- Vilma NAUJOKIENĖ, ASU
- Mano ūkis
Dideli išsiskiriančių kenksmingų dujų kiekiai tampa globalia ekologine problema. Todėl ypač svarbu sumažinti arba bandyti neutralizuoti žemės ūkio oro taršos šaltinius, naudojant kuo natūralesnes priemones.
Atlikus eksperimentinius tyrimus ir įvertinus mėšlu užterštus tvarto plotus, nustatyta anglies dioksido dujų emisija iš įvairių mėšlo rūšių, mėšlu užterštų tvarto konstrukcinių medžiagų. Europos aplinkos agentūros duomenimis, ES valstybėse narėse daugiausia NH3 patenka į atmosferą iš tvartų (apie 1 200 kt azoto arba 44 proc. nuo bendros emisijos), mėšlidžių (29 proc.), tręšiant dirvą (19 proc.), o mažiausiai - iš ganyklų (8 proc.).
ES vykdoma žemės ūkio politika 1970-1980 m. labai pakeitė žemės ūkio gamybos būdus ir turėjo neigiamos įtakos aplinkai, labai išaugo žemės ūkio tarša.
Natūralūs aplinkos taršos mažinimo būdai
Šiuolaikinės žemės ūkio politikos tikslas - skatinti palankesnį aplinkai žemės ūkį. Europos žemės ūkis yra didžiausias atmosferos taršos šaltinis amoniaku. Azotas į dirvą patenka su atmosferos krituliais, trąšomis, gyvulių išmatomis, taip pat - dėl biologinės azoto fiksacijos.
Mažinti oro taršą galima naudojant įvairius cheminius metodus. Cheminės priemonės yra maskuojamosios ir gali pakeisti tik diskomforto ribą, tačiau nepašalina nemalonių kvapų atsiradimo priežasčių. Be to, nenustatyta, kokie junginiai susidaro dezodoravimo metu ir koks jų kenksmingumas. Kiti cheminiai preparatai, kurių tikslas - dezinfekuoti taršos objektą, yra toksiški ir sunaikina tiek patogeninę, tiek probiotinę mikroflorą, o jų likutiniai produktai gali išlikti toksiški ilgą laiką. Todėl ūkininkaujant inovatyviai reikia rasti kuo natūralesnius būdus sumažinti kenksmingą dujų sklidimą į aplinką.
Natūralią organinių medžiagų apykaitą dirvoje reikia stengtis išlaikyti ne cheminėmis priemonėmis, bet ekologine žemdirbyste. Tai įgyvendinama sudarant uždarą medžiagų ir energijos apykaitos ciklą.
Ekologinė (biologinė, organinė, bioorganinė, biodinaminė) žemdirbystės sistema siekia gaminti neužterštą cheminėmis medžiagomis produkciją. Chemijos pramonės gaminamos mineralinės trąšos ir pesticidai pakeičiami natūraliomis, gamtoje esančiomis medžiagomis.
Optimalus mėšlo panaudojimas
Norint nenualinti dirvų, jas reikia tręšti mėšlu. Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir patarimuose teigiama, kad 1 t humuso susidaryti reikia 12-15 t gero mėšlo (20-25 proc. sausosios medžiagos). Tačiau mėšlas, atsižvelgiant į mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, neturi lemti aplinkos taršos, nes paskleistas mėšlas kartu su srutomis gali nutekėti į miškus, pamiškes, vandens telkinius, užteršti šaltinius ar net šulinius.
Taikant subalansuotąją žemdirbystės sistemą, maisto medžiagų, augalų apsaugos priemonių ir kt. naudojama tik tiek, kiek būtina planuotai žemės ūkio produkcijai gauti.
Populiarėjant inovatyvioms žemės ūkio technologijoms, taip pat siekiant mažinti nemalonius mėšlo kvapus, kenksmingus išmetamuosius žemės ūkio mašinų teršalus, įdirbant dirvą, vis daugiau naudojama biologinių preparatų.
Dirvą gerinančių biologinių preparatų paskirtis yra gana plati, nes jais siekiama pagerinti ir augalų derlingumą. Tačiau norint sumažinti kenksmingų dujų emisiją, aktualūs tie, kurie silpnina augalinių liekanų, ražienų mechanines charakteristikas, kad jas būtų galima kuo lengviau įdirbti ir taip sumažinti žemės ūkio mašinų energijos sąnaudas ir išmetamuosius kenksmingų dujų kiekius.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) bandymų stotyje atlikti eksperimentiniai tyrimai su biologiniu preparatu Azofit rodo, kad biologinio preparato panaudojimas skatina augalų liekanų irimą.
Biologinių preparatų panaudojimas yra labai įvairus ir, siekiant tobulesnių rezultatų, jie gali būti maišomi tarpusavyje. Naudojant mėšlą kaip organinę trąšą, į jį maišomas kvapus neutralizuojančių ir dirvos savybes gerinančių biologinių preparatų mišinys bei vanduo. Taip siekiama sumažinti dujų emisiją iš paskleisto ant dirvos mėšlo ir dar papildomai pagerinti dirvos struktūrą.
