Lietuvoje jau tapo įprasta naudoti įvairių pieninių veislių galvijų šaldytą spermą, nes šiuolaikiniai genetiniai tyrimai leidžia optimaliau pasirinkti reikiamą bulių reproduktorių, siekti aukštesnio pieno primilžio, gerinti pieno sudėties rodiklius. Dirbtinis sėklinimas, nors nedažnai, taikomas ir mėsinių galvijų bandose.

Dirbtinai sėklinti mėsines karves ar telyčias sunku vien dėl to, kad nelengva, o kartais net neįmanoma, sugaudyti rujojančių karvių, tuo labiau telyčių. Todėl dirbtinai apvaisinti geriau tik nedideliuose ūkiuose. Tiesa, sėklinimas taikomas ir kai kuriuose išvystytų mėsinės galvijininkystės šalių stambiuose ūkiuose.

Mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai didėja (š. m. spalio 1 d. buvo registruoti 127 944 mėsiniai galvijai), tačiau grynaveislių galvijų skaičius tebėra mažas (28 691 grynaveislis mėsinis galvijas ir mėsinių veislių mišrūnas). Tik maža dalis mėsinių galvijų ūkių bandai gerinti naudoja šaldytą bulių spermą. Nors pastaruoju metu jos Lietuvoje sunaudojama vis daugiau, tačiau ja sėklinamos pieninės karvės, siekiant gauti pieninių ir mėsinių veislių mišrūnus. Mėsinių galvijų bandose dažniausiai kergiama, pasitelkiant bulius reproduktorius.

Sėklinti ar kergti?

Sėklinimas ir kergimas turi savų privalumų ir trūkumų. Sėklinant galima įlieti daugiau kraujo linijų, parinkti karvėms bulių pagal pageidaujamus pagerinti požymius. Jeigu jos kergiamos tik su vienu buliumi, pasirinkimo galimybė sumažėja. Tiesa, jei veisti skirtos karvės (grynaveislės, įvertintos veislinės vertės) atrinktos ilgalaikės atrankos būdu ir yra panašaus sudėjimo (konstitucijos) ir panašių atskirų savybių, galima taikyti natūralų kergimą su buliumi, kuris yra parinktas konkrečiai bandai.

Renkantis bulių (kergti ar sėklinti) svarbu žinoti, kokias palikuonių savybes norime gerinti. Apie veislinius bulius pateikiama daug informacijos, kurią reikia tinkamai išmanyti. Veisliniai buliukai yra atrenkami iš veislinių ūkių ir auginami vertinimo stotyse vienodomis sąlygomis, šeriami vienodu pašaru. Kaupiami duomenys apie buliuko svorį jam gimus, po 400 dienų ir prieš jį vertinant. Taip pat apskaičiuojamas priesvorio, pasiekto vertinimo stotyje, vidurkis. Vėliau gyvulys vertinamas.

Kiekviena mėsinių galvijų veislė yra vertinama pagal tam tikrą metodiką. Atskirose šalyse ji skiriasi. Vertinamas skeleto, raumenų išsivystymas, motinų pieningumas, atitikimas veislės standartui. Vėliau, atlikus vertinimą ir suvedus buliaus vertinimo duomenis į kompiuterinę programą bei sulyginus su veislės standarto duomenimis, yra pateikiamas individualus gyvulio vertinimas. Tuomet apskaičiuojamas santykinis indeksas ir pateikiami lyginamieji atskirų savybių vertinimo duomenys. Vis plačiau naudojami genominiai tyrimai, kuriais, tik atrinkus jaunus buliukus iš ūkių ir atlikus tyrimą, galima numatyti, kokiomis savybėmis pasižymės būsimas reproduktorius.

Renkantis šaldytą mėsinių bulių reproduktorių spermą, galima pasirinkti lengvo veršiavimosi, penėjimosi savybėmis ar raumeningumu išsiskiriančius bulius. Taip pat naudojama seksuota sperma, tad mėsinių veislių galvijų bandos savininkas gali pasirinkti vyriškos ar moteriškos lyties spermą.

