(tęsinys, pradžia Nr. 11)

Tęsiant nematodų temą, būtinai reikėtų išskirti Heterodera schachtii, kuris yra paplitęs visame pasaulyje ir aptinkamas bet kokio tipo dirvožemiuose. Jis dar vadinamas runkeliniu nematodu, nors parazituoja ne tik runkeliuose.

Pirmą kartą Heterodera schachtii buvo aptiktas 1871 m. Europoje cukriniuose runkeliuose. Nors parazitas gavo runkelinio nematodo vardą, tačiau yra žinoma, kad geba pažeisti per 300 skirtingų augalų rūšių. Svarbiausi mitybiniai augalai priklauso dviem šeimoms: Chenopodiaceae (cukriniai ir pašariniai runkeliai, raudonieji burokėliai, špinatai, baltosios balandos) ir Brassicaceae (lapiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės, rapsai, kaliaropės, garstyčios, ridikėliai, dirviniai garstukai, pekininiai bastučiai). Galimi derliaus nuostoliai - iki 50 procentų.

Heterodera schachtii užsikrėtę jautrūs augalai prastai auga, paprastai būna gerokai žemesni už sveikus, menkai arba visai nežydi, gelsta, šaknys būna barzdotos, gerai įsižiūrėjus ant šaknų matomos mažytės, citrinos formos, nuo balkšvos iki rudos spalvos cistos.

Atlikus augalų atsparumo bei jautrumo Heterodera schachtii tyrimus su trimis bastutinių šeimos augalų rūšimis (ridikėliais, garstyčiomis ir rapsais), paaiškėjo, kad šiai nematodo rūšiai geriausias mitybinis augalas yra rapsai, o ridikėliuose ir garstyčiose reprodukcijos koeficientai buvo gerokai mažesni. Aleksandro Stulginskio universitete 2012 m. buvo tiriamas šešių baltojo gūžinio kopūsto veislių atsparumas ar jautrumas runkeliniam nematodui. Deja, nė vienos iš tirtų veislių augalai nebuvo atsparūs. Javai, žolės ir bulvės charakterizuojami kaip ne šeimininkai.

Heterodera schachtii subrendusios patelės yra citrinos formos, 0,6-0,8 mm ilgio. Jaunos patelės deda kiaušinėlius (maždaug apie 100) į kūno gale esantį želatininį maišelį, vėliau kiaušinėliai lieka patelės kūne. Patelei žuvus, išorinis jos kūno dangalas sukietėja ir virsta cista. Cistose pasilikę kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi metų metus. Patelė per gyvenimą sudeda apie 600 kiaušinėlių. Heterodera schachtii gyvenimo ciklas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros ir trunka 18-38 dienas

Iš kiaušinėlio išsirita antro ūgio invazinės lervos, kurios ieško mitybinio augalo. Suradusios įsiskverbia į šaknų audinius, ten kurį laiką migruoja. Vėliau šaknų audiniuose susikuria maitinimuisi skirtą gigantinių ląstelių grupę ir siurbia augalų sultis bei vystosi toliau. Patelės ten ir pasilieka. Jų kūnas auga, išsiplečia ir galiausiai virsta kiaušinėlių pripildyta cista. Šaknies žievė plyšta, ir cista patenka į dirvožemį. Patinėliai, šaknyse perėję trečią ir ketvirtą stadijas, daugiau nebesimaitina. Suaugę patinai palieka augalo šaknis, išeina į dirvožemį ir ieško patelių, tada poruojasi su keliomis ir žūsta.

Nors runkelinis nematodas ir labai dažnas vidutinio klimato dirvose, tačiau apčiuopiamos žalos žemės ūkio augalams kol kas pridaro retai. Taip yra dėl to, kad šis parazitas čia gyvena nuo seno, o gamtoje nusistovėjo tam tikra pusiausvyra: kai kurie mitybiniai augalai jau yra įgavę tolerantiškumą nematodui, o pats kenkėjas turi labai daug natūralių priešų, kurie savaip reguliuoja jo gausumą.

