23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/04
Ar pakanka daržo augalų apsaugos produktų?
  • Dr. Elena SURVILIENĖ LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Naujasis sezonas prasideda, darbai netrukus įsibėgės. Kartu su bundančia gamta bunda nuolatiniai daržovių pasėlių palydovai - ligos ir kenkėjai. Dažnai girdime pastabas, esą per mažai registruotų augalų apsaugos produktų ir jie nepakankamai efektyvūs. Ar tikrai taip?

Pirmiausia reikėtų įvertinti, gal produktas nesuveikė todėl, kad žaladariai tapo atsparesni, o gal neteisingai parinktas pats produktas, panaudotas netinkamu laiku ar netinkamos normos.

Fungicidų spektras palyginti platus

Šiuo metu registruota net 19 veikliųjų medžiagų, tarp jų ir visai naujų, augalus apsaugoti nuo ligų. Kompanijos pradėjo daugiau dėmesio kreipti į daržininkystės sektorių: registruojami nauji produktai arba praplečiamas jau esamų naudojimo spektras. Todėl pravartu, prasidedant sezonui, pasidomėti leidžiamų augalų apsaugos produktų sąrašu www.vatzum tinklalapyje.

Šiltnamiuose augančioms daržovėms nuo miltligės, rauplių, alternariozės, juodojo vaisių ir stiebų puvinio (Didymella bryoniae) registruoti ciflufenamidas ir difenokonazolas (CidelyTop), kekerinio puvinio - fenpirazaminas (Prolectus).

CidelyTop yra plataus veikimo spektro, amidoksimų ir triazolų cheminės grupės fungicidas. Jis turi tiek apsauginį, tiek gydomąjį poveikį: stabdo sporų dygimą, grybienos augimą ir sporų susidarymą. CidelyTop sudėtyje yra dvi skirtingos veikliosios medžiagos. Difenokonazolas pasižymi translaminariniu ir iš dalies sisteminiu veikimu. Patekęs ant augalo, įsiskverbia į jį, tolygiai pasiskirsto audiniuose ir stabdo sterolių biosintezę grybo ląstelių membranose. Difenokonazolas stipriausiai veikia grybams formuojant haustorijas ir skverbiantis į augalo audinius. Jis turi stiprų apsauginį ir gydomąjį poveikį (stabdo ligos vystymąsi iki pasirodant matomiems ligos požymiams). Ciflufenamidas (translaminarinis) veikia kaip grybo vystymosi ciklo inhibitorius.

Prolectus (v. m. fenpirazaminas) - nesisteminis translaminarinis fungicidas. Veikimo mechanizmas paremtas sterolių biosintezės blokavimu, stabdo sporų dygimą, micelio augimą, sporuliaciją.

Praplėstas fungicido Topas 100 EC (v. m. penkonazolas) naudojimas, dabar jis registruotas ne tik lauko ir šiltnamio agurkams, bet ir lauko bei šiltnamio paprikoms, pomidorams, melionams, cukinijoms, arbūzams, moliūgams nuo miltligės. Tai sisteminis apsauginio ir gydomojo veikimo fungicidas. Penkonazolas (triazolų cheminė grupė) patenka į augalus per lapus, su sultimis pasiskirsto audiniuose iki ūglių viršūnių. Produktas veikia ilgai, nes augalo sultyse išlieka iki trijų savaičių. Lietus, praėjus 2 val. po purškimo, neturi neigiamos įtakos produkto veikimui.

Ir visai naujos žinios - nuo šių metų fungicidas Cabrio Duo registruotas šiltnamyje ir lauke auginamiems agurkams ir salotoms, svogūnams nuo netikrosios miltligės, miltligės, alternariozės, rūdžių, lapų dėmėtligių. Kitais metais rengiamasi jį registruoti braškėms, bulvėms ir kopūstams. Cabrio Duo yra lokaliai sisteminio, translaminarinio veikimo fungicidas, į kurio sudėtį įeina dvi veikliosios medžiagos dimetomorfas (ši veiklioji medžiaga yra fungicido Acrobat Plus sudėtyje) ir piraklostrobinas (fungicido Signum veiklioji medžiaga).

Tačiau nepamirškime, kad šiltnamiuose gerą augalų fitosanitarinę būklę dažniausiai lemia ne tiek purškimai fungicidais, kiek tinkamų mikroklimato sąlygų laikymasis.

Morkas apsaugoti nuo lapų ligų - alternariozės, cerkosporiozės (Alternaria dauci, Cercospora carotae) - tikrai galima turimais fungicidais. Registruotos 5 veikliosios medžiagos. Netgi auginant pagal TAVDAS ir IKP sistemas, kai per sezoną galima naudoti produktus su ta pačia veikliąja medžiaga ne daugiau kaip 2 kartus, turimo arsenalo pakanka. Morkos purškiamos du tris kartus. Pirmasis purškimas nustatomas pagal ligų prognozavimo signalą, įvertinus realią situaciją lauke, auginamų veislių savybes arba prieš lapams uždengiant vagas. Parinkus fungicidą, karencijos laikas nėra labai ilgas - 10 arba 15 (pagal TAVDAS ir IKP) dienų.

