Chemizuotuose ūkiuose su sėkla plintančių fitopatogenų daromą žalą efektyviai mažina beicai, tačiau ekologinės gamybos ūkiuose ši problema kol kas dar sprendžiama sunkiai. Vieni iš dažniausiai naudojamų necheminių sėklų apdorojimo būdų, kurie tiktų ir ekologinėje gamyboje yra: biologinis, terminis, elektromagnetinis ir apdorojimas ozonu.

Augalų ligas sukeliančių mikroorganizmų gausumas sėklose yra vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių sėklos kokybę. Pažeisdami sėklos gemalą, fitopatogenai neigiamai veikia jos daigumą ir gyvybingumą, tačiau net ir būdami sėklos paviršiuje ar luobelėje jie tampa pirminiu infekcijos šaltiniu ir sudaro sąlygas ligoms pasireikšti.

Paprasčiausia naudoti mikrobiologinius preparatus

Mikrobiologinių preparatų naudojimas bene paprasčiausias ir lengviausiai prieinamas sėklų apdorojimo būdas mūsų ūkininkams. Preparatai Cedomon ir Cerall (pagrindinė sudedamoji dalis - dirvožemio bakterija Pseudomonas chlororaphis) yra registruoti ekologinei gamybai Lietuvoje: Cedomon - miežių ir avižų apdorojimui, Cerall - kviečių, rugių ir kvietrugių.

Tai žmonėms ir gyvūnams nekenksmingi preparatai, jie greitai dirvoje suyra, nepadarydami žalos mus supančiai aplinkai. Gamintojo („Lantmännen BioAgri", Švedija) teigimu, preparatai pagerina sėklų daigumą, skatina daigų ir šaknų augimą, efektyviai apsaugo javus nuo su sėkla ir per dirvą plintančių fitopatogenų, bet ne nuo oru plintančių ligų. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad Cedamon yra efektyvus nuo miežių tinkliškosios bei juostuotosios dryžligių, avižų lapų dėmėtligės, tačiau neapsaugo nuo dulkėtųjų kūlių.

Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti dar du preparatai - Bactolive ir Albit. Bactolive (gamintojas „Rhizo-mic UG", Vokietija) preparatą sudaro penkios Bacillus rūšys, antagonistinis grybas Trichoderma harzianum, azotą fiksuojančios bakterijos, dumbliai ir kiti priedai. Rinkoje pristatomi Bactolive preparatai skirti sėkloms apdoroti ir dirvožemiui purkšti. Šis preparatas taip pat apibūdinamas kaip sėklų dygimą ir daigų formavimąsi gerinantis bei antigrybiniu ir antibakteriniu poveikiu pasižymintis preparatas.

Rusiškas preparatas Albit gali būti naudojamas ir sėkloms, ir augalams apdoroti. Tai imunomoduliatorius, mažinantis augalams keliamą aplinkos stresą bei stiprinantis jų imuninę sistemą. Pagrindinė veiklioji medžiaga - Poli- beta- hidroksi- sviesto rūgštis (0,63 proc.), taip pat makro- ir mikroelementai. Preparatas apibūdinamas kaip mažai toksiškas ir saugus naudoti. Rusijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad naudojant šį preparatą javams, gaunamas vidutiniškai nuo kelių iki keliolikos procentų derliaus priedas.

Kuo patrauklūs terminis ir elektromagnetinis apdorojimai

Švedijos įmonė „SeedGard" jau keliolika metų atlieka sėklų terminio apdorojimo bandymus, naudojant karšto vandens garus, ir taip paruoštas bei patikrintas sėklas tiekia gamybai. Šio metodo didelis pranašumas yra tas, kad apdorotų sėklų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasėjus, galima be apribojimų jas naudoti kitoms reikmėms - pašarui ar maistui.

Vienas iš trūkumų - menkas efektyvumas nuo dulkančiųjų kviečių ir miežių kūlių, nes pastarųjų užkratas būna lokalizuotas grūdo gemale. Terminio apdorojimo efektyvumas labai priklauso nuo pradinės sėklos būklės - fitopatogenų rūšinės sudėties, sėklos pažeidimo lygio ir drėgnio, todėl prieš apdorojimą visi šie parametrai kruopščiai įvertinami ir, priklausomai nuo gautų rezultatų, kiekvienai sėklos partijai parenkama individuali programa, taip stengiantis pasiekti maksimalų efektyvumą. Tenka apgailestauti, kad mūsų šalyje tokios įdiegtos sistemos kol kas dar neturime, o profesionalias paslaugas gali pasiūlyti tik švedai, į kuriuos Lietuvos ūkininkams kreiptis būtų palyginti brangu.

Elektromagnetinio apdorojimo metu sėklos veikiamos ultravioletiniais, rentgeno ar gama spinduliais. Šis metodas plačiai tiriamas. Rumunų mokslininkams pavyko pasiekti gerų rezultatų derinant šį metodą su ozonavimu. Tyrimų metu pastebėta, kad augalų patogenų veikla gali būti stimuliuojama arba prislopinama naudojant elektrostatinius laukus.

