Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas - gausiausias pagal studentų skaičių. Populiariausios studijų programos - irgi šiame fakultete. Vienintelę naują studijų programą šiemet jau galėjo rinktis būsimieji magistrai. „Bakalaurantams naujovių nesiūlome - mūsų programų spektras atitinka šiandienos žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriaus poreikius, tikimės, kad mus pasirinks ne mažiau studentų negu pernai", - sako fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Praėjusiais metais pageidavimą studijuoti Ekonomikos ir vadybos fakultete (EVF) pareiškė 2 722 būsimieji studentai, iš jų 330 šį pageidavimą pareiškiniuose dokumentuose įrašė pirmuoju. Priimta studijuoti 302 studentai (iš jų 200 įstojo per pirmąjį etapą). Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programa tapo populiariausia ne tik fakultete, universitete, bet ir atsidūrė tarp labiausiai pageidaujamų šalies studijų programų. A. Miceikienė įžvelgia keletą šios sėkmės aspektų: logistikos verslas Lietuvoje plečiasi, populiarėja, o jo poreikius atitinkančių specialistų stokojama; ši programa gimė kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatas, t. y. atsižvelgus į realiuosius poreikius ir jų augimo perspektyvas; EVF pirmas pasiūlė tokio pobūdžio programą, tad pataikė žengti koja kojon su laiku.

Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais gimė ir taikomosios ekonomikos bei verslo analizės studijų programa. Studijuodami apskaitą ir finansus, studentai be kita ko mokosi analizuoti, vertinti ir prognozuoti verslo subjektų turtą, veiklos rezultatus ir kt., o taikomosios ekonomikos ir verslo analizės programos tikslas - parengti specialistus, kurie gebėtų analizuoti ir kritiškai vertinti verslo subjektų elgseną ir verslo aplinką, rengtų ir įgyvendintų verslo planus, ekonomiškai ir finansiškai pagrįstų strateginius verslo sprendimus. Taip šių dviejų programų esminius skirtumus įvardija prof. A. Miceikienė, pristatydama jas mokyklų abiturientams. Naujos perspektyvos atsiveria Kaimo plėtros administravimo studijų programos studentams - administruoti 2014-2020 m. ES paramą reikės daug žemės ūkio specifiką išmanančių specialistų.

Vasario mėnesį EVF pasiūlė magistrantams naują - verslo logistikos - studijų programą. Baigę šios programos studijas, verslo magistrai galės dirbti logistikos vadovais, kuriems keliamas reikalavimas valdyti verslo įmonių logistinius procesus, apimančius ir materialinių vertybių judėjimą, ir su juo susijusius informacijos srautus.

EVF magistrantūros studentų sudėtis skiriasi nuo kitų ASU fakultetų. Pirmiausia, skaičiumi, kuris yra didžiausias, palyginti su kitais fakultetais, antra, tarp EVF magistrantų ASU absolventai sudaro tik 35 proc., likusieji - kitų universitetų (24 proc.) ir kolegijų absolventai.  „Mūsų apskaitos ir finansų, ekonomikos studijos turi labai gerą vardą, tad norinčių studijuoti netrūksta. Į žemės ūkio verslo vadybos ir kaimo plėtros administravimo studijų programas ateina jau šiose srityse dirbantys žmonės, kuriems reikia papildomų žinių", - pasirinkimo priežastis įvardija fakulteto dekanė.

Pagal priėmimo į bakalauro programų nuolatines studijas rezultatus EVF pernai pasiekė 2009 metų lygį, o štai ištęstinių studijų studentų mažėja. Pasak A. Miceikienės, ištęstinių studijų bakalaurų skaičius vargu ar pasieks 2009 m. lygį, kadangi tais metais augimą nulėmė išsilavinimo poreikis valstybės tarnyboje, tad valstybės tarnautojai, kurie tokio išsilavinimo neturėjo, plūstelėjo į aukštąsias mokyklas.

EVF vykdo ne tik pirmos ir antros studijų pakopų programas, bet ir dalines bei papildomąsias studijas. Dalinėse studijose mokomasi tik atskirų dalykų, jos nesuteikia diplomo ir yra skirtos daugiausia gamybininkams, kurie turi poreikį papildyti, atnaujinti anksčiau įgytas žinias. Papildomosios studijos skirtos kolegijų absolventams, norintiems studijuoti magistrantūroje. „Kolegijų absolventams nėra galimybės iš karto įstoti į magistrantūrą, tačiau, išklausę papildomųjų studijų kursą, jie gauna pažymą, kuri suteikia teisę studijuoti magistrantūroje. Besirenkančių papildomąsias studijas studentų gerokai padaugėjo", - sako A. Miceikienė.

