Pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys sveikai gyvensenai. Auganti netradicinių augalų produktų paklausa skatina mokslininkus tirti, o augintojus auginti naujas augalų rūšis bei veisles. Vieni iš tokių augalų - gelteklė ir pūtelis.

Ir gelteklė, ir pūtelis priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. Tai 60- 90 cm aukščio žoliniai dvimečiai ar daugiamečiai augalai. Atsparūs šalčiui. Mūsų šalyje jos kaip prieskoninės šakniavaisės daržovės nėra populiarios. Labiau jomis domisi mėgėjai, tačiau ir profesionalių daržininkų, siekiančių išplėsti asortimentą, dėmesį galėtų patraukti šios vertingos daržovės. Auginant geltekles ir pūtelius pramoniniu būdu, labai svarbu gerai įvertinti jų biologines ir ūkines savybes.

Valgomoji gelteklė

Gelteklės (Scorzonera) gentyje yra apie 170 rūšių, kurios savaime auga Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Genties pavadinimas kilęs iš italų kalbos žodžių: scorza - žievė ir nera - juodas. Kaip vaistinį augalą nuo gyvačių įkandimo pirmieji geltekles pradėjo auginti ispanai. Valgomoji gelteklė kaip daržovė daugiausia auginama Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.

Lietuvoje savaime auga dvi gelteklių rūšys: pušyninė gelteklė (Scorzonera humilis L.) ir valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica L.). Daugiau auginama ir maistui vartojama valgomoji gelteklė.

Valgomoji gelteklė pirmaisiais augimo metais išaugina gražias lapų rozetes ir ilgą, sustorėjusią šaknį. Lapai dideli, pailgi, plaukuoti.

Antraisiais ir vėlesniais augimo metais gelteklės vegetaciją pradeda (atželia) balandžio antrąjį dešimtadienį. Birželio antroje pusėje formuoja šakotus žiedinius stiebus, o vėliau žydi ir brandina stambias sėklas. Liepos-rugpjūčio mėnesiais žydi šviesiai geltonais žiedais, kurie maloniai kvepia vanile ir yra gausiai lankomi bičių.

Šaknys sustorėjusios, apvalios ar kiek suplotos, ilgos, smailėjančios ar bukos. Odelė plona, tamsiai ruda ar beveik juoda. Minkštimas baltas, sultingas, perpjovus sunkiasi pieniškos sultys. Skoniu primena lazdyno riešutus.

Pirmaisiais metais augalai išaugina vidutiniškai 35 cm ilgio ir 3-4 cm storio sultingas šaknis, kurios vartojamos kaip daržovė. Kasamos rudenį arba ankstyvą pavasarį įšalui išėjus. Antraisiais ir vėlesniaisiais augalo augimo metais gelteklės formuoja žiedynus, žydi, brandina sėklas. Šaknys medėja ir maistui jau nebetinka.

Augalo šaknys vartojamos maistui, o jauni lapai - kaip prieskoniai sriuboms, salotoms. Šaknyse gausu riebalų, baltymų, angliavandenių, C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų. Liaudies medicinoje rekomenduojama naudoti sergantiesiems cukralige, skrandžio ir žarnyno ligomis.

Valgomasis pūtelis

Pūtelio (Tragopogon) gentyje priskaičiuojama iki 150 rūšių, savaime paplitusių Viduržemio jūros pakrantės regionuose. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių: tragos - ožys ir pogon - barzda. Lietuvoje auga šešios šios genties rūšys: didysis pūtelis (Tragopogon dubius), gorskio pūtelis (Tragopogon gorskianus), baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), rytinis pūtelis (Tragopogon orientalis), valgomasis pūtelis (Tragopogon porrifolius), pievinis pūtelis (Tragopogon pratensis).

Plačiau žinoma ir mėgėjų auginama kaip dietinė daržovė yra valgomasis pūtelis (Tragopogon porrifolius L.). Lapija šviesiai žalia, vešli. Lapai pailgi, siauri.

Antraisiais ir vėlesniaisiais augimo metais augalai išaugina šakotus žiedinius stiebus, žiedynus, žydi, brandina sėklas. Žiedynas - graižas ant ilgo žiedinio koto. Gražiais melsvai violetiniais ar purpuriniais žiedais augalai pražysta antraisiais augimo metais.

Pūtelio ir gelteklės šaknys savo forma panašios: sustorėjusios, ilgos, viršūnėje smailėjančios. Išskirtiniai požymiai: šaknies plaukuotumas, odelės spalva ir minkštimo skonis. Valgomojo pūtelio šaknys gausiai apaugusios plonomis šaknelėmis. Šaknies odelė pilkšvai gelsva, minkštimas baltas. Skoniu primena šparagus.

Maistui geriausiai tinka vartoti pirmų augimo metų šakniavaisius, nes vėliau kietėja, medėja. Šaknys labai maistingos. Gausu baltymų, daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir iki 8 proc. inulino. Valgomos žalios, verdamos, kepamos, troškinamos. Labai tinka prie mėsos ir žuvies patiekalų. Aromatingas prieskonis sriuboms. Iš jaunų sultingų lapų ruošiamos salotos.

Tinka auginti mūsų sąlygomis

Valgomosios gelteklės ir valgomieji pūteliai gerai auga ir vėsesniame klimate. Augalams tinka lengvos priemolio ar priesmėlio dirvos. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų ekologiniame lauke buvo augintos valgomosios gelteklės Duplex bei Flandrija veislės ir valgomojo pūtelio rūšies augalai. Dirvožemis - priesmėlis ant lengvo priemolio.

Dirvos dirbimo darbai buvo atlikti pagal priimtus agrotechnikos reikalavimus. Rudenį dirva giliai suarta - armuo iki 25 cm storio. Pavasarį laukas išlygintas, sukultivuotas ir suformuotos vagos (kaip morkoms). Ekologiškai auginant daržoves panaudotos natūralios kilmės trąšos Biokal 01, fosforitmilčiai, kalio magnezija ir kt. Sėta rankine sėjamąja 70 cm tarpueiliais dviem eilutėmis dirvos vagotame paviršiuje gegužės mėnesio pirmoje dekadoje. Sėklos įterptos 2-3 cm gylyje. Priešsėlis - juodasis pūdymas.

Sėklos sudygo per 2 savaites. Augalams suformavus 2-3 tikruosius lapelius, pasėlis retintas 3-5 cm atstumais tarp augalų eilėse. Vegetacijos metu ekologiškų daržovių pasėliui nuo ligų ir kenkėjų jokie preparatai nenaudoti.

Pirmaisiais augimo metais augalai išaugino vešlią lapų skrotelę ir ilgus cilindro formos šakniavaisius. Tyrimų eigoje pastebėta, kad valgomojo pūtelio augalai išsiskyrė didžiausiu antžeminės dalies aukščiu, lapų skrotelės skersmeniu, lapų skaičiumi ir ilgiu. Valgomosios gelteklės Duplex ir Flandrija veislių lapų skrotelės aukštis buvo panašus.

Įvertinus tyrimų dvejų metų duomenis, matyti, kad šakniavaisio vidutinė masė buvo panaši. Šakniavaisio formos indeksas buvo skirtingas tarp augalų rūšių, o tarp valgomosios gelteklės Duplex ir Flandrija veislių panašūs.

Svarbiausia biologinė ir ūkinė augalų savybė yra derlingumas, kuris priklauso nuo veislės genetinių savybių ir augimo sąlygų. Dvejų metų tyrimų duomenimis, didžiausias suminis ir prekinis šakniavaisių derlingumas buvo Duplex veislės gelteklių.