Iki 2015 m. sausio 1 d. galioja Civilinio kodekso nuostatos, numatančios privalomą notarinę formą tik dovanojimo sutartims, kurių suma yra didesnė kaip 50 tūkst. litų. Sudarant paskolų sutartis fiziniai asmenys galėjo skolintis neriboto dydžio sumas, jos galėjo būti sudaromos paprasta rašytine formą ir nebuvo reikalavimo tvirtinti pas notarą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja Civilinio kodekso pakeitimas, kuriame nustatyta, kad paskoloms, kurių suma viršija 3 000 eurų ir kurios suteikiamos grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Toks pat reikalavimas atsiranda ir vekseliams, kurių suma didesnė, kaip 3 000 eurų, jei vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (iki 2015 m. sausio 1 d. visi vekseliai, nepriklausomai nuo sumos sudaromi paprasta rašytine forma).

Taip pat nuo 2015 m. sausio 1 d. įtvirtinta, kad notarine forma bus sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų pirkimo-pardavimo sutarys, jei:

Ø  parduodama 25 procentai ir daugiau UAB akcijų arba

Ø  akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lina MINKEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2014/12