Nors Lietuvoje dirbtinis mėsinių veislių karvių ir telyčių apvaisinimas nėra plačiai paplitęs (grynaveislių mėsinių galvijų sėklinimas atliekamas tik 7 Lietuvos ūkiuose), tačiau užsienyje šis metodas taikomas 65-70 proc. bandos karvių. Taip maksimaliai išnaudojamas karvių genetinis potencialas, atliekant individualų bulių reproduktorių parinkimą.

Įprastai sėklinama ne daugiau kaip du kartus. Jei po antrojo sėklinimo ruja pasireiškia dar kartą, tuomet karvė kergiama natūraliai su buliumi reproduktoriumi.

Rujos sinchronizavimo schemos

Sėklinamos mėsinių veislių karvės per rują žindo veršelį, o žindymas yra vienas iš veiksnių, kuris slopina tam tikrų, atsakingų už rują, hormonų išsiskyrimą. Tad labai svarbu žinoti rujos požymius ir juos identifikuoti.

JAV plačiai taikoma hormoninė sinchronizacija, kai karvėms skiriamas hormoninis gydymas prostaglandinais ir (arba) GnRH preparatais. Taip ruja pasireiškia numatytu laiku ir lengviau nustatomas optimalus sėklinimo laikas. Tiesa, geriausi apsivaisinimo rezultatai pasiekiami, kai ruja yra natūrali.

Naudojant įvairias rujos sinchronizavimo schemas, galima išvengti laiko nuostolių. Daugelis mokslo literatūros šaltinių teigia, kad mėsinių galvijų bandose apsivaisinimo vidurkis siekia iki 66 proc. Tačiau, taikant hormoninę rujos stimuliaciją, Lietuvos mėsinių galvijų ūkiuose apsivaisinimas siekė iki 70 proc. po pirmojo sėklinimo. Reikėtų prisiminti, kad apsivaisinimą lemia laikas po apsiveršiavimo, lytinių organų būklė, karvės amžius, įmitimas, veislė.

Kaip jau minėta, hormoninė rujos sinchronizacija (stimuliacija) plačiai naudojama JAV, tačiau ir Europos valstybėse gausu pavyzdžių, kai mėsinių galvijų bandose taikomos įvairios schemos. Nors šių schemų yra gausybė ir kiekvienas specialistas gali pateikti daug pavyzdžių, tačiau reikėtų atminti, kad dažniausiai kiekvienas ūkis yra individualus ir tikslinga pasirinkti vieną, optimaliausią, rujos sinchronizacijos schemą.

Vienas iš apsivaisinimo sėkmę lemiančių rodiklių yra sėklinimo laikas, tad pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokiu paros metu (ryte ar vakare) planuojame sėklinti karves ar telyčias, ir tuomet apskaičiuoti sinchronizacijos schemos pradžios datą. Bet kuriuo atveju mūsų tikslas yra sumažinti laiko, skirto rujai identifikuoti, nuostolius.

Dar vienas iš svarbiausių sėklinimo ypatumų - atrinktos karvės ar telyčios ne tik bus sėklinamos vienu metu, bet ir veršiuosis vienu metu, o tai ypač svarbu formuojant vienalytę bandą, kai telyčios bus vienodo amžiaus.

Sinchronizacijos schemos pagrįstos:

a) folikulų augimo bangų kontrolės principais, naudojant GnRH (gonadorelizingo hormono) analogus; b) geltonkūnio regresija, naudojant prostaglandinus; c) dominuojančio folikulo ovuliacijos skatinimu (GnRH analogų naudojimas).

Jeigu naudojami tik prostaglandinai ar GnRH analogai, reikėtų žinoti, kad ne visos patelės reaguoja į GnRH preparatus. Siekiant geresnių rezultatų, tikslinga naudoti progestinus (progesterono analogus), kuriais patelės organizme sudaroma didesnė progesterono koncentracija, todėl tarsi pristabdomas folikulų augimas. Vėliau, naudojant folikulų augimą skatinančius preparatus, folikulų augimas vyksta sparčiau, ruja pasireiškia geriau.

Užsienio šalyse ir Lietuvoje pasiteisino PRID delta difuzijos makštyje sistema (implantas). Ji dedama į makštį 7-8 dienoms, prieš jos pašalinimą panaudojami prostaglandinai, o likus 48-56 valandoms iki sėklinimo, naudojami GnRH analogai. Nors šios schemos savikaina didesnė negu schemų be implantų, tačiau apsivaisinimo tikimybė padidėja 20 procentų.