Pasirinkusiųjų socialinius mokslus laukia aštri konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų. Socialinių mokslų programų yra visuose universitetuose, tad padalijus šioms studijoms skirtas lėšas, kiekvienam universitetui jų tenka nedaug: EVF pernai buvo skirta 20 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tiesa, kai kam išeitis yra darbdavių parama arba trišalės sutartys. Pagal trišales sutartis EVF yra finansuojama 50 studijų vietų, o dar 20 magistrantų ir bakalaurantų studijas finansuoja privačios įmonės. Be to, verslo įmonės steigia stipendijas gabiausiems studentams: dvi stipendijas įsteigė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vieną - UAB „Aurita" ir kt.

Kalbėdama apie svarbiausius pokyčius, įvykusius fakultete per pastaruosius metus, dekanė atkreipia dėmesį į augantį užsienio dėstytojų, dėstančių EVF, skaičių. Paskaitas studentams skaitė 36 mokslininkai iš Lenkijos, Latvijos, Turkijos, Vokietijos, Rumunijos, Vengrijos, JAV ir kitų šalių, t. y. 2 kartus daugiau negu ankstesniais mokslo metais. Kur kas daugiau EVF dėstytojų vyko skaityti paskaitų į užsienio aukštąsias mokyklas. Naujų žinių ir naujų požiūrių sklaida praturtina universitetą ir studentus, kuria dinamišką mokymosi aplinką.

Nužymėdama tolesnes studijų gaires, EVF vadovybė akcentuoja naujų informacinių technologijų taikymą, siekdama, kad kiekvienoje studijų programoje šios technologijos būtų taikomos maksimaliai. Siekti šių tikslų padeda ir atnaujinta EVF materialinė bazė: suremontuoti visi fakulteto kabinetai ir auditorijos, atnaujinta 10-ties auditorijų įranga, įrengta 25 darbo vietų kompiuterių klasė, vadybos technologijų auditorija (parėmė LŽŪKT), verslumo ugdymo centras (parėmė verslininkas R. Rakštys).

Išskirtinis dėmesys verslumo ugdymui

Išskirtinė EVF veikla susijusi su studentų verslumo skatinimu. Fakultete veikia imitacinė verslo praktinio mokymo įmonė, suteikianti studentams galimybę vykdyti tariamą verslą nuo įmonės įsteigimo, valdymo struktūros sukūrimo iki užsakymų priėmimo, produkcijos realizavimo, apskaitos tvarkymo; kadangi įmonė palaiko ryšius su kitomis to paties tinklo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje, funkcionuoja ir virtualūs pinigai, atsiskaitymai. Studentams įmonėje suteiktas visiškas savarankiškumas ir iniciatyvumas, dėstytojai tik stebi, konsultuoja, vertina.

Kita veiklos sritis - tai studentų įkurtų realių technologinių įmonių kuravimas, kurį vykdo Verslo ugdymo centras. Dėstytojai padeda studentams įregistruoti įmones ir 3 metus konsultuoja mokesčių, mokėjimų, apskaitos, verslo vystymo, rinkodaros klausimais. Kad kuriant įmonę nereikėtų įstatinio kapitalo, studentai renkasi mažųjų bendrijų teisinę organizacinę formą. Šiuo metu įkurtos penkios studentų technologinės įmonės.

Mažoji bendrija „Garliavos sraigynas" siekia realizuoti inovatyvius sraigių auginimo metodus, kurie leidžia nedideliame plote užauginti maksimalų sraigių kiekį. „Inotechas" kuria atviro kodo sistemas, skirtas internetinei prekybai, įtraukiant vartotoją į gamybos, testavimo ar idėjos generavimo procesus, taip sutrumpinant produkto kūrimo laiką. Mažoji bendrija „Mobiliosios technologijos sprendimai" kuria ir konstruoja mobilią techniką organinėms atliekoms perdirbti, įterpiant smulkintas ir apdorotas organinės kilmės atliekas. „Sumaniosios technologijos" kuria programinę įrangą, skirtą duomenų valdymui (verslo įmonės galėtų pačios susikurti standartinės dokumentacijos rinkinius, kurie pagreitintų kiekvienos įmonės veiklos pradžią).

Dviejų draugių įkurta įmonė „Sviestas sviestuotas" jau yra įsirengusi fabrikėlį, kuriame gamina pačių sukurtą įvairių rūšių natūralų riešutų sviestą, o vėliau jį parduoda.

Galimybė pradėti savarankišką verslą tebestudijuojant yra svarbi paskata jaunam žmogui. Norinčiųjų steigti įmonę, verslą ir išmėginti save daugėja. Sėkmės atveju, baigęs EVF studijas, asmuo gauna ne tik aukštojo mokslo baigimo diplomą, bet ir turi savo verslą. 

