Prasidedant tvartiniam laikotarpiui reikėtų dar kartą kritiškai įvertinti, ar tvartai paruošti gyvuliams laikyti. Juolab kad šiltas ir ilgas ruduo suteikė ūkininkams papildomo laiko būtiniausiems darbams atlikti.

Prieš pargenant gyvulius iš ganyklų reikia patikrinti gyvulių stovėjimo vietas, girdyklas, jų sandarumą, mėšlo šalinimo įrangą. Būtina nepamiršti periodiškai tirti vandenį, siekiant užtikrinti jo kokybę. Pradedant tvartinį laikotarpį būtina atlikti tvartų mechaninę ir cheminę dezinfekciją, nes prastos zoohigieninės sąlygos gali tapti kai kurių galvijų ligų priežastimi.

Kaip dezinfekuoti guoliavietes

Efektyvios cheminės dezinfekcijos galima tikėtis tik kruopščiai nuvalius užterštus paviršius. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti tiems ūkiams, kuriuose praėjusiais metais karvės dažniau sirgo mastitu, metritu, o veršeliai - virškinimo ar kvėpavimo ligomis.

Tvarte galima naudoti įvairias dezinfekcines medžiagas, tačiau balinimas kalkėmis yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių. Kai kurie pieninių galvijų ūkiai gesintas kalkes guoliavietėms barstyti naudoja kasdieninės gamybos procese, tačiau ir tie ūkiai, kurie įprastai kalkių nenaudoja, prieš suvarydami gyvulius į tvartus galėtų jomis pabarstyti tvartų grindis, guoliavietes, takus.

Guoliaviečių dezinfekcijai vieni ūkininkai jas kartą per savaitę barsto tik gesintomis kalkėmis, kiti naudoja jų ir medžio pjuvenų mišinį. Norint sutaupyti laiko, didesnį to mišinio kiekį galima paberti ties priekinėmis gyvulio kojomis: kai karvė kelsis, kojomis vis pastums dalį paberto mišinio užpakalinės kūno dalies link. Tokiu būdu galima sumažinti nagų ligų pavojų, sergamumą endometritu ar mastitu bei pastarųjų ligų paplitimą bandoje.

Svarbus veiksnys gyvulių komfortui yra patalpos temperatūra ir drėgmė. Palaido laikymo tvartuose optimali temperatūra yra nuo -7 iki +17 °C. Esant didelei oro drėgmei, šalto laikymo tvartuose padaugėja kvėpavimo sistemos ligų, o jei tvartas šiltas, jame idealios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Dėl netinkamo mikroklimato gyvulių produktyvumas sumažėja iki 30 proc., blogėja jų sveikata, daugėja susirgimų, sumažėja priesvoriai, o pašarų sąnaudos padidėja 15-20 procentų.

Norint sumažinti oro drėgnį, reikėtų sudaryti optimalias sąlygas pasyviajai ventiliacijai, kuomet tvarte įrengiami vertikalūs apšiltinti ortakiai (kaminai), kad šiltas oras galėtų kilti į viršų ir nesusidurtų su šalto oro slenksčiu. Jeigu to padaryti neįmanoma, vertėtų įrengti aktyviąją ventiliaciją. Tam tikslui naudojami ištraukiamieji ventiliatoriai. Lietuvoje ventiliatorius turi jau nemaža dalis ūkių, juos naudoja vasaros metu, tačiau tikslinga naudoti ir žiemą, norint sudaryti tvarte optimalų mikroklimatą. Kai kur patalpos ventiliuojamos atidarant langus ar duris.

Jei fermoje įrengtos užuolaidos, dažniausiai ventiliacijos problemos būna išspręstos dar projektuojant ar rekonstruojant pastatą.

Tvartuose jau montuojami LED šviestuvai

Didesnio šviesos atspindžio bei geresnio apšvietimo tvarte galima tikėtis vien atlikus balinimo darbus. Tačiau uždarytiems gyvuliams vis tiek gali stigti šviesos, todėl patartina nuvalyti dulkes, prilipusius nešvarumus nuo langų bei kitų šviesos šaltinių.

