Įmonė „KTG Agrar" veiklą Lietuvoje pradėjo prieš dešimtmetį ir dabar dirba pusaštunto tūkstančio hektarų žemės. Didžiojoje dalyje laukų ūkininkaujama ekologiškai, o beveik trečdalis plotų šiemet skirta sojoms - palyginti dar naujiems augalams mūsų šalyje.

„KTG Agrar" įmonių grupės valdoma žemė yra trijuose regionuose: Raseinių, Jurbarko ir Mažeikių. Tai tarsi trys atskiri stambūs gamybiniai padaliniai.

Pagrindinė gamybinė bazė yra Raseinių rajone, Gėluvoje: čia veikia biuras, stovi grūdų sandėliai ir technikos angarai. Jurbarko rajone, Pauliuose, yra technikos bazė, o Mažeikių rajone, Bugeniuose - technikos bazė ir administracinės patalpos.

Nuosavybės teise priklausančiuose ir išsinuomotose žemės ūkio paskirties plotuose įmonių grupė Lietuvoje augina žieminius ir vasarinius kviečius, pupas, žirnius, sojas, avižas, salyklinius miežius. Laukai palyginti nedideli, bet jų plotus sunku didinti ar konsoliduoti dėl specifinių reikalavimų ekologinei gamybai (apsauginių juostų išlaikymo ir pan.).

„Mūsų tikslas būtų ūkininkauti tik ekologiškai, tačiau 2014 m. nebuvo renkamos naujos paraiškos ekologinei gamybai, o šiemet mes patys nesiryžome teikti paraiškų naujiems plotams sertifikuoti dėl ne visai aiškių taisyklių ir sumažėjusio ekologinės gamybos rėmimo, tad naujai išsinuomotuose plotuose kol kas vykdoma įprastinė žemės ūkio gamyba", - paaiškino „KTG Agrar" projektų vadovas Vilius Lekavičius.

Sojas augina treti metai

Sojas įmonės ūkiai augina jau treti metai. Pradėjo nuo 170 ha, antraisiais metais jų plotus išplėtė iki 1 300 ha, o šiemet sojomis buvo užsėtas neįprastai didelis plotas - 2 390 ha. Šį pasirinkimą lėmė tai, kad ekologiškos, genetiškai nemodifikuotos sojos Europoje turi vis didesnę paklausą.

Deja, paaiškėjo, kad šiemet parama ekologiškoms sojoms sumažėjo. Be to, jos nepriskirtos prie azotą kaupiančių augalų. Net ir auginantiesiems sojas į sėjomainą būtinai reikia įtraukti pupas arba žirnius, nes sojos nelaikomos žalinimo reikalavimus atitinkančiais augalais.

Antroji priežastis, kodėl sojų plotų nebeketinama kitąmet plėsti - toks didelis sojoms skirtas plotas sudaro nemenkų sunkumų derinant sėjomainą. Nors jos yra puikus javų priešsėlis, tačiau dėl vėlyvo derliaus dorojimo (paprastai jų kūlimas prasideda antrąjį spalio dešimtadienį), būna sunku po sojų suspėti pasėti žiemkenčius. O tokį didelį žemės plotą (beveik 2 400 ha) skirti vasariniams augalams pagal bendras ūkio pasėlių proporcijas būtų pernelyg daug. Tad kitą pavasarį įmonė sojų greičiausiai sės keliais šimtais hektarų mažiau.

Auginamos Merlin, Amandine ir SG Anser veislių sojos. Merlin ir Amandine jau žinomos ir išbandytos, o SG Anser - visai nauja, tik 2015 m. į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įtraukta veislė. Visos šių veislių sojos yra ankstyvos, panašių savybių, priklauso 000 ankstyvumo grupei. Sėklos norma visoms veislėms yra 4 sėjos vienetai, tačiau Merlin vienas sėjos vienetas yra 170 tūkst. daigių sėklų, o Amandine ir SG Anser - 150 tūkst. daigių sėklų. Todėl Merlin norma yra 68 sėklos m², o Amandine ir SG Anser - 60 sėklų m².

