkininkai, jūsų pavyzdžiu seka jaunimas - tai didžiulė atsakomybė ir labai svarbus vaidmuo, lemsiantis kaimo rytdieną. Todėl greta kitų dalykų turite galvoti ir apie kooperaciją - vis dėlto esame menkiausiai kooperuota ES valstybė", - kalbėjo B. Ropė.

Žemdirbius taip pat sveikino šventės generalinio rėmėjo DNB banko atstovas - Kauno regiono vadovas Andrius Ivašauskas ir pagrindinio rėmėjo bendrovės „Biržų žemtiekimas" generalinis direktorius Saulius Silickas.

Tarp nugalėtojų - stambūs, smulkūs ir vidutiniai ūkiai

Pagal šių metų konkurso nuostatus jo rezultatai iš savivaldybių LŪS administracijai turėjo būti pateikti iki rugsėjo 30 d. - jie gauti iš 41 savivaldybės. Remiantis protokoluose surašytais duomenimis, konkurse dalyvavo 410 ūkių, iš jų buvo išrinktas 121 laimėtojas: po 41 pirmos ir antros vietų bei 39 trečios vietos.

Tarp apdovanotųjų yra 70 LŽŪKT klientų. Iš jų pirmąją vietą laimėjo 23, antrąją - 23, trečiąją - 24 ūkių šeimininkai. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, tarp laimėtojų vyravo gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Tarp pirmos vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės krypties ūkiai. Tai Kretingos rajono Laivių kaimo ūkininkai Vilija ir Alvydas Šetkai, dirbantys 1 000 ha, bei Šakių rajono Bizierių kaimo ūkininkai Albina ir Antanas Blockiai, dirbantys 1 240 ha žemės. Vidutinis 2015 m. konkurso laimėtojų ūkio dydis 209 ha, o tarp pirmos vietos laimėtojų - 329 ha ūkis. Smulkiausias pirmą vietą laimėjęs yra Tauragės rajono Milgaudžių kaimo ūkininkų Vidos ir Raimondo Beskių 15 ha uogininkystės ūkis.

Atskirai galima paminėti ir didžiausius gyvulininkystės ūkius. Pirmos vietos laimėtojai Virginija ir Kazimieras Gudžiūnai iš Šilutės rajono Vilkyčių kaimo nurodė, kad savo ekologiniame ūkyje laiko 256 galvijus ir dirba 437 ha žemės.

Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 160 ha. Iš jų didžiausias Lazdijų rajono Babrų kaime ūkininkaujančių Almos ir Redo Rutkauskų 535 ha mišrus ūkis, kuriame verčiamasi augalininkyste, daržininkyste ir gyvulininkyste, auginama 230 galvijų. Nedaug atsilieka ir Šakių rajono Gustainiškių kaime gyvenančių Romos ir Raimundo Masevičių augalininkystės ūkis, apimantis 500 ha. O pagal plotą mažiausias yra Vaikutėnuose, Utenos rajone ūkininkaujančio Alvydo Barsteigos 1,61 ha ūkis, kuriame auginama 1 200 šinšilų. Tarp antros vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis yra Skuodo rajono Daujotų kaime ūkininkaujančių Aušros ir Vytauto Gadeikių, jie laiko 101 melžiamą karvę ir 175 prieauglio, dirba 225 hektarų.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 180 ha, o stambiausias iš jų yra Prienų rajono Liepaloto kaime ūkininkaujančių Ingos ir Jono Aliukonių 900 ha augalininkystės ūkis. Mažiausias - Zarasų rajono Užtiltės kaime ūkininkaujančių Majos ir Daliaus Barzdų 5,6 ha daržininkystės ūkis, kuriame 0,8 ha plotą užima šiltnamiai.

Didžiausias gyvulininkystės ūkis trečios vietos laimėtojų gretose yra netradicinis. Šilalės rajone, Požerės kaime, ūkininkaujantis Stasys Eitutis laiko 140 tauriųjų elnių ir 110 danielių. Ūkininko augintiniai ganosi 95 ha plote. Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius - 47 metai (pirmos vietos - 49 m., antros - 48 m., trečiosios - 44 m.), ūkininkauti pradėję vidutiniškai apie 1999-2000 m. Savo anketose laimėtojai nurodė, jog 34 proc. iš jų turi aukštąjį, 33 proc. - specialųjį vidurinį, 22 proc. - aukštesnįjį išsilavinimą.

Baigiamasis šventės akcentas buvo didžiulis tortas - tradicinė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dovana „Metų ūkio" konkurso nugalėtojams.