Kita problema, jei ligos pažeidžia pačius šakniavaisius, o nuostoliai paprastai matyti sandėliuojant, ypač ruošiantis produkciją parduoti. Šie atvejai dažniausiai siejami su netinkama agrotechnika. Todėl didesnį dėmesį reikia kreipti į sėjomainą, dirvos struktūrą, jos savybes, rinktis atsparias veisles, optimizuoti tręšimą ir kita. Plintant puviniams, kuriuos sukelia Alternaria radicina, Thielaviopsis basicola, Rhizoctonia solani, Pythium sp., Fusarium sp. rūšių grybai, reikia ne trumpesnės negu 5-7 metų sėjomainos. Fungicidiniai purškimai per vegetaciją tik labai maža dalimi veikia šakniavaisių pažeidimus.

Svogūnams aktualios šios ligos: netikroji miltligė (Peronospora destructor), lapų dėmėtligė, kaklelio puvinys (pastarosios turi kelis Botrytis genties sukėlėjus). Purškimas fungicidais per vegetaciją ir ypač prieš derliaus nuėmimą gali sumažinti kaklelio puvinio sukeliamus nuostolius. Tačiau vien fungicidų naudojimas negali visiškai įveikti netinkamos auginimo ar laikymo praktikos, todėl labai svarbu teisingai svogūnus nuimti, paruošti sandėliuoti, taip pat laikyti tinkamomis sąlygomis.

Svogūnams registruotos 8 veikliosios medžiagos. Nuo lapų dėmėtligės, kekerinio puvinio ir netikrosios miltligės registruotas fluazinamas, įeinantis į Frowncide, Ohayo 500 SC, Shirlan 500 SC, Winby 500 SC produktus. Visi šie produktai priskiriami dinitroanilinų cheminės grupės kontaktinio veikimo fungicidams, kurie ant augalo sudaro apsauginę vaškinę plėvelę ir neleidžia grybų sporoms sudygti, taip slopina jų dygimą. Neilgas karencijos laikas - 7 dienos (pagal TAVDAS, IKP - 10,5 dienų).

Bet štai česnakams (kurių augintojų daugėja) registruotas tik mankocebas. Ir dar keletas pastebėjimų. Jeigu fungicidas registruotas kopūstams, tai jo negalima naudoti žiediniams kopūstams (kalafiorams, brokoliams). Nėra registruotų krienų, lapinių petražolių, salierų apsaugos produktų. Nėra nė vieno fungicido, skirto raudoniesiems burokėliams nuo lapų ligų rudmargės (Cercospora beticola), baltulių (Ramularia betae) ir miltligės (Erysiphe betae). Paprastosios rauplės (Actinomyces sp.), nuo kurių nukenčia produkcijos prekinė vertė, kontroliuojamos agrotechninėmis priemonėmis. Didžiausią įtaka ligai plisti turi dirvos savybės (šarminės reakcijos, lengva, daug organinių medžiagų turinti žemė) ir oro sąlygos (palanki šilta ir sausa vasara, optimali temperatūra 25-28 °C). Liga plinta sporomis, užkratas peržiemoja dirvoje ir apkrėstuose šakniavaisiuose. Sėjomaina turi būti 2-3 metai, negalima auginti burokėlių po bulvių, morkų, šviežiai kalkintose dirvose, rekomenduojama rinktis atsparias veisles, palaikyti dirvos drėgmės režimą.

Kopūstams apsaugoti priskaičiuojamos 9 veikliosios medžiagos, įeinančios į fungicidų, daugiausiai skirtų kontroliuoti alternariozę ir kitas grybines ligas, sudėtį. Daugiau problemų kelia kekerinis ir sklerotinis puviniai, bet šias ligas dažniausiai provokuoja mechaniniai kenkėjų, kitų ligų pažeidimai. Neatmetami ir nepalankių gamtos veiksnių padariniai. Kopūstams, priešingai negu kitoms daržovėms, labai aktualios bakterinės ligos.

Su insekticidais - sunkiau

Ar pakanka daržo augalų apsaugos produktų nuo kenkėjų? Šįkart nediskutuosime apie šiltnamio daržoves, nors ten kenkėjų ne ką mažiau, be to, jų atsparumas išsivysto palyginti greitai. Be biologinio, alternatyvaus cheminiam, metodo kenkėjų kontrolė neįmanoma.

Sudaryti efektyviai veikiančią kai kurių daržovių apsaugos sistemą nuo kenkėjų sunku. Čia net nėra ką skaičiuoti. Burokėliams, svogūnams apsaugoti yra tik po vieną produktą!

