Tobulėjanti technika, augančios informacinių technologijų galimybės ir naujos telekomunikavimo sistemos atveria dar platesnius tiksliojo ūkininkavimo horizontus. Pažangaus ūkininkavimo sistemų naudą gali įvertinti ir Lietuvos ūkininkai. Šalyje atliekamų tyrimų pirmieji rezultatai dar kartą patvirtina šių technologijų naudą.

Tikslusis ūkininkavimas (TŪ) (angl. „precision farming", „site-specific farming", „farm by the foot", „spatiallyvariable crop production", „grid farming"), (vok. „teilflächenspezifische bewirtschaftung", „teilflächenbewirtschaftung", „kleinräumige bestandsführung", „lokales Ressourcenmanagement") yra inovatyvi, informacija grindžiama, augalininkystės produkcijos gamybos vadybos koncepcija. Ji remiasi įvairiomis naujomis arba dar tebetobulinamomis technologijomis (pvz., globalia pozicionavimo sistema, jutiklių technologijomis bei geoinformacinėmis sistemomis).

Naudojant TŪ technines priemones atskirose lauko vietose nustatomi dirvožemio ir pasėlio savybių skirtumai, o šių duomenų pagrindu, naudojant specialias informacijos apdorojimo sistemas ir atitinkamą techniką, tiksliau negu iki tol atliekamos žemės dirbimo, sėjos, tręšimo ir pasėlių priežiūros technologinės operacijos.

Kompleksiniai tyrimai dviejuose ūkiuose

Šiemet ir Lietuvoje pradėti kompleksiniai tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų tyrimai. Per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją gavus valstybės paramą žemės ūkio moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai vykdyti buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka, mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti" (sutartis Nr. MT-14-3).

Projekto tikslas - pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą, mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti, parengti TŪ techninių priemonių taikymo rekomendacijas. Tyrimai buvo atliekami Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stotyje ir ūkininko Alfredo Bardausko ūkyje Raseinių rajone. ASU Bandymų stotyje buvo vykdomas lauko eksperimentas su cukriniais runkeliais, o A. Bardausko ūkyje - su vasariniais kviečiais.

Ūkininko A. Bardausko ūkyje vasariniai kviečiai buvo auginami įprastinės ir tiksliosios žemdirbystės sistemos sąlygomis. Įprastinės žemdirbystės sistemos sąlygomis prieš sėją laukas tręšiamas pakrikai, įvertinant tai, kad vienai vasarinių kviečių grūdų tonai išauginti reikalinga N₂₂P₁₀K₂₀ norma. Tiksliojoje žemdirbystėje rekomenduojamos orientacinės mineralinių trąšų normos vasariniams kviečiams, siekiant 4,0-5,5 t ha^-1 derliaus ir esant dirvožemyje azoto, fosforo ir kalio vidutiniams kiekiams - N₁₂₀P₅₅K₁₁₀. Šiemet ūkininko A. Bardausko ūkyje tyrimai buvo vykdomi 10 ha ploto lauke. Vasariniams kviečiams dirva buvo ruošiama visame bandymui skirtame lauke vienodai pagal ūkyje taikomą technologiją.

Ūkyje buvo auginami vasariniai Taifun ankstyvos veislės kviečiai. Augalų stiebų vidutinis aukštis 78 cm. Tai atsparūs išgulimui javai. Grūdai vidutiniškai subręsta per 85 dienas. Geros malamosios ir kepamosios savybės, grūduose daug baltymų ir glitimo, didelis kritimo skaičius.

Vasariniai kviečiai buvo pasėti apie balandžio 20 d sėjamąja John Deere 750A. Sėklos norma - 220 kg ha^-1. Tarpueiliai - 16,8 cm, sėklos įterpimo gylis - 4-5 cm. Taikyta įprastinė augalų apsaugos sistema.

Vertinant vasarinių kviečių auginimo technologijas įprastinėje bei tiksliojoje žemdirbystės sistemoje buvo nustatoma:

*   pasėlių tankumas;

*   pasėlių piktžolėtumas;

*   ligų paplitimas;

*   kenkėjų plitimas;

*   augalų biometriniai ir fotosintetiniai rodikliai;

*   dirvožemio agrocheminės savybės;

*   dirvožemio elektrinis laidumas;

*   dirvožemio biologinis aktyvumas;

*   kultūrinių augalų optinės savybės;

*   derlingumas ir derliaus struktūros elementai;

*   produkcijos kokybė.

Piktžolėtumas ir ligų paplitimas

Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis susiformavęs tolygesnis vasarinių kviečių pasėlis geriau stelbė piktžoles. Visų piktžolių sausųjų medžiagų masė, palyginti su įprastine intensyviąja žemdirbyste, sumažėjo 25,4 proc., o daugiamečių piktžolių masė - 28,8 proc. Vegetacijos metu purškiant pasėlį MCPA ir grodylo mišiniu, pradėjusios plisti trumpaamžės dviskiltės piktžolės (dirvinis garstukas, baltoji balanda, dirvinė našlaitė ir trumpamakštė rūgtis) buvo sunaikintos. Deja, daugiamečių piktžolių (dirvinės pienės, dirvinės usnies, dirvinio asiūklio, pelkinės notros ir paprastojo varpučio) sunaikinti nepavyko. Pastarosios piktžolės ir sudarė daugiau negu 90 proc. visos piktžolių masės.