Nuostoliai skaičiuojami milijardais

Beveik 12 proc. visos žemės ūkio produkcijos netenkama dėl nematodų, tai sudaro apie 100 mlrd. JAV dolerių. Nustatyta, kad daugiausia nuostolių patiriama auginant pomidorus, bananus, baklažanus, cukranendres, kavamedžius, ananasus, tabaką, citrusinius, melionus, vynuoges, bulves, paprikas, cukrinius runkelius, medvilnę, soją, kukurūzus.

Augalų apsauga nuo nematodų yra vienas didžiausių iššūkių ne vien dėl jų tiesioginio kenkimo. Nematodais užkrėsti augalai labiau pažeidžiami kitų patogenų, tokių kaip virusai, bakterijos, grybai. Augalų apsauga nuo nematodų yra sudėtinga, todėl nematodų plitimo kontrolė apima daug priemonių: pradedant jų aptikimu, diagnostika, agrotechninių, biologinių bei cheminių priemonių taikymu.

Nematodai gali judėti tik labai trumpais atstumais, todėl dažniausiai jie aptinkami ten, kur nesilaikoma sanitarijos reikalavimų, įvežama užkrėsta sodinamoji medžiaga, gruntas, žemė. Sodinimo įranga, įrankiai, technika turi būti tinkamai valomi ir kraštutiniais atvejais gali būti naudojami tik tame pačiame lauke.

Atsparių augalų veislių ir hibridų kūrimas yra neatsiejamas nuo bendros nematodų kontrolės programos. Du terminai - tolerantiškumas ir atsparumas - dažnai naudojami, kai kalbama apie augalų santykį su šiais kenkėjais. Tolerantiški augalai - tai tokie augalai, kurie gali atlaikyti tam tikrą nematodų daromą žalą, derlius sumažėja nežymiai. Atsparūs augalai - tai tokie, kuriuose nematodų reprodukcija yra labai žema arba visiškai neįmanoma.

Tiek tolerantiški, tiek atsparūs augalai garantuoja apsaugą nuo nematodų, tačiau kitais metais tolerantiški augalai gali būti daugiau pažeisti nematodų, kurie liko gyvybingi ant tolerantiškų augalų liekanų. Įvairių rūšių ir net tos pačios rūšies skirtingų veislių augalai gali skirtis tolerantiškumu ir atsparumu kenkėjams.

Žemės dirbimas ir pūdymas gali atrodyti kaip alternatyvi nematodų kontrolės praktika. Dirbant žemę, ji apverčiama, ir nematodai, patekę į viršutinius dirvožemio sluoksnius, veikiami aplinkos sąlygų (saulės radiacijos, karščio, šalčio, sauso ir šalto vėjo) žūsta.

Gerą efektą duoda pažeistų augalų šalinimas ir sunaikinimas, kruopščiai išrenkant visas augalų liekanas, ypač šaknis. Biologinei apsaugai nuo nematodų galima naudoti tokius organizmus kaip bakterijos (Bacillus firmus, Pasteuria penetrans), grybai (Purpureocillium lilacinus Nematophthora gynophila, Verticillium chlamydosporium), grobuoniški nematodai ar kiti bestuburiai. Visgi mažai tyrimų duomenų, rodančių, kad šie produktai efektyvūs, be to, jų kaina paprastai yra didelė, todėl dažniausiai juos siūloma naudoti nedideliuose plotuose, mėgėjiškoje sodininkystėje ir daržininkystėje.

Maksimaliai skatinti augalų gyvybingumą

Tai glaudžiai siejasi su dirvožemio praturtinimu organinėmis medžiagomis. Didesnis organinių medžiagų kiekis skatina daugintis daugelį naudingų grybų, bakterijų ir nematodų, kurie tam tikru lygiu sudaro biologinę kontrolę, neleisdami plisti gumbeliniams nematodams.

Optimalus tręšimas ir dirvos kalkinimas, jei to reikia, sudaro geresnes sąlygas augalams augti. Tokie augalai, net būdami užkrėsti nematodais, geriau auga ir dera, negu kenčiantys maisto medžiagų trūkumą.

Pakankamas vandens kiekis, ypač karštais vasaros mėnesiais, yra labai svarbu augalams, kenčiantiems nuo gumbelinių nematodų, nes nematodai, pažeisdami šaknų sistemą, apsunkina augalo apsirūpinimą reikalingu vandens kiekiu.