Pagrindiniai parametrai, kurie lemia mikrobiologinių procesų pokyčius - elektromagnetinių bangų prigimtis, intensyvumas, ilgis, ekspozicijos trukmė ir ozono koncentracija. Derinant elektrinio lauko ir ozono intensyvumą, mokslininkams pavyko sukontroliuoti sėklos viduje vykstančius biologinius procesus taip, kad sėklų dygimas bei daigelių augimas suaktyvėjo nuo 100 iki 240 proc. ir kartu buvo inaktyvuotas ir prislopintas Fusarium spp., Tilletia spp., Alternaria spp. ir Septoria spp. gyvybingumas kviečių sėklose. Šio metodo panaudojimo galimybės Lietuvoje ribotos, kadangi reikalinga siauros specializacijos įranga, kurios įsigijimas ir eksploatavimas nėra toks jau paprastas.

Ozonavimas vertinamas prieštaringai

Vienas iš prieštaringai vertinamų metodų yra sėklų ozonavimas. Aparatūra, gaminanti ozoną (O₃) prieinama eiliniam naudotojui, reikia tik specialių patalpų. Pagal ekologiškumą metodas prilygsta sėklų terminiam apdorojimui, nes vėliau jas galima naudoti maistui ar pašarui. Atlikti tyrimai rodo, kad efektyvumas geresnis tuomet, kai apdorojamos sudrėkintos sėklos ir kai fitopatogenai lokalizuojasi jų paviršiuje.

Vienas iš minusų yra tas, kad naudojant didesnes ozono koncentracijas ir taikant ilgesnę ekspoziciją (apdorojimo trukmę), gaunamas neigiamas poveikis sėklų gyvybingumui. Lietuvoje taip pat buvo atlikta ozonavimo tyrimų, gauti duomenys rodo, kad šis sėklų apdorojimo metodas nėra paprastas. Norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia ilgesnio įdirbio ir žinių, kurių šiandien dar stinga.

Bandymų Žemdirbystės institute rezultatai

LAMMC Žemdirbystės institute 2014-2015 m. vykdomi Žemės ūkio ministerijos remiami tyrimai. Vienas iš tikslų - įvertinti skirtingų necheminių sėklų apdorojimo būdų įtaką javų sėklų fitosanitarinei būklei ir daigumui. 2014 m. vasarinių javų sėkla buvo apdorota trimis būdais: biologiniu, terminiu ir elektromagnetiniu. Miežiai ir avižos apdoroti mikrobiologiniu preparatu Cedomon (7,5 l/t), kviečiai ir plikosios avižos - Cerall (10 l/ t). Terminiu būdu sėklos apdorotos Švedijoje („Lantmännen BioAgri"), elektromagnetiniu būdu - Vokietijoje („Nordkorn Saaten"). Tų pačių metų rudenį žieminių kviečių, rugių ir kvietrugių sėklos ir 2015 m. pavasarį vasarinių javų sėklos apdorotos trimis biologiniais preparatais - Cedomon/Cerall, Bactolive, Albit, terminiu (Švedija) ir elektromagnetiniu (Vokietija) būdu bei ozonu laboratorinėmis sąlygomis.

Apdorotų sėklų mikrobiologinė analizė parodė, kad terminis būdas efektyviausiai mažino vasarinių javų sėklų užsikrėtimą patogeniniais grybais, palyginti su neapdorotomis sėklomis ar kitais būdais apdorotomis. Tačiau iš duomenų matyti, kad kai kuriais atvejais ir šis metodas nebuvo pakankamai veiksmingas. Mažiausiu efektyvumu pasižymėjo biopreparatai Cedomon ir Cerall, ypač prieš Alternaria grybus, tačiau avižose ir kviečiuose jie efektyviai mažino Fusarium grybų infekciją bei visais kitais atvejais Aspergillus grybų infekciją.

Žieminių ir vasarinių javų sėklai apdoroti papildomai naudoti preparatai Bactolive ir Albit. Bactolive pasižymėjo panašiu, kai kuriais atvejais net ir geresniu veikimu, kaip ir terminis sėklų apdorojimo būdas. Apdorojimo būdų efektyvumas šiek tiek priklausė ir nuo fitopatogenų bei javų rūšies.

Varpų fuzariozės ir pašaknio puvinių sukėlėjų - Fusarium grybų infekciją visų javų sėklose efektyviausiai mažino terminis apdorojimas bei preparatas Bactolive. Kiti apdorojimo būdai gana patikimai saugojo nuo šių grybų infekcijos tik rugius ir kvietrugius. Alternaria grybų infekciją javų sėklose geriausiai mažino Bactolive, išskyrus avižas, kuriose šiek tiek pranašesnis buvo terminis būdas.

Šaknų ir pašaknio puvinių sukėlėjų Bipolaris grybų išplitimą sėklose be minėtų dviejų būdų avižų sėklose taip pat efektyviai mažino ozonavimas. Tolygiu efektyvumu nuo lapų dryžligių sukėlėjų (Pyrenophora spp.) nepasižymėjo nė vienas apdorojimo būdas - terminis pasiteisino tik avižose ir žieminiuose kviečiuose, miežiuose efektyviausias pasirodė elektromagnetinis. Sėklų laikymo metu intensyviausiai plintančių fitopatogenų (Aspergillus, Penicillium) išplitimą efektyviausiai stabdė Bactolive, tačiau avižose, kviečiuose, rugiuose ir kvietrugiuose šių grybų kiekį taip pat efektyviai mažino ir elektromagnetinis apdorojimas.

Sėklų daigumui daugeliu atvejų visos apdorojimo priemonės turėjo teigiamą poveikį. 2014 m. nustatytas išskirtinis atvejis vasarinių miežių Alisa DS veislėje, kai termiškai apdorotų sėklų daigumas lauke padidėjo beveik dvigubai.