Vasarinius kviečius vegetacijos metu beveik kasmet pažeidžia miltligė, lapų ir varpų septoriozė, kviečių dryžligė, rudosios rūdys. aktuali liga yra ir varpų fuzariozė. Tyrimais nustatyta, kad taikant tiksliąją žemdirbystę, lyginant su įprastine intensyviąja, 13,6 proc. kviečių lapų buvo mažiau pažeisti septoriozės.

Agrocheminės dirvožemio savybės

Vasarinių kviečių biometriniai ir derliaus struktūros rodikliai tikslios žemdirbystės pasėliuose, palyginti su įprastinės intensyviosios, labai nesiskyrė. Dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai parodė, kad ūkininko A. Bardausko bandymų lauko dalyje, kurioje vasariniai kviečiai buvo auginami tiksliosios žemdirbystės sistemos sąlygomis, labai netolygiai yra pasiskirstęs judrusis fosforas (P₂O₅). Jo kiekis bandymų lauko dirvoje kito nuo 107 iki 212 mg/kg. Vidutiniškai šioje bandymo lauko dalyje buvo 142,4 mg/kg judriojo fosforo, o ten, kur vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastą technologiją, - vidutiniškai 151 mg/kg, arba 6 proc. daugiau.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų lauke judrusis kalis (K₂O) buvo pasiskirstęs kiek tolygiau, tačiau atskirose lauko vietose jo kiekis kito nuo 97 iki 143 mg/kg. Vidutiniškai šioje bandymo lauko dalyje buvo 123,1 mg/kg judriojo kalio, o ten, kur vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastą technologiją, - vidutiniškai 160 mg/kg arba 30 proc. daugiau.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų lauke užfiksuoti ir nedideli (nuo 6,5 iki 7,4) dirvos rūgštumo (pH) skirtumai. Toje bandymų lauko dalyje, kurioje vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastą technologiją, vidutinis dirvos rūgštumas buvo 6,1.

Dirvos elektrinio laidumo tyrimai parodė, kad apie 55 proc. bandymų lauko sudaro lengva smėlio ir priesmėlio dirva, o 45 proc. - priemolis ir molis. Pagal dirvos elektrinio laidumo žemėlapius matyti, kad lengva dirva buvo bandymų lauko viduryje, o kraštuose - sunkesnė.

Pagal organinių medžiagų kiekį, bandymų laukas buvo gana homogeniškas, nes didžiojoje jo dalyje (95,2 proc.) organinių medžiagų kiekis dirvoje svyravo nuo 5,76 iki 6,24 proc. Tik vienoje lauko vietoje nustatyta 3,57 proc. organinių medžiagų kiekis dirvoje, o dar penkiose jis svyravo nuo 4,91 iki 5,22 procento.

Pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis sudarytame tręšimo plane dvigubo superfosfato norma kito nuo 50 iki 160 kg/ha. Taigi, mažiau mineralinių trąšų buvo išberta bandymų lauko viduryje. 

Prieš antrąjį tręšimą vasarinių kviečių būklei nustatyti panaudojus augalų optinių savybių analizės jutiklius OptRx paaiškėjo, kad abiejuose bandymų laukuose pasėliai išsivystė nevienodai. Kadangi buvo nuskenuotas didesnis (15,4 ha) plotas, indekso NDRE kitimo žemėlapyje labai gerai matyti, kad pagal įprastinę technologiją auginti vasariniai kviečiai (paveikslo dešinėje) buvo išsivystę geriau. Apskritai, indekso NDRE reikšmės lauke kito nuo 0,12 iki 0,42.

Pagal augalų optinės analizės jutiklių OptRx pateiktus duomenis sudarytas vasarinių kviečių antrojo tręšimo žemėlapis rodo, kad 220 kg/ha mineralinių trąšų norma reikia tręšti 22,6, 200 kg/ha - 24,8, 180 kg/ha - 27,4, o 160 kg/ha - 25,2 proc. bandymų lauko. Faktiškai išbertų mineralinių trąšų pasiskirstymą ūkininko A. Bardausko vasarinių kviečių lauke matome pateiktame paveiksle. Teorinis ir faktinis tręšimo žemėlapiai nėra visiškai identiški. Didesnėmis mineralinių trąšų normomis patręštos bandymų lauko vietos sutampa, tačiau galulaukėse faktiškai buvo išberta daug mažiau trąšų negu reikia.