Apsaugos priemonės

Daržo augalų apsaugos nuo nematodų programa apima daug priemonių bei reikalavimų.

• Daržoves patartina auginti neužkrėstose nematodais dirvose.
• Būtina naikinti piktžoles, kurios ne tik konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens, bet ir gali būti daugelio nematodų augalai šeimininkai.
• Sveika dauginamoji ir sodinamoji medžiaga. Užtikrinti, kad nei sėklos, nei vegetatyvinės dauginamosios augalo dalys nebūtų užkrėstos nematodais.
• Sodinamos augalų dalys, substratai ir gruntas daigams auginti apdorojami augalų apsaugos produktais su nematocidiniu poveikiu, taikant integruotą augalų apsaugą; substratai ir gruntas dezinfekuojami terminiu būdu kaitinant iki 90-100 °C temperatūros 20-30 min.
• Sėjomainos taikymas mažina kenkėjų populiacijos gausumą.

Apie sėjomainą norėtųsi pakalbėti truputį plačiau, nes čia reikia laikytis kelių pagrindinių augalų kaitos principų. Tarkime, burokėlių neauginti po bastutinių šeimos augalų (įvairios kopūstinės daržovės, rapsai) ir mangoldinių (cukriniai runkeliai, burokėliai). Reikia 3 metų sėjomainos.

Svogūnų, česnakų neauginti po česnakinių šeimos augalų (svogūnai, česnakai, porai), petražolių, bulvių, salierų, pupelių ir pupų. Skirtingų biologinių rasių Ditylenchus dipsaci parazituoja daugelio rūšių augalus, tačiau iš esmės nėra pavojingas bastutinių šeimos augalams, moliūgams, pupelėms, žirniams, salotoms, morkoms, vikiams, kukurūzams, grūdiniams augalams.

Kopūstinių daržovių neauginti po burokėlių ir visų bastutinių šeimos augalų. Sėjomaina bene vienintelis efektyvus būdas sumažinti kenkėjų skaičių iki ekonomiškai leistino lygio bastutinių šeimos augalams.

Šakniavaises daržoves - morkas, petražoles, geltekles - auginti neužkrėstose lengvose dirvose po varpinių augalų, neauginti po žirnių, morkų, pupelių, pomidorų, bulvių. Regionuose, kur paplitę nematodai, auginant salierus būtina išlaikyti mažiausiai dvejų metų pertrauką nuo paskutinio kopūstų bei salierinių šeimos daržovių derliaus.

Ieškoma naujų veikliųjų medžiagų

Jau keli dešimtmečiai nesukuriama jokių naujų produktų nematodų kontrolei, o dauguma dabartinių nematocidų susiduria su toksikologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais. Nematocidų, kurių veikliosios medžiagos metam-sodium, oxamyl, naudojimas daugelyje ES šalių turi apribojimų arba yra draudžiamas, kadangi šios medžiagos yra toksiškos žmonėms, vandens organizmams, pavojingos aplinkai (oxamyl) arba yra kenksmingos žmonėms, labai toksiškos vandens gyvūnams, pavojingos aplinkai (metam-sodium).

Nematodų kontrolei ieškoma naujų veikliųjų medžiagų. Kompanija „Bayer Crop Science" pateikia rinkai nematocidą Velum, į kurio sudėtį įeina veiklioji medžiaga fluopyramas, priklausanti piridiniletil benzamidų cheminei grupei. Veikiami šios veikliosios medžiagos, nematodai išsitiesia, įgaudami adatos pavidalą, tampa nejudrūs, o po 1-2 val. visiškai paralyžiuojami.

Palyginti su tuo pačiu oxamylu, fluopyramas yra mažiau nuodingas. Atlikti tyrimai su Velum rodė 70 proc. efektyvumą nuo gumbinių nematodų pomidoruose (Ispanija), 60 proc. agurkuose (Prancūzija), 74 proc. bulvėse (Pietų Afrika).

Elena SURVILIENĖ, Sonata KAZLAUSKAITĖ

Mano ūkis, 2014/12