Ūkininkų, kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurie mokestiniu laikotarpiu privalo registruotis ar yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pajamoms taikomas 5 proc. mokesčio tarifas. Kas yra žemės ūkio veiklos pajamos ir kaip apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas?

Pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos tos pajamos, kurios yra gaunamos tiesiogiai iš šios veiklos, taip pat pardavus iš savo žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio produktų gamyba - veikla kuri apima pirminę gamybą (auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą) ir pirminį perdirbimą (pirminio apdorojimo, apdirbimo veikla, kurios metu žemės ūkio produktai nekeičia cheminės sudėties, po šio perdirbimo taip pat gaunami žemės ūkio produktai). Žemės ūkio produktais laikomi augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai.

Žemės ūkio veikla apima žemės ūkio produktų gamybą, paslaugų žemės ūkiui teikimą ir geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą.

Pajamomis iš žemės ūkio veiklos nelaikomos:

• pajamos, gautos pardavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių gyventojų išaugintą produkciją, pavyzdžiui, žilvičius, tuopas, kalėdines eglutes;
• pajamos, gautos iš maisto produktų gamybos iš ne paties ūkininko užaugintų žemės ūkio produktų;
• pajamos, gautos ūkininkui pardavus ilgalaikį turtą, naudotą žemės ūkio veikloje (tai individualios veiklos turto pardavimo pajamos);
• pajamos, gautos už teiktas paslaugas, kurios neišvardytos paslaugų žemės ūkiui sąraše (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-414)

Pajamų apmokestinimas

Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atimant patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus). Ūkininko ūkyje leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis susijusios patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, kurios yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, pavyzdžiui, sėklos, pašarai, degalai, vanduo, elektra, nusidėvėjimo sąnaudos, remonto sąnaudos ir kt.

Jeigu ūkininkas verčiasi skirtingų rūšių individualia veikla, su tos veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Apskaičiuoti ūkininko apmokestinamąsias pajamas galima dviem būdais:

• individualios veiklos pajamos - neapmokestinamosios pajamos - leidžiami atskaitymai (faktiškai patirti, dokumentais pagrįsti) - MPNPD = apmokestinamosios pajamos;
• individualios veiklos pajamos - neapmokestinamosios pajamos - leidžiami atskaitymai (30 proc. pajamų, nepagrindžiant jų dokumentais) - MPNPD = apmokestinamosios pajamos.

Pirmuoju atveju ūkininkas iš gautų pajamų atima faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra pagrįstos dokumentais. Jis privalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančius dokumentus, turinčius visus privalomuosius apskaitos rekvizitus.

Antruoju atveju ūkininkas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas leidžiamais atskaitymais, pasirenka sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų; jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų ir vesti su veikla susijusių išlaidų apskaitos.

Jeigu ūkininkas nedirbo pagal darbo sutartį ir metų eigoje netaikė PNPD (už vaikus), jis metų pabaigoje, apskaičiuodamas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš jų gali atimti nepanaudotą MPNPD. Jeigu ūkininkas vykdo skirtingų rūšių individualią veiklą, tai individualios veiklos išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos skirtinga tvarka.

Primename, kad deklaruoti pajamas už 2014 m. formoje GPM308 ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį reikia iki 2015 m. gegužės 4 d. Už 2014 m. pateikiamoje deklaracijoje GPM308 duomenys įrašomi litais, o apskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis sumokamas eurais.

***

PAVYZDYS

Ūkininkas 2014 metais gavo 300 000 Lt pajamų (iš jų 40 000 Lt tiesioginių išmokų) ir patyrė 170 000 Lt išlaidų, kurias sudaro:

• ilgalaikio turto nusidėvėjimas - 40 000 Lt;
• pašarai gyvuliams - 45 000 Lt;
• trąšos, sėklos - 20 000 Lt;
• delspinigiai už ne laiku grąžintą paskolą, gautą ž. ū. technikai įsigyti - 190 Lt;
• kritę gyvuliai, kuriems nesurašyti veterinarijos gydytojų aktai - 2 000 Lt;
• per metus sumokėtos VSD 5088, 96 Lt ir PSD 1607, 04 Lt įmokos;
• patyrė 56 114 Lt kitų išlaidų (pagrįstų dokumentais), susijusių su pajamų uždirbimu.

Apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas galima dviem būdais.

Pirmas būdas: individualios veiklos pajamos - neapmokestinamos pajamos - leidžiami atskaitymai (faktiškai patirti, dokumentais pagrįsti) = apmokestinamosios pajamos. Šiuo atveju pirmiausia suskaičiuojame leidžiamus atskaitymus. Pagal pateiktą pavyzdį visas išvardytas išlaidas priskirsime leidžiamiems atskaitymams, išskyrus 190 Lt delspinigius už ne laiku grąžintą paskolą, ir kritusius gyvulius, kuriems nesurašyti veterinarijos gydytojų aktai (2 000 Lt). Šiuo atveju leidžiami atskaitymai yra: 40 000 Lt + 45 000 Lt + 20 000 Lt + 5 088, 96 Lt + 1 607,04 Lt + 56 114 Lt = 167 810 Lt. Apmokestinamosios pajamos: 300 000 Lt - neapmokestinamos pajamos (tiesioginės išmokos) 40 000 Lt - leidžiami atskaitymai 167 810 Lt = 92 190 Lt. Gyventojų pajamų mokestis: 92 190 Lt x 5 proc. = 4 609,50 Lt

Antras būdas: individualios veiklos pajamos - neapmokestinamos pajamos - leidžiami atskaitymai (30 proc. pajamų, nepagrindžiant jų dokumentais) = apmokestinamosios pajamos. Šiuo atveju skaičiuojame taip: leidžiami atskaitymai - (300 000 - 40 000) x 30 proc. = 78 000 Lt; apmokestinamosios pajamos - 300 000 - 40 000 - 78 000 = 182 000 Lt; gyventojų pajamų mokestis - 182 000 Lt x 5 proc. = 9 100 Lt.