Padovinio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gintautas Gumauskas iš rankų nepaleidžia vis skambančio telefono. Tokia didelio ūkio vadovo dalia - spręsti nuolat kylančias problemas. „Kas gerai, aš nė nepastebiu, girdžiu tik tai, kas blogai", - prisipažįsta daugiau kaip du dešimtmečius vienai stipriausių Marijampolės savivaldybės bendrovių vadovaujantis G. Gumauskas.

Jau iš pirmo žvilgsnio matyti, kad tokios tvarkos ūkyje daugelis gali tik pavydėti. Atrodo, kiekvienas kampelis ne tik iššluotas, bet ir išplautas. Ūkio dirbamos žemės plotai siekia 2 700 ha, dirba per 100 žmonių. Bendrovėje yra augalininkystės, mechanizacijos, gyvulininkystės, statybų ir serviso padaliniai.

Nuo karvių iki bičių ir tauriųjų elnių

Vien gyvulininkystės padalinyje dirba 40 žmonių. Laikoma 1 050 karvių, planuojama didinti iki 1 200. Sutartinių galvijų skaičius artėja prie 2 000, o galvų iš viso priskaičiuojama 2 560. Veršelius augina mėsai. Nors tai ir neapsimoka, bet sunaudojamas netinkamas pienas (prieš tai pasterizuotas) ir sušeriami melžiamoms karvėms ne visai tinkami pašarai.

„Kad išmaitintume visą gyvulių kompleksą, mums reikia kasmet sukaupti 24 tūkst. t pašarų. Šiemet sukaupėme 27,5 tūkst. t - kad tikrai nepritrūktų. Ir tai be šiaudų, be koncentruotųjų pašarų, be šieno, be šienainio rulonuose", - paaiškina G. Gumauskas. Miežiai ir avižos auginami tik pašarams, bendrovė pati gamina pašarų mišinius.

Kasmet sėjama 550 ha kukurūzų. Iš jų apie 60 ha nukuliama grūdams, o iš likusiųjų pagaminama apie 15-16 tūkst. tonų itin geros kokybės siloso. Kukurūzų grūdai taip pat sunaudojami pašarams. Augalininkystės dalyje dar auginami cukriniai runkeliai, rapsai, maistiniai kviečiai, mišiniai, daugiametės ir vienametės žolės. Intensyvių žolynų plotai didėja. Prieš kelerius metus buvo iki 600 ha ganyklų, dabar liko tik 300 ha, nes mažėja ganomų gyvulių. „Sėjame daugiametes ir vienametes žoles, su įsėliu ir be įsėlio, eksperimentuojame, žiūrime, kas geriausia", - kintančias tendencijas pristato G. Gumauskas.

Anksčiau nemažus pinigus bendrovei atnešdavo cukrinių runkelių auginimas, tačiau dabar jų rentabilumas nulinis. „1 800 t virškvotinių runkelių dar supilti garažuose, juos tikriausiai parduosime po 60 Lt/t, o anksčiau kaina buvo 165-167 Lt/t. Toks čia ir biznis, tik kad melasos ir išspaudų iš fabriko pasiimame", - sako bendrovės vadovas ir priduria, kad iš augalininkystės dalies pelningiausi yra kviečiai.

Kažkada Padovinyje augintos ir kiaulės (iki 4 000), bet jų atsisakyta, nusprendus neinvestuoti į kiaulidžių modernizavimą. Laikyti ir sunkieji arkliai - vienu metu buvo net 88, dabar belikę dešimt. Jie dar turi darbo senose veršelių fermose, bet daugiau auginami dėl grožio, jodinėti. Ūkis išlaikė ir bites: turėdavo jų iki 100 šeimų, dabar likę šiek tiek per 50 šeimų. Didelio pelno iš jų nėra, bet medus - puiki dovana dirbantiems žmonėms. Be to, ir profesionalus bitininkas darbuojasi - išsaugoti darbo vietas pirmininkui taip pat aktualu. Atsirado ir naujų gyvūnų - tauriųjų elnių, danielių, kuriems atitvertas erdvus išraiškingo reljefo plotas atokiau nuo miestelio. G. Gumauskas neslepia, kad jam širdis atsigauna bežiūrint į grakščiai laigančius gyvūnus, kurių jau prisidaugino kelios dešimtys.