Naujosios technologijos jau keičia ne tik gyvulių šėrimą ir jų laikymo sąlygas, bet ir fermų vidaus apšvietimą. Žemės ūkyje pradedamos naudoti taupiosios elektros lempos, kurios padeda sumažinti energijos ir pastatų eksploatacijos išlaidas. JAV mokslininkai pastebėjo, kad tvartuose įrengti LED šviestuvai teigiamai veikia karvių produktyvumą.

Neseniai Oklahomos universitete (JAV) atliktas bandymas įrodė, kad gyvulių laikymo patalpose fluorescencines lempas pakeitus LED šviestuvais, karvių primilžiai padidėjo 6 proc. Mokslininkai mano, kad diodų skleidžiama šviesa yra artima natūraliai dienos šviesai, todėl mažina melžiamų karvių stresą, užtikrina jų gerovę, kartu didina produktyvumą.  Be to, LED lempos nespinduliuoja ultravioletinių spindulių, todėl, skirtingai nei įprasti šviestuvai, neprivilioja musių.

Kitas šviesos diodų privalumas - nėra varginančio mirgėjimo, juos galima akimirksniu įjungti ar išjungti. Natūrali šviesa leidžia darbuotojams laiku pastebėti ir objektyviau įvertinti gyvulių traumas ar kitas sveikatos problemas. Teigiama, kad šios lempos sunaudoja 70 proc. mažiau energijos negu įprastos lempos. Kai užtenka natūralaus apšvietimo iš lauko, lempų šviesos srautą galima sumažinti. Šios LED lempos po 60 tūkst. valandų vis dar užtikrina ne mažesnį negu 80 proc. šviesos srautą, t. y. jei naudojamos 12 val. per parą, keisti jas prisieina tik kas 14 metų.

Viena iš Olandijos įmonių šiais metais pristatė energiją tausojančias lempas, skirtas būtent gyvulininkystės ūkių patalpoms.

Gyvulius būtina dehelmintizuoti

Pasibaigus ganykliniam laikotarpiui, gyvulius būtina dehelmintizuoti. Helmintai slopina šeimininko, kuriame parazituoja, organizmo imunitetą, todėl susidaro geros sąlygos jiems daugintis bei ilgai gyventi žmogaus ar gyvūno organizme (pvz., askaridės gyvena 1,5 metų, kaspinuočiai - 10 metų). Helmintai mechaniškai žaloja ir ardo audinius bei organus, kuriuose jie gyvena (lervų migracija audiniuose, žarnos sienelių pažeidimai helmintų prisitvirtinimo vietose, žarnų peristaltikos sutrikdymas, spazmai, žarnos spindžio užkimšimas, įvairių organų spaudimas ir t. t.). Šie pažeidimai pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu, anemija ir įvairiomis kitomis sveikatos problemomis.

Įtarus, kad gyvuliai gali būti užsikrėtę helmintais, būtina dar prieš ganymą atlikti dehelmintizaciją. Taip būtų sumažintas pavojus užkrėsti ganyklas helmintų kiaušinėliais bei gyvuliams užsikrėsti įvairiomis helmintozėmis. Helmintozės labiau pasireiškia lietingais mėnesiais.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų Lietuvos ūkiuose - fascioliozė. Šios ligos sukėlėjas - Fasciola hepatica (kepeninė siurbikė). Šis sukėlėjas parazituoja kepenyse. Didžiausia rizika užsikrėsti ganyklose būna rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Optimali oro temperatūra (15 °C) ir didelis kritulių kiekis teigiamai veikia ne tik parazitinių kirmėlių lervų migraciją, bet ir tarpinių šeimininkų - moliuskų - vystymąsi.

Jeigu prieš išgenant gyvulius į ganyklas naudosime antihelmintikus, sumažinsime fascioliozės pasireiškimus, tačiau tvartinio laikotarpio pradžioje vis tiek būtina atlikti gyvulių dehelmintizaciją.