***

PENKI KLAUSIMAI ABSOLVENTUI

1. Kas lėmė Jūsų pasirinkimą studijuoti?
2. Kas aukštojoje mokykloje turėjo įtakos Jūsų asmenybės formavimuisi, buvo Jums autoritetai?
3. Ką išsinešėte iš universiteto (juk ne vien žinių)? Ką labiausiai prisimenate iš studijų laikų?
4. Jūsų, kaip absolvento (-ės), patarimai stojančiajam: kaip apsispręsti dėl studijų.
5. Absolvento patarimas, kaip rasti įdomų darbą.

Mantas Rudaitis, AB „Kaišiadorių paukštynas" generalinis direktorius

1. Ekonomikos mokslus studijuoti apsisprendžiau dar mokykloje, tik svarsčiau, kurį universitetą pasirinkti. Nulėmė keletas svarbių veiksnių: visų pirma man pavyko įstoti į ASU (tuo metu Lietuvos žemės ūkio universitetas) valstybės finansuojamą studijų vietą Ekonomikos ir vadybos fakultete; antra - mano tėtis jau buvo baigęs studijas šiame universitete, ir atsiliepimai apie šią mokslo įstaigą buvo labai geri; trečia - man labai patiko kompaktiškas studentų miestelis. Išėjo taip, kad studijos ASU man buvo tarsi giminės tradicijų tąsa.
2. Studijos LŽŪU truko 6 metus (4 metai pagrindinių studijų ir 2 metai magistro), per šį laiką teko sutikti daug žmonių, kurių įtaka mums, studentams, buvo išties didelė. Esu dėkingas visiems universiteto dėstytojams - jie visi daugiau ar mažiau prisidėjo prie mano asmenybės tapsmo. Negaliu nepaminėti būrio studijų draugų: gyvendami viename bendrabutyje rasdavome laiko ne vien mokslams, bet ir studentiškoms linksmybėms, liko labai šiltų prisiminimų iš tų laikų.
3. Žinios, kurias įgijau universitete, žinoma, - svarbiausias dalykas. Tačiau būčiau nenuoširdus sakydamas, kad ten gavau vien žinių. Praturtėjau ir kitomis prasmėmis: studijuodamas sutikau būsimą žmoną - įgijau nemažai patirties gyvendamas savarankiškai. Labiausiai iš studijų laikų prisimenu smagias akimirkas, kuomet po vasaros atostogų rugsėjo 1-ąją sugužėdavome į Universiteto bendrabučius... Atmintyje tebėra įstrigusios pirmo kurso egzaminų sesijos - tai buvo visiškai nauja patirtis visiems pirmakursiams. Ryškiai prisimenu 2003 metus, kuomet rugsėjo mėnesį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Švedijoje kovojo dėl Europos čempionų titulo, o tas rungtynes ankštame bendrabučio kambarėlyje stebėjome kokie 10-15 žmonių. Jautėmės ne ką prasčiau negu varžybų salėje...
4. Abiturientams, kuriems vis dar aktualus studijų pasirinkimo klausimas, patariu: pasikalbėkite su žmonėmis, kurie yra studijavę ar šiuo metu studijuoja, ir tikrai gausite gerų patarimų. Mano patarimas būtų toks - nesivaikykite madingų specialybių, rinkitės tai, kas Jums arčiausiai širdies. Studentiški metai patys gražiausi, linkiu juos praleisti gilinant žinias ten, kur Jums patinka, ir imtis to, kas arčiau širdies.
5. Ieškantiems įdomaus darbo patarčiau nebijoti iššūkių ir sunkumų - pradėkite paieškas nuo žemesnio laiptelio nei tas, kurį, kaip jūs įsivaizduojate, jums turėtų garantuoti aukštasis išsilavinimas. Taip turėsite galimybę pajusti, ar sritis, su kuria siejate savo ateitį, Jums yra įdomi.