Rezultatas buvo vertas pastangų

Ant pylimo stūkso modernus karvidžių kompleksas. Čia įdiegtos naujausios technologijos, dalis investicijų atlikta 2012 m., dalis - 2014 m. „Darėme viską, kad būtų geriausia, ką įmanoma šiuo metu rasti rinkoje", - paaiškina G. Gumauskas, pasirinkęs Vokietijos kompanijos „GEA Farm Technologies" įrangą, kurią sumontavo bendrovė „Biržų žemtiekimas".

Tiesa, iki tokio rezultato, koks yra dabar, teko nueiti ilgą kelią. „Nelinkėčiau jokiam priešui taip vargti, kaip mes vargome", - prasitaria bendrovės pirmininkas ir pradeda pasakoti. Viskas prasidėjo prieš šešerius metus. Būsimam gyvulių kompleksui pasirinktoje vietoje nupirko sodybą, tačiau keičiant jos paskirtį teko nueiti tikrus kryžiaus kelius, mat paaiškėjo, kad paskirtį iš sodybinio sklypo pakeisti į žemės ūkio beveik neįmanoma - įstatymas to nenumato...

Įveikus šią kliūtį, buvo pradėtas pilti pylimas, mat sklypas buvo su nemenku nuolydžiu. Kadangi tvartas 140 m ilgio, vieną pylimo galą reikėjo pakelti net į 6 m aukštį. Supylė pylimą ir suprato, kad padarė klaidą nenuėmę apatinio juodžemio sluoksnio. Grunto sutankinti atvažiavęs vikšrinis traktorius tiesiog paskendo žemėse, gerai, kad vairuotojas spėjo iššokti. Geologams ištyrus gruntą, vėl teko nukasti viską iki apačios, berti smėlio ir daryti drenažą. Pradėjus statybas, reikėjo galvoti, kaip tvirtai „pakabinti" grindis, nes buvo įspėjimų, kad gruntas gali sėsti. Pamatus gręžė po 12-16 m į gylį, kad atsiremtų į tvirtą pagrindą.

„Tai buvo avantiūra, žmona sakė, kad aš išprotėjau", - iš laiko perspektyvos dabar grandiozinį planą vertina G. Gumauskas ir priduria, kad tai dar vienas įrodymas, kad užsispyrus galima padaryti viską.

Naujos fermos patogios ir gyvuliams, ir darbuotojams. „Reikia sudaryti tokias sąlygas, kad žmonės norėtų dirbti, kad neskubėtų namo, nes užgėlė nuo šalčio kojas, pučia skersvėjis arba smirda ir šlapia. Dėl to ir statėme tą naują kompleksą. Juk aš ir pats dirbau ne viename ūkyje ir žinau, kokios svarbios darbo sąlygos", - investicijų vertę atskleidžia bendrovės vadovas.

Fermos - tarsi iš reklaminio katalogo

Kompleksą sudaro du identiški tvartai su melžimo bloku viduryje. 578 vietos vienoje karvidėje ir tiek pat kitoje - fermos tarsi identiškos dvynės. Kiekvienas tvartas suskirstytas į keturis ketvirčius - taigi suformuojamos keturios karvių grupės pagal laktacijos fazę (veršingos, trūkinamos, šviežiapienės ir t. t.). Melžiama eilės tvarka pagal ketvirčius. Tvarto viduryje įrengtas pakeliamas tiltas (prieš kelerius metus tai buvo pirmasis toks sprendimas Lietuvoje), kuris garantuoja, kad eidami į melžimą ar grįždami iš jo gyvuliai neišeis į šėrimo taką.

Naktį užsidega saulės šviesos lempos, kad galvijai matytų vienas kitą ir būtų ramesni. Patalpa gerai vėdinama, joje beveik nesijaučia mėšlo kvapo. Temperatūrai pakilus aukščiau kaip 24 oC, davikliai automatiškai įjungia ventiliatorius. „Beje, karvėms komfortiškiausia yra 4 laipsnių šalčio temperatūra", - pastebi G. Gumauskas.