Sojos sėjamos antroje gegužės pusėje, kai dirva sušyla iki 6-10 ^oC. Sėjama 45 cm tarpueiliais 3-4 cm gylyje. Nors sėklos jau buvo apveltos azotą kaupiančių bakterijų preparatu, tačiau, siekiant didesnio efekto, patobulintos sėjamosios - sumontuota pačių įmonės darbuotojų sumeistrauta įranga, kuria per sėją tiesiai prie sėklų buvo įpurškiamas nitraginas - skystas azotą kaupiančių bakterijų preparatas.

Jei po sėjos nusistovi vėsūs orai, sojos labai ilgai dygsta. Taip buvo ir 2015-ųjų metų pavasarį - ankstyvesnės sėjos laukuose sojos tiesiog sustojo dygusios ir kurį laiką visai neaugo. O štai Jurbarko r. gegužės 28 d. pasėtos sojos pasivijo sėtąsias gerokai anksčiau ir laiku subrendo.

„Nors šiuose laukuose sėta vėlai ir augalai žydėjo tik liepos gale (paprastai laikoma norma, kai sojos žydi iš karto po Joninių), bet sugebėjo laiku užbaigti vegetaciją", - pastebi Paulių padalinio gamybos vadovas Arlandas Masaitis. Sojų vegetacija Lietuvoje trunka apie 120-140 dienų.

Įmonės specialistai, vertindami derlių vizualiai, mato, kad šiemet sojos nukentėjo nuo sausros - pernai ankštys buvo daug gražesnės, grūdai stambesni. Tačiau apskritai derlius neblogas - sojų byra po 1 200 kg/ha, bendras visų laukų vidurkis turėtų būti 1 100 kg/ha. Ruduo sausas, tad kuliami 17 proc. drėgnumo grūdai, o kai kur drėgnis siekia tik 14 procentų. Nukultos sojos iš karto gabenamos į džiovyklas, kur džiovinamos iki bazinio drėgnio - 12 procentų.

Vienas svarbiausių darbų - apsaugoti nuo piktžolių

Pagrindinė kovos su piktžolėmis priemonė - tarpueilių purenimas. Sudygus sojoms, tarpueiliai 2-3 kartus purenami kameromis valdomais purentuvais, kurie labai tiksliai kopijuoja eilutes. Purenimu siekiama pasėlį išlaikyti be piktžolių, kol augalai sutvirtėja ir uždengia tarpueilius. Kaip rodo įmonės agronomų patirtis, didžiąja dalimi sojų derlių lemia orai ir žemės dirbimas.

Žemės ruošimas sojoms sėti turi būti labai intensyvus. Kultivuojama daug kartų, kad kuo daugiau piktžolių būtų ištraukta į žemės paviršių. Intensyviai žemė dirbama ir iš rudens. Kaip paaiškina įmonės specialistai, labai svarbu yra išlaikyti dirvožemio kapiliarų struktūrą, todėl atsisakyta rudeninio arimo. Ražienos giliai, iki 30 cm, skutamos, po to dirva 1-2 kartus purenama skirtinguose gyliuose. Pavasarį, prieš sėją, dar 1-2 kartus purenama kultivatoriais, taip sunaikinamos sudygusios piktžolės ir dirva paruošiama sėjai. Jei ruduo šiltas ir ilgas, po sojų galima spėti pasėti žieminius kviečius.

Nuimant derlių, labai svarbu, kad sojos būtų nupjautos kuo žemiau, mat galima prarasti visą pirmą ankščių eilę - jos tiesiog lieka nenukultos. Todėl, jau kuriant sojų veisles, vienas iš svarbiausių reikalavimų yra tas, kad pirma ankščių eilė būtų užmegzta kuo aukščiau. „Gerai bent jau tai, kad sojos nelinkusios byrėti", - tarsteli V. Lekavičius.