Karvės stebėsena po apsiveršiavimo

Tvartuose, kuriuose gyvuliai laikomi palaidai, turėtų būti įrengta atskira patalpa apsiveršiavusioms karvėms. Jas būtina atskirti, kad po apsiveršiavimo, kol dar gimda nesugrįžo į normalią būklę, nepatektų endometritą sukeliančio užkrato. Dėl šios ligos patiriama nemažų ekonominių nuostolių, nes dažnai gydymas užsitęsia, vėluoja ruja ir karvės blogiau apsivaisina. Endometritu sergančios karvės infekciją nešioja bandoje ir gali užsikrėsti kitas karves, tuomet nuostoliai dar labiau padidėja.

Jei nėra galimybės apsiveršiavusių karvių laikyti kitoje patalpoje, rekomenduojama suformuoti atskirą gardą toje tvarto dalyje, kurioje yra mėšlo prieduobė, kad į ją mėšlo šalinimo skreperis nubrauktų iš gimdos ištekėjusias išskyras.

Daugelyje Lietuvos ūkių karvės daugiau veršiuojasi tvartiniu laikotarpiu, todėl būtina ne tik užtikrinti veršiavimosi patalpų švarą, bet ir tinkamai organizuoti laikotarpio po apsiveršiavimo stebėseną. Praėjus 3-5 dienoms po veršiavimosi būtina įvertinti karvės lytinių organų būklę bei bendrą savijautą.

Nemaža dalis ūkių teigiamai įvertino karvės temperatūros matavimą (termometriją), kuomet kiekvieną dieną panašiu laiku (dažniausiai ryte) matuojama gyvulio temperatūra. Jei nustatoma, kad temperatūra didesnė negu 39,5°C, skiriama antibiotikų terapija, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų.

Gimdos susirgimams užkertamas kelias, kai besiveršiuojanti karvė tinkamai prižiūrima, t. y. kai ūkininkas ar ūkio darbuotojas, stebintis veršiavimąsi,  žino pagrindinius veršiavimosi fiziologinius principus ir neskuba padėti karvei, jei jos lytiniai takai dar nėra tam pasiruošę. Dėl panaudotos jėgos gali plyšti tarpvietė, gimda, užsilaikyti nuovalos. Jei veršiavimasis vyko sklandžiai, reikia stebėti lochijas, kurios teka iš gimdos iki 3 savaičių po apsiveršiavimo. Nepatekus užkratui, lochijos būna rausvos, šokolado spalvos. O atsiradę balti dribsniai rodo, kad į gimdą pateko infekcija, todėl būtina kuo greičiau pradėti gydymą.

Yra keletas būdų kaip galima pagreitinti gimdos involiuciją (susitraukimą) po apsiveršiavimo. Vienas iš jų - atlikti gimdos masažą, kurio metu ne tik masažuojama gimda, bet ir įvertinama jos būklė bei grįžimo į normalią padėtį laipsnis. Galima naudoti gimdą sutraukiančius preparatus ir sergančioms endometritu, ir sveikoms karvėms. Jų reikėtų duoti kelis kartus.

Jei karvės serga gimdos uždegimu, endometriumas neišskiria hormono prostaglandino, kuris lizuoja (tirpdo) kiaušidėje esantį geltonkūnį. Todėl vėliau pasireiškia ruja arba ji būna nevisavertė. Endometritu sergančioms karvėms reikėtų 1-2 kartus suleisti sintetinių prostaglandinų. Kad greičiau pradėtų funkcionuoti kiaušidės, o praėjus mėnesiui po apsiveršiavimo, galima panaudoti vitaminų A, D3, E injekcijas po oda.

Dėmesys karvei prieš apsiveršiavimą

Laikant gyvulius tvarte sunkiau užtikrinti geras zoohigienines sąlygas, todėl dažniau pasitaiko mastitu sergančių karvių. Svarbu laiku identifikuoti sergančias karves ir pradėti gydymą. Jei mastitu sergančių karvių daugėja, reikėtų atlikti bakteriologinius tyrimus, siekiant nustatyti jautrumą antimikrobinėms medžiagoms ir tikslingai naudoti antibiotikus. Naudojant antibiotikus nenustačius mikroorganizmų jautrumo, gali atsirasti atsparių gydymui mikroorganizmų.