Vanduo girdyklose visada šiltas - šildomas per rekuperacinę sistemą (panaudojama šiluma, kuri išsiskiria vėsinant pieną). Be to, girdykla turi atskirą pašiltinimą - tai garantas, kad esant labai dideliems šalčiams girdyklos tikrai neužšals. Guoliavietėse - šiaudų lovos. Užpildas iš kalkių purvo (kalkės ir šiaudai sumaišyti ir suplūkti), o ant viršaus pakreikiama smulkintų šiaudų, kad sugertų drėgmę. „Karvės jaučiasi tarsi gulėtų pievoje: nei šalčio, nei drėgmės", - tokių guoliaviečių privalumus paaiškina vyriausiasis zootechnikas Algimantas Bulevičius.

Po melžimo mėšlo skreperiai valandą laiko stovi, kad karvės galėtų ramiai paėsti. Prie šėrimo stalo pakloti guminiai kilimai, kad gyvuliams būtų minkščiau, ir jie kuo ilgiau išstovėtų. Visur kitur - pjaustyto betono grindys, kad nebūtų slidu, bet ir nekiltų noras gulėti. „Karvutės užduotis - kuo ilgiau stovėti prie šėrimo stalo ir kuo ilgiau gulėti. Pašaras kas dvi valandas pristumdomas - taip karvės apgaunamos, kad gavo šviežio pašaro, ir noriau ėda", - nedidelę gudrybę paaiškina A. Bulevičius.

Pasirinkta našiausia melžimo sistema

Melžimo bloke įrengta 40 vietų karuselinė GEA melžimo aikštelė „Auto- Rotor". Ji lėtai juda skambant muzikai - kol apsuka vieną ratą, karvė turi būti pamelžta. Įeinant karvėms, kompiuterinė bandos valdymo programa DiaryPlan kiekvieną gyvulį atpažįsta. Uždėjus melžimo aparatą, programa stebi, kiek karvė duoda pieno. Ir kai ji nebeduoda 250 g per minutę, programa supranta, kad melžimas baigiasi. Jeigu likus keturiom vietom iki išėjimo karvė dar yra neišmelžta, programa pati sustabdo karuselę, kad karvei būtų suteiktas reikalingas laikas.

„GEA firmą rinkausi todėl, kad jų karuselės konstrukcija labai gerai apgalvota. Išorinė karuselė yra viena našiausių melžimo sistemų. Be to, labai patinka gyvuliams - karvės tiesiog „kaifuoja" ten, vos įėjusios pradeda atrajoti, net užmiega iš malonumo. Gyvuliai nepatiria jokio streso", - pasirinkimu patenkintas G. Gumauskas.

Dirba trys melžėjos: viena ruošia tešmenis melžimui, kita deda aparatus, trečia prižiūri pabaigą, dezinfekuoja spenius. Karuselėje du kartus per dieną pamelžiama po 770 karvių, kiekvienas melžimas trunka apie 5,5 valandos. Gydomos karvės atskiriamos į kitą grupę, jų pienas nukreipiamas atskirai. „Gyvuliai prie karuselės priprato per tris dienas, žmonės - per tris savaites", - juokauja zootechnikas ir labai rimtai priduria, kad didesnė problema yra išvaryti karves iš karuselės.

Nepertraukiamą karvių ėjimą į melžyklą užtikrina karuselinis pavarytuvas. Patalpa, kurioje karvės lūkuriuoja melžimo, yra lygiomis, guma dengtomis grindimis, ant kurių nebūna slidu, nesusidaro ledas. Įrenginys, veikiantis tarsi karvių varovas, tolygiai sukasi ratu ir nuolat švelniai stumteli gyvulius į karuselę.