Kopūstų apsaugos priemonių yra daugiau, tačiau yra kita problema - beveik visi insekticidai yra piretroidų klasės, ir jiems atsparūs kai kurie kenkėjai. Piretroidai rinkoje pasirodė praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje. Jų sudėtis ir veikimas labai panašūs kaip natūralių, augaluose aptinkamų piretrinų (iš čia kilo ir piretroidų pavadinimas). Palyginti su fosforo organiniais insekticidais, jie turi daug privalumų: reikia nedaug, nejautrūs saulės radiacijai, greitai suyra vandenyje ir dirvoje, mažiau kenkia dirvožemio florai ir faunai. Tačiau ilgai naudojant piretroidus, išsivysto jiems atsparios kenkėjų populiacijos. Pastaruoju metu piretroidai sudaro pagrindinę registruotų insekticidų dalį.

Kita piretroidų naudojimo problema - palyginti greitas skilimas esant aukštesnei kaip 20 °C temperatūrai. Piretroidų efektyvumas paprastai sumažėja antroje vasaros pusėje, kai padidėja vidutinė paros oro temperatūra ir sumažėja santykinis oro drėgnumas.

Neseniai registruotas įvairių rūšių kopūstams ir šiltnamio daržovėms skirtas insekticidas Steward - kontaktinio ir vidinio poveikio, skirtas įvairių kenkėjų lervoms naikinti. Veiklioji medžiaga indoksakarbas patenka į kenkėjo lervos organizmą per virškinamąjį traktą arba per sąlytį su produktu. Veikia vabzdžių centrinę nervų sistemą, todėl apipurkštos kenkėjų lervos po kelių valandų nustoja maitintis, paralyžiuotos nukrinta ant žemės ir per 1-2 dienas žūva. Steward veikia lervas visais jų augimo tarpsniais (suaugėlių neveikia). Purškimo laikas turėtų būti nustatomas ne tik pagal kenkėjų išplitimą, žalingumo slenkstį, bet - svarbiausia - pagal vystymąsi. Purškiama pastebėjus pirmuosius vikšrus (pakenkimus) arba praėjus 7-10 dienoms, kai feromoninėse gaudyklėse randami pirmieji suaugę kenkėjai. Jei į lauką atskrenda naujų kenkėjų, purškiama pakartotinai arba praėjus 8-14 dienų po paskutinio purškimo.

Steward naikina šiltnamiuose auginamose daržovėse aptinkamų tokių kenkėjų, kaip žvilgūnų (Plusia spp.), kopūstinių pelėdgalvių (Mamestra brassicae), daržinių pelėdgalvių (Lacanobia oleracea ir Chrysodeixis chalcites), žiemsprindžių (Chrysodeixis brassica), gaminių žvilgūnų (Autographa gamma) ir lapsukių (Tortricidae spp.) lervas. Ar labai išplitę ir pavojingi šių rūšių kenkėjai, parodys ateitis. Kol kas grėsmės nėra, nes tikrai dar daug šiltnamiuose neauginame nei melionų, nei moliūgų, nei cukinijų.

Geros augalų apsaugos praktikoje, integruotoje apsaugoje neuždrausta naudoti augalų apsaugos priemonių, tačiau skatinama mažinti jų naudojimą, maksimaliai išnaudoti ne chemines priemones. Pirmenybė teikiama sėklų apdorojimui, produktų naudojimui daigų tarpsniu. Purškimų skaičių galima sumažinti reguliariai stebint augalus, taikant prognozavimo metodus. Laiku aptikti kenkėjai ir nustatytos žalingumo ribos padeda ekonomiškiau, tikslingiau ir efektyviau naudoti apsaugos priemones ir kartu nemažinti apsaugos efektyvumo.

Tad ar pakankamai turime savo arsenale „ginkluotės"? Papildę augalų apsaugos produktų arsenalą geros augalų auginimo ir apsaugos praktikos, integruotosios augalų apsaugos žiniomis, sėkmingiau apsaugosime daržoves nuo ligų ir kenkėjų. 

***

Bakterinių ligų kontrolė

  • Kadangi veiksmingų augalų apsaugos produktų nėra, bakterinės ligos kontroliuojamos laikantis bendrųjų agrotechnikos reikalavimų.
  • Sėklų kokybė: atsparios veislės; sėjomaina; pakankamas atstumas nuo sėklinių ir antramečių pasėlių.
  • Tinkamas tręšimas (trąšos su kaliu, siliciu, kalciu, boru).
  • Pasėlio fitosanitarinė būklė, efektyvi kenkėjų ir grybinių ligų kontrolė.
  • Rekomenduojami vario grupės fungicidai ir alternatyvūs produktai (augalų ekstraktai, slopinamai veikiantys bakterijas), kurie naudojami prevenciškai, ypač kai susidaro palankios aplinkybės bakterinėms ligoms plisti (liūtys, kruša, karšti ir drėgni orai).
  • Taisyklingas daržovių nuėmimas, transportavimas, sandėliavimas (sutrenkti ar mechaniškai pažeisti audiniai vėliau greičiau pūna).
  • Augalų liekanų sunaikinimas po derliaus nuėmimo.