Genovaitė Kimbrienė, Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė

1. Besimokydama baigiamojoje mokyklos klasėje (1969 m. baigiau Jurbarko r. Seredžiaus vidurinę mokyklą), dar nebuvau apsisprendusi, kokią specialybę norėčiau studijuoti. Pasirinkimą nulėmė pokalbis su chemijos mokytoju J. Geniu, kuris pasiūlė susidomėti ekonomika ir finansais sakydamas, kad tai perspektyvi specialybė. Tuomet ir apsisprendžiau. Tačiau buvo neramu, ar įstosiu, nes nepriklausiau komjaunimo organizacijai. Tarp stojančiųjų buvome dvi ne komjaunuolės, į tai stojamųjų egzaminų komisija atkreipė dėmesį, bet priėmė.
2. Visi dėstytojai mums buvo autoritetai, bet išskirsiu tuometinį Ekonomikos fakulteto dekaną Joną Vainauską - betarpiškai bendraujantį, įdomų, nuoširdų, visuomet mus suprantantį, mėgstantį pajuokauti, o kartu reiklų, tikrą „studentų kalvės" specialistą. Jis nepamiršdavo ir seniai studijas baigusių absolventų. Mane jis aplankė net po 26 metų, 1998-aisiais. Stebėjausi šio žmogaus puikia atmintimi.
3. Studijų metu papildomai įgijau buities instruktorės specialybę (mokėmės siūti, megzti, virti, kepti, konservuoti, daryti vyną, organizuoti renginius ir t. t.), šių įgūdžių siekėme 2 metus vakarais po paskaitų. Labai patiko! Ir pravertė. Baigus mokslus teko dirbti vyr. ekonomiste ir vyr. buhaltere ūkyje, o pastaruosius 20 metų vadovauju finansinei įstaigai. Visą laiką aktyviai talkinau besikuriančioms kredito unijoms Lietuvoje. Mano įgytos žinios ir patirtis finansų srityje nulėmė sėkmingą darbą ir puikius rezultatus.
4. ir 5 . Studijos - tai atskiras, įdomus jaunų žmonių gyvenimo etapas, kuris išlieka atmintyje visam gyvenimui. Manau, kad šios ypatingos patirties negauna tie, kurie iš karto po vidurinės mokyklos baigimo pradeda dirbti. Abiturientams galiu patarti visų pirma atsakyti sau patiems, kokį darbą jie dirbtų su tokiu malonumu, kuris būtų beveik kaip pomėgis. O pabaigai maža pastaba: ieškoti niekad nevėlu, mokytis ir tobulėti tenka visą gyvenimą.

Saulius Cironka, žemės ūkio viceministras (Inžinerijos fakulteto absolventas, Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantas)

1. Studijos man - siekis rasti kažką nauja, galimybė parturtėti naujomis mintimis, kurios būtinos kiekvienam žinių trokštančiam žmogui.
2. Manau, didžiausią įtaką studentams darė fakultetų dekanai, kurie studijų metu buvo mums ir pavyzdys, ir žinių, kompetencijų, bendrųjų žmogiškųjų savybių etalonas. Teko sutikti labai gerų dėstytojų, kurie savo nesavanaudišku darbu, žiniomis ir mokėjimu jas perteikti padėjo formuotis kaip asmenybėms.
3. Studijuota daug dalykų, sužinota geros ir naudingos informacijos, bet svarbiausia, kad išmokome tą informaciją panaudoti savo kasdienėje veikloje, o atsidūrę nestandartinėje situacijoje sugebame rasti tinkamus sprendimus. Kita vertus, universitetas formavo mus ne tik kaip specialistus, bet kartu ir kaip kaimo bendruomenės kūrėjus. Geriausi prisiminimai iš studijų laikų pirmiausia susiję su žmonėmis - grupės ir kurso draugais, dėstytojais. Ko gero, kiekvienas iš mūsų galėtume papasakoti daug istorijų, nutikusių studijų metais: apie pirmąsias egzaminų nesėkmes, kuriozus per kontrolinius darbus ar laboratorijose ir pan. Tai buvo laikas, kai tekdavo derinti ir mokslą, ir pramogas. Na, o mano kartos studentai vienodai gerai prisimins istorijas, susijusias su garsiuoju autobusų maršrutu Nr. 18...
4. Labai nesunku apsispręsti dėl studijų, jei jaunas žmogus žino, ko nori, ar bent jau turi ateities svajonę. Bet neretai atsitinka, kad tikrasis „pašaukimas" ar siekis išaiškėja studijų metu, tuomet belieka koreguoti. Čia kiekvienas turi įvertinti ne tik savo gebėjimus, bet ir žmogiškąsias savybes. Sakoma, kad pasirinkti yra sunkiausia, bet kiekvienas mūsų žingsnis yra pasirinkimas.
5. Nesutinku, jei kas skirsto darbus į gerus ir prastus. Kiekviename darbe nutinka visko, todėl vertinimai dažnai priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Kiekvienas darbas - tai naudinga patirtis, ypač jaunam žmogui, padedanti atrasti priimtiniausią veiklos sritį. Tiesiog reikia būti optimistu, daugiau matyti šviesių spalvų, pasitikėti ir padėti kitiems, tuomet ir darbas taps įdomus. Kitaip sakant, ne mes, o mus malonus darbas atras.

***

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo, kuriame dalyvavo 21 Lietuvos universitetas, rezultatai (paskelbti 2015 m. balandžio mėn.) parodė, kad technologijos mokslų srityje Aleksandro Stulginskio universitetas gavo aukščiausią įvertinimą. Socialinių mokslų srityje iš 20 vertintų Lietuvos universitetų ASU dalijasi 7 vieta su dar trimis šalies universitetais. Tarptautinių ekspertų išvadose ASU traktuojamas kaip „svarbus nacionalinis dalyvis su stipriu potencialu tapti tarptautiniu".