Po melžimo karvės išeina siauru taku, praeina pro kanopų dezinfekavimo vonias, svarstykles ir selekcinius vartus ir, jei viskas gerai, grįžta į savo guoliavietę.  Jeigu yra problemų, karvė nukreipiama į veterinarijos gydytojų skyrių, jeigu rujoja - į sėklinimo skyrių. Kiekviena karvė ant kojos turi pritvirtintą duomenų kaupiklį, kuris kompiuterinei programai perduoda žinias apie gyvulio aktyvumą tarp melžimų. Jeigu karvė buvo labai aktyvi, kritęs jos primilžis, padidėjęs elektrinis pieno laidumas ir sutampa ciklo dienos - tai rodo rują, ir po melžimo tokia karvė automatiškai paliekama sėklinti. Jutikliai patikimi tarsi šveicariški laikrodžiai ir visiškai hermetiški.

„Parduodame ne įrangą, bet bendrą technologinį sprendimą. Visos moderniausios GEA technologijos sudėtos šiame ūkyje. Kartais tarpusavyje pasišnekame, kad tai yra tarsi aukščiausios klasės mersedesas tarp kitų šalies ūkių", - sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi bendrovės „Biržų žemtiekimas" gyvulininkystės padalinio įrangos vadybininkas Dainius Želvys.

Pieno kainos varo į neviltį

Karvės melžiamos du kartus, bet jau netrukus šviežiapienių karvių grupę planuojama melžti tris kartus. Tiesa, dalis senų, bet dar pieningų karvių neprisitaikė prie naujos fermų sistemos. „Tokių gyvulių nevarginame, melžiame atskirai. Manau, ir ateityje mes tokių gyvulių nebrokuosime, turėsime atskirą karvidę, kur gyvuliai bus laikomi senoviškai. Nesimėtome karvėmis į dešinę ir į kairę", - suvalkietiškai ūkišką požiūrį išsako bendrovės pirmininkas.

Vidutinis metinis primilžis iš karvės siekia 9 300 kg. Pernai žiemos pradžioje per dieną ūkis parduodavo apie 20 t natūralaus pieno, o dabar 25-26 tonas. „Jeigu viskas seksis, po metų kitų kasdien bus parduodama 30-34 t natūralaus pieno", - planais dalijasi vadovas. Ketvirtus metus Padovinio bendrovė pieną pristato „Marijampolės pieno konservams", iki tol 15 metų parduodavo Vilkyškių pieninei.

Pieno daugėja, tačiau jo kaina mažėja: per pusmetį nukrito nuo 1,23 Lt iki 0,8 Lt/kg. „Kas mėnesį gauname maždaug 600 tūkst. Lt mažiau pajamų, negu gaudavome geruoju periodu - praėjusią žiemą ir pavasarį. Dabartinės pieno kainos nedengia gamybos savikainos, juk neseniai padarytos didžiulės investicijos. Skaičiuojame, kad kiekvienas litras pieno „Biržų žemtiekimo" gyvulininkystės padalinio įrangos vadybininkas Dainius Želvys dabar parduodamas su 9 centų nuostoliu", - nelinksmai dėsto G. Gumauskas.

Žinoma, tokių kainų „duobių" išgyventa jau ne viena. Nuo tada, kai baigė Veterinarijos akademiją ir pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju, G. Gumauskas matė ir šilto, ir šalto. Padovinio ŽŪB jis pradėjo vadovauti 1991-aisiais, tada buvo vos perkopęs 30 metų amžių, o laikai buvo sunkūs. Pasak pašnekovo, gerą feljetoną būtų galima apie tai parašyti...

„Trumpas žmogaus amžius. Per trumpas, kad galėtum kažką rimtesnio padaryti. Žinoma, būtų gerai, jeigu nebūtų visokių pertvarkų, perversmų, kad galėtum plėtoti tolygią darbų seką. O dabar dešimt metų krinti žemyn, dešimt kapstaisi vietoje, paskui pradedi kilti ir... žmogaus amžius baigiasi", - nelinksmai reziumuoja G. Gumauskas.

Tačiau akivaizdu, kad jo rankose ūkis suklestėjo ir turi naujų planų - pavyzdžiui, įsirengti biodujų jėgainę, o kad jos generuojama šiluma nenueitų vėjais, gaminti pieno miltelius. Kaip rodo patirtis, viskas įmanoma, tik reikia tvirtais žingsniais eiti tikslo link.