Prieš trečiąjį tręšimą vasarinių kviečių būklei nustatyti panaudojus augalų optinių savybių analizės jutiklius OptRx paaiškėjo, kad pasėlių išsivystymo skirtumai išliko. Didesnėje tiksliojo ūkininkavimo bandymų lauko dalyje (71,6 proc.) indekso NDRE reikšmės svyravo nuo 0,35 iki 0,40, o apskritai jos kito nuo 0,26 iki 0,43.

Pagal augalų optinės analizės jutiklių OptRx pateiktus duomenis sudarytas vasarinių kviečių trečiojo tręšimo žemėlapis rodė, kad daugiau mineralinių trąšų reikia išberti bandymų lauko viduryje ir dešinėje pusėje. Faktiškai išbertų mineralinių trąšų pasiskirstymo žemėlapis, tręšiant vasarinius kviečius trečiąjį kartą, buvo labai panašus.

Iš sudarytų derlingumo žemėlapių matyti, kad vidutinis pagal įprastą technologiją A. Bardausko ūkyje augintų vasarinių kviečių derlius buvo 6,62 t/ha, o pagal tiksliąją - 6,36 t/ha arba 3,9 proc. mažesnis. Šiek tiek geresnė buvo ir įprastai užaugintų vasarinių kviečių grūdų kokybė. Šie derlingumo ir grūdų kokybės skirtumai tarp lygintų technologijų nėra dideli, nes bandymų lauke, kuriame vasariniai kviečiai buvo auginami įprastai, maisto medžiagų dirvoje buvo daugiau.

Vasarinių kviečių grūdų kokybės rodikliai (ūkininko A. Bardausko ūkis, Raseinių r., 2014 m.)

Pirmųjų tyrimų metų apibendrinimas

• Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis susiformavęs tolygesnis vasarinių kviečių pasėlis geriau stelbė piktžoles ir buvo mažiau pažeistas.
• Ūkininko A.Bardausko bandymų lauko dalyje, kurioje vasariniai kviečiai buvo auginami tiksliosios žemdirbystės sistemos sąlygomis, labai netolygiai buvo pasiskirstęs judrusis fosforas (P₂O₅). Vidutiniškai šioje bandymo lauko dalyje buvo 142,4 mg/kg judriojo fosforo, o ten, kur vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastą technologiją, - vidutiniškai 151 mg/kg arba 6 proc. daugiau.
• Judrusis kalis (K₂O) ūkininko A.Bardausko tiksliojo ūkininkavimo bandymų lauke buvo pasiskirstęs šiek kiek tolygiau. Vidutiniškai šioje bandymo lauko dalyje buvo 123,1 mg/kg judriojo kalio, o ten, kur vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastinę technologiją, - vidutiniškai 160 mg/kg arba net 30 proc. daugiau.
• Bandymų lauke užfiksuoti nedideli (nuo 6,5 iki 7,4) dirvos rūgštumo (pH) skirtumus. Bandymų lauko dalyje, kur vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastinę technologiją, vidutinis dirvos rūgštumas buvo 6,1.
• Pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis sudarytame tręšimo plane dvigubo superfosfato norma kito nuo 50 iki 160 kg/ha.
• Prieš antrąjį tręšimą vasarinių kviečių būklei nustatyti panaudojus augalų optinių savybių analizės jutiklius OptRx paaiškėjo, kad abiejuose bandymų laukuose pasėliai išsivystę nevienodai, nes indekso NDRE reikšmės lauke kito nuo 0,12 iki 0,42. Pagal įprastinę technologiją auginti vasariniai kviečiai buvo išsivystę geriau. Remiantis augalų optinės analizės jutiklių OptRx duomenimis sudarytas vasarinių kviečių antrojo tręšimo žemėlapis parodė, kad 220 kg/ha mineralinių trąšų norma reikia tręšti 22,6 proc., 200 kg/ha - 24,8, 180 kg/ha - 27,4, o 160 kg/ha - 25,2 proc. tiksliojo ūkininkavimo bandymų lauko.
• Prieš trečiąjį tręšimą vasarinių kviečių būklei nustatyti panaudojus augalų optinių savybių analizės jutiklius OptRx paaiškėjo, kad pasėlių išsivystymo skirtumai išliko.
• Vidutinis pagal įprastinę intensyvią technologiją A.Bardausko ūkyje augintų vasarinių kviečių derlius buvo 6,62, o pagal tiksliąją - 6,36 t/ha arba 3,9 proc. mažesnis. Šiek tiek geresnė buvo ir įprastai augintų vasarinių kviečių grūdų kokybė (baltymų kiekis 15,13 (įprastinė) ir 14,70 proc. (tikslioji), šlapiojo glitimo kiekis - atitinkamai 28,7 ir 27,6 proc., sedimentacijos rodiklis - 65,8 ir 64,3 ml). Šie derlingumo ir grūdų kokybės skirtumai tarp lygintų technologijų nėra dideli, nes bandymų lauke, kuriame vasariniai kviečiai buvo auginami pagal įprastinę technologiją, maisto medžiagų dirvoje buvo daugiau.

Aušra MARCINKEVIČIENĖ, Remigijus ZINKEVIČIUS

Mano ūkis, 2014/12