Praktiniai patarimai

Pasirinkus sinchronizacijos schemą, svarbu atrinkti karves ir telyčias, kurias sėklinsime. Sėklinant telyčias, įprastai jų apsivaisinimo procentas didesnis, tačiau tinkamai parinkus sinchronizacijos schemą, šis karvių ir telyčių procentas nelabai skiriasi.

Savaime aišku, kad atrinktos karvės ir telyčios turėtų būti kliniškai sveikos, optimalaus įmitimo. Apsivaisinimo sėkmė priklauso ne tik nuo karvės, schemos ar pačios spermos kokybės, bet ir nuo individualių buliaus savybių. Pasitaiko atvejų, kai buliaus spermos parametrai labai geri, tačiau sėklinant apsivaisinimo rezultatai siekia tik 25-30 proc. Tad jeigu nusprendėte taikyti šį dirbtinio apvaisinimo metodą ūkyje, rekomenduotina naudoti ne vieno buliaus šaldytą spermą.

Praėjus 28-30 dienų po sėklinimo, galima diagnozuoti ankstyvąjį veršingumą, naudojant ultragarsinį tyrimą. Jei karvė neveršinga, galima pradėti stimuliuoti rują dar kartą. Nerekomenduotina sėklinti mėsinių veislių galvijus daugiau negu du kartus, nes tuomet pailgėja laikotarpis tarp pirmųjų ir paskutinių veršiavimųsi, didėja veršelių amžiaus skirtumas.

Apibendrinant galima teigti, kad, siekiant išnaudoti genetinį bandos potencialą, aukštos genetinės vertės mėsinių veislių galvijų bandose tikslinga naudoti sėklinimą, taikant rujos sinchronizavimo schemas. Dėl rujos sinchronizavimo schemų naudojimo ūkyje būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Jeigu planuojama naudoti dirbtinį apvaisinimą nenaudojant sinchronizavimo schemų, būtina atminti, kad padidėja laiko nuostoliai rujai identifikuoti, jei negerai parinktas sėklinimo laikas, dėl to pablogės apsivaisinimas. Jeigu nepavyko apsėklinti karvės, reikia turėti galimybę kergti karvę su buliumi.

Sėklinimo šaldyta sperma alternatyva gali būti embrionų persodinimas, kai persodinami šaldyti arba šviežiai išplauti embrionai. Nors geresni rezultatai gaunami persodinant šviežiai išplautus embrionus, tačiau Lietuvoje nėra patvirtintų ir veikiančių embrionų persodinimo centrų. Veislininkystės įmonės gali pasiūlyti šaldytus ir net genetiškai įvertintus embrionus.

***

Dirbtinis apvaisinimas (sėklinimas) šaldyta bulių sperma naudojamas nuo senų laikų. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minimi arabai, kurie sėklino kumeles nešaldyta sperma dar XIV a. Nors tuomet dar nebuvo žinomi terminai „spermatozoidas" ar „sperma", tačiau rezultatas buvo pasiekiamas. Vėliau, 1677 m., Antonijus van Levenhukas pirmasis aprašė spermatozoidą, o praėjus dar šimtmečiui (1784 m., nors kai kurie autoriai nurodo 1780 m.) italų biologas Lazaras Spalanzanis (Lazzaro Spallanzani) sėkmingai apvaisino kalę šviežia sperma, kuri po 62 d. atsivedė 3 šuniukus. Tačiau vienu iš labiausiai nusipelniusių žmonių šioje srityje laikomas Rusijos mokslininkas I. Ivanovas, kuris nuo 1899 m. mokė sėklinimo technikus ir tobulino spermos skiediklius, o 1922 m. užsienyje anglų kalba buvo išspausdintas jo straipsnis tuometiniame „Journal of Agricultural Science" leidinyje. Nuo to laiko dirbtinis apvaisinimas buvo taikomas vis plačiau, sėkmingų sėklinimų skaičius vis augo. Nuo 1940-ųjų galvijų sėklinimas išpopuliarėjo JAV. Šiuo metu jau nieko nestebina šaldytos bulių spermos naudojimas.