Ilgą laiką karvę gydant antibiotikais, tešmenyje gali atsirasti mielių, kurios taip pat turi įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene didėti.

Ypač dėmesingai reikėtų prižiūrėti karves prieš apsiveršiavimą. Pereinamojo (tranzitinio) periodo karvių šėrimas yra ypač svarbus ruošiantis veršiuotis ir naujos laktacijos periodu. Šiuo  metu padarytos klaidos yra pačios skaudžiausios.

Viena iš dažnai pasitaikančių klaidų yra gyvulių nupenėjimas. Karvės, šeriamos racionu (koncentratais, kukurūzų silosu), kuriame per daug energijos, nutunka, todėl tampa jautresnės daugumai medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltų ligų (parezei, hipokalcemijai, ketozei, šliužo dislokacijai, užsilaikiusiai placentai, metritams). Svarbu teisingai keisti apsiveršiavusios karvės racioną, palaipsniui didinant koncentratų kiekį.

Jei bandoje yra karvių, kurios serga nagų ligomis, jas taip pat reikėtų atskirti, o jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduojama nagų vonelėse naudoti labiau koncentruotus tirpalus.

Dažniausios tvartinio laikotarpio ligos

Kartais kai kurių ligų neįmanoma išvengti, nors tvartas vasarą ir buvo dezinfekuotas, taikytos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės. Viena iš tokių rizikingų ligų - ketozė, diagnozuojama ir stambiuose, ir smulkiuose ūkiuose. Tai labai pieningų ir gerai įmitusių karvių liga. Gyvuliai gali susirgti ne tik dėl gausaus šėrimo užtrūkimo metu, bet ir dėl angliavandenių trūkumo pašaruose.

Labai svarbu laiku diagnozuoti ketozę, o dar geriau ją numatyti, kad būtų laiku taikomos profilaktikos priemonės. Norint išvengti ketozės, būtina nuolatinė šėrimo specialisto priežiūra ne tik sudarant racionus, bet ir esant bet kokiems pieno rodiklių nukrypimams nuo įprastos ūkiui normos ar padaugėjus gyvulių susirgimams.

Ketoze sergančioms karvėms galima sugirdyti gliukozės pakaitalų. Dažniausiai vartojami monopropileno glikolis, kalcio propionatas ir natrio propionatas. Karvės kepenys naudoja šias medžiagas gliukozei gaminti. Populiariausias iš preparatų yra propileno glikolis. Jis gali būti skystas, t. y. girdomas, arba milteliai, kurie gyvuliams šeriami su pašaru. Propileno glikolio gydomoji dozė yra nuo 300 iki 500 g per dieną. Pastaruoju metu rinkoje siūloma pašarinių priedų, kuriuose itin daug energijos. Į kai kurių iš šių priedų sudėtį taip pat įeina propileno glikolis. Rekomenduojama jų duoti prieš pat apsiveršiavimą ir po jo.

Dar viena dažna tvartinio laikotarpio liga - parezė po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad net trims ketvirtadaliams veršingų karvių bandoje trūksta kalcio. Dėl to jos sunkiai veršiuojasi, dažnai serga pogimdymine pareze, joms užsilaiko placenta (nuovalos) ir išsivysto gimdos uždegimas, mastitas, jos blogai apsivaisina, mažėja produktyvumas. Dažniausiai pareze karvės suserga, po apsiveršiavimo praėjus 2-3 dienoms. Pastebėjus, kad pakito karvės elgsena, stovėsena, ji nenoriai keliasi arba visai nesikelia, reikėtų kviesti veterinarijos specialistą. Siekiant išvengti šio susirgimo, reikėtų naudoti mineralų ir vitaminų papildus ne tik laktacijos eigoje, bet ir užtrūkinimo laikotarpiu. Tačiau reikėtų atminti, kad kalcio bei fosforo santykis turi būti kitoks, todėl prieš perkant mineralinius priedus, taip pat būtina pasikonsultuoti su veterinarijos specialistu.

Arūnas RUTKAUSKAS

Mano ūkis, 2014/12