Lietuvoje - puikios sąlygos žemės ūkio verslui

Už žemės ūkio gamybą Lietuvoje atsakingas „KTG Agrar" regiono vadovas Ernstas Augustas Mohras mano, kad Vokietijos ir Lietuvos žemės ūkio potencialas yra labai panašus. ,,Čia, Lietuvoje, yra pasakiškos sąlygos plėtoti žemės ūkio verslą, geras vandens režimas, palyginti daug kritulių. Ir taip turėtų išlikti, nes dėkinga valstybės geografinė padėtis - prie jūros. Pastaruoju metu svarbiau ne žemės derlumas, o pakankamas kritulių kiekis, nes be vandens nieko neužauginsi", - sako regiono vadovas.

Jis priduria, kad įmonės strategija - paruošti produkciją galutiniam pirkėjui. „Nuo lauko iki lėkštės" - toks įmonės šūkis: dalį užaugintos pirminės žaliavos KTG grupės įmonės Vokietijoje perdirba į ekologiškus maisto produktus.

KTG grupės įmonių Lietuvoje direktorius dr. Dytmaras Lucas (Dietmar Luz) glaustai apibendrina: ,,Lietuvoje ekologiškų produktų rinka intensyviai kuriasi, ir mes savo produkciją orientuojame į vis didėjančią ekologiškų produktų paklausą pasauliniu mastu. Lietuvoje žemės ūkio veiklą vykdome daugiau negu 10 metų ir jaučiamės čia labai gerai. Stabili politinė ir teisinė padėtis, kuri susijusi su faktu, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Labai palankios sąlygos plėtoti žemės ūkio verslą: tinkami orai augalų vegetacijos periodu, derlinga žemė, o darbuotojai motyvuoti ir kvalifikuoti". Įmonių grupės vadovas priduria, kad lietuviška ir vokiška KTG grupės labai intensyviai bendradarbiauja - ir tai yra dar vienas sėkmės garantas.

***

KTG koncernas su pagrindine įmone Hamburge „KTG Agrar SE" dirba per 45 tūkst. ha žemės ekologinės ir įprastinės gamybos ūkiuose rytinėje Vokietijoje ir Lietuvoje. Koncernas verčiasi ne tik pirmine žemės ūkio gamyba, bet ir produkcijos perdirbimu: turi ekologiško aliejaus spaudyklą, šaldytų produktų ir dribsnių gamyklas, plėtoja biodujų gamybą iš augalininkystės produkcijos.

***

KOMENTARAS

Prof. Antanas SVIRSKIS

Dėl gumbelinių bakterijų veiklos sojos 50-70 proc. reikalingo azoto pasigamina pačios. Svarbu efektyviai panaudoti bakterijų štamus: gumbelinių bakterijų veikimas nulemia iki 50 proc. sojų derliaus ir dar dirvoje lieka 60-350 kg/ha gryno azoto. Todėl sojos yra puikus po jų auginamų augalų priešsėlis. Po sojų auginamų žieminių kviečių derlius padidėja 0,25 t/ ha, kukurūzų - 0,3-0,8 t/ha, miežių - 0,4-0,5 t/ha. Pats įsitikinau, kaip nuostabiai po sojų augo avižos Nerijaus Milerio ūkyje Kėdainių r. ir kvietrugiai bei kiti augalai Kęstučio Mykolaičio ūkyje Marijampolės rajone. JAV, Kanadoje įprastinė sėjomaina yra tokia: kukurūzai, sojos ar liucernos ir kviečiai. ŽŪM kažkodėl nusprendė sumažinti išmokas auginantiesiems sojas ekologiškai. Jei jau žalinimui priskiriami žirniai ir pupos, tai sojos už juos gerokai vertingesnės!