Gyvulių mėšlas, atsižvelgiant į jo laikymą, perdirbimą ir panaudojimą, gali būti pagrindinis dirvos gerinimo šaltinis, subalansuotos trąšos bei augimą skatinančios mikrofloros šaltinis.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių dirvos kokybę, yra jos mikrobiologinė sudėtis. Optimalus mėšlo naudojimo rezultatas yra dirvos praturtinimas humusinėmis medžiagomis ir mineralizacijos procesų dirvoje skatinimas. Taigi svarbus yra ne tik mikroorganizmų, dalyvaujančių mėšlo perdirbimo procesuose, kiekis, bet ir jų sudėtis bei galimybės skatinti dirvos humifikacijos procesus.
Mikroskopiniai organizmai, išsivystę su augalais, sudaro tinkamą sveiko augimo aplinką. Taigi svarbu sukurti tinkamą mikrobiologinės ekosistemos aplinką.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) bandymų stotyje atlikti eksperimentiniai tyrimai su biologiniu preparatu Azofit rodo, kad biologinio preparato panaudojimas skatina augalų liekanų irimą.
Biologinių preparatų panaudojimas yra labai įvairus ir, siekiant tobulesnių rezultatų, jie gali būti maišomi tarpusavyje. Naudojant mėšlą kaip organinę trąšą, į jį maišomas kvapus neutralizuojančių ir dirvos savybes gerinančių biologinių preparatų mišinys bei vanduo. Taip siekiama sumažinti dujų emisiją iš paskleisto ant dirvos mėšlo ir dar papildomai pagerinti dirvos struktūrą.
Gyvulių mėšlas, atsižvelgiant į jo laikymą, perdirbimą ir panaudojimą, gali būti pagrindinis dirvos gerinimo šaltinis, subalansuotos trąšos bei augimą skatinančios mikrofloros šaltinis.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių dirvos kokybę, yra jos mikrobiologinė sudėtis. Optimalus mėšlo naudojimo rezultatas yra dirvos praturtinimas humusinėmis medžiagomis ir mineralizacijos procesų dirvoje skatinimas. Taigi svarbus yra ne tik mikroorganizmų, dalyvaujančių mėšlo perdirbimo procesuose, kiekis, bet ir jų sudėtis bei galimybės skatinti dirvos humifikacijos procesus.
Mikroskopiniai organizmai, išsivystę su augalais, sudaro tinkamą sveiko augimo aplinką. Taigi svarbu sukurti tinkamą mikrobiologinės ekosistemos aplinką.
Biologinių preparatų svarba
Anot įvairių šalių gamintojų, biologiniai preparatai, kaip inhibitoriai, veikia redukuojančius mikroorganizmus ir kitus patogenus, dėl kurių poveikio susidaro kvapai. Tai prevencinė priemonė jiems susidaryti, taip pat ir higieninė įrangos, paviršių, pakratų, mėšlo priemonė. Norint efektyviai naudoti biologinius preparatus, reikia vadovautis moksliškai pagrįstomis jų naudojimo rekomendacijomis, atitinkančiomis modernias gyvulių laikymo technologijas. Optimaliai naudojant biologinius preparatus inovatyviose mėšlo tvarkymo technologijose, galima neutralizuoti iš įvairių taršos šaltinių sklindančias amoniako dujas.
***
Biologizacija – pažangi technologija, kuria siekiama į produkcijos gamybos procesą įtraukti mikrobiologines priemones, sudarytas iš gyvų probiotinių ir regeneratyvinių mikroorganizmų ir jų metabolitų. Viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių mikrobiologinių preparatų grupių yra probiotinės kompozicijos, skirtos įvairiems gyvūnų auginimo procesams optimizuoti. Probiotinės kompozicijos sudarytos iš įvairių mikroorganizmų grupių, pvz., pieno rūgšties mikroorganizmų, fotosintezės bakterijų, aktinomicetų ir mielių derinių.
Svarbu sumažinti neigiamą augalų liekanų įtaką žemės dirbimo mašinoms, pasipriešinimui traukai, energijos sąnaudoms, dirvai ir aplinkai. Vienas iš galimų mokslinių sprendimo būdų, siekiant sumažinti ražienų pasipriešinimą jas įdirbant, energetines sąnaudas, kenksmingų teršalų išmetimą į aplinką, gali būti biologinių preparatų panaudojimas.
Taigi, siekiant mažinti aplinkos oro taršą kenksmingomis dujomis, kurią sukelia pagrindiniai žemės ūkio šaltiniai (mėšlas ir žemės ūkio mašinos), svarbu įvertinti biologinių preparatų poveikį.