Didžioji dalis komercinių elektros energijos vartotojų nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo ir naudojasi garantinio visuomeninio tiekėjo LESTO teikiamomis paslaugomis. Pagrindinė priežastis ta, kad mažoms įmonėms, tarp jų ir žemės ūkio bendrovėms bei ūkininkams, trūksta informacijos apie laisvą elektros rinką ir galimybę mažiau mokėti už sunaudotą elektros energiją.

Sausio 1-ąją sueis dveji metai, kai komerciniai vartotojai raginami pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, nes visuomeninis tiekėjas LESTO elektros energiją privalo tiekti tik buitiniams vartotojams. Žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys irgi laikomi komerciniais vartotojais, tačiau didžioji dalis žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų iki šiol yra nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo - garantinį elektros energijos tiekimą jiems užtikrina LESTO. Pastarųjų metų praktika rodo, kad įmonei, pakeitus visuomeninį tiekėją nepriklausomu, visai realu sumažinti tiekiamos elektros energijos kainą.

Kaip veikia elektros rinka

Ar naudodami elektros energiją susimąstome, kiek daug šioje rinkoje dalyvių? Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, elektros energijos birža, visuomeninis elektros energijos tiekėjas ir skirstymo tinklų operatorius LESTO, perdavimo tinklų operatorius LITGRID, nepriklausomi elektros tiekėjai ir, pagaliau, mes, vartotojai.

Elektros gamintojai energiją gamina jėgainėse, vėliau ją tiekia perdavimo ir skirstymo sistemoms, iš kurių vartotojai ją įsigyja. Tad elektros kainos sandara tiesiogiai priklauso nuo gamintojų ir skirstytojų nustatomų kainų.

Anksčiau visą elektros tiekimo sistemą, įskaitant ir sprendimus dėl elektros tarifų, reguliavo valstybė. Atsidarius rinkai perdavimo ir paskirstymo sistemos tebeliko valstybės kontroliuojamos, tačiau rinkoje atsirado naujų, konkuruojančių elektros gamintojų bei tiekėjų. Jų siūlomos skirtingos elektros kainos, mokėjimo modeliai leidžia rinktis labiausiai verslo poreikius atitinkančius elektros tiekėjus.

Galutinės elektros kainas sudaro keletas komponentų: elektros kaina, sistemos operatoriaus paslaugų kaina, valstybinės kainos ir Energetikos kontrolės komisijos nustatyti mokesčiai. Už antrąjį ir trečiąjį kainos komponentą vartotojai moka akcinei bendrovei LESTO, o pati elektros kaina Lietuvoje gali būti sumokama pasirinktam nepriklausomam elektros tiekėjui.

Nepriklausomas tiekėjas perka elektros energiją iš gamintojų, elektros biržos ar kitų tiekėjų ir parduoda vartotojams. Tačiau už elektros energijos pristatymą vartotojui, elektros energijos kokybę, elektros energijos tiekimų sutrikimus ar nutraukimų dažnumą ir laiką atsako ne nepriklausomas tiekėjas, o elektros skirstomojo tinklo ir elektros perdavimo tinklo įmonės - LESTO arba LITGRID.

LESTO - daugumos pasirinkimas

Daugelis elektros vartotojų po energetikos pertvarkos nieko nekeitė - liko kaip ir buvę LESTO klientais. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, daugiausia žemės ūkio bendrovių ir dabar elektros energiją perka iš visuomeninio tiekėjo. Nepriklausomais tiekėjais iki šiol per daug nesidomėta, tačiau dabar, vis garsiau kalbant apie laisvos rinkos privalumus, kai kurios bendrovės tokią galimybę svarsto.

Kad žemdirbiai atsargūs, tvirtina ir Griškabūdžio ŽŪB (Šakių r.) vadovas Petras Puskunigis. Bendrovė elektros energiją įsigyja iš dviejų pardavėjų - dalį iš LESTO, kitą dalį iš nepriklausomo tiekėjo. Per mėnesį už elektros energiją abiem tiekėjams bendrovė sumoka daugiau kaip 30 tūkst. litų, darbymečio metu ir daugiau. Siekdama sumažinti išlaidas, bendrovė analizuoja gautus tiekėjų pasiūlymus ir pasirenka optimaliausią. P. Puskunigis pripažįsta, kad elektros rinka sudėtinga, todėl dažniausiai tenka pasikliauti tiekėjų skaičiavimais.

Akcinės bendrovės „Litagra" vienas iš akcininkų, ūkininkas Džiugas Grigaliūnas sako iki šiol neturintis vienareikšmės nuomonės apie tai, kuris elektros energijos tiekėjas siūlo iš tikrųjų palankesnes pirkimo sąlygas, nors bendradarbiauti tenka ir su LESTO, ir su nepriklausomais tiekėjais. „Kainos labai svyruoja. Privačiam ūkiui perkame iš LESTO, „Litagrai" - iš nepriklausomų tiekėjų. Kadangi esame pasirinkę keletą tiekėjų, žiūrime ir skaičiuojame, kas mums geriausiai tinka", - sako D. Grigaliūnas, pasvarstydamas, kad kooperavimasis perkant elektros energiją tikriausiai sumažintų jos kainą, nors šito varianto dar neišmėgino.

Nepriklausomą elektros energijos tiekėją Lietuvoje yra pasirinkę beveik 1,2 tūkst. žemės ūkio įmonių iš maždaug 5 tūkst., užsiimančių tokia veikla (2014-09-30 duomenys). LESTO duomenimis, žemės ūkio grupei priskirti vartotojai - ir įmonės, ir ūkininkai - 2013 metais suvartojo 240,5 mln. kWh elektros energijos, kai 2012 metais vartojimas siekė 247,3 mln. kWh, 2011 metais - 227,1 mln. kWh.

„Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės yra priskiriami komercinių klientų grupei. Kaip ir kiti komerciniai klientai, žemės ūkio subjektai - ir ūkininkai, ir įmonės - privalo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Nepasirinkusiems yra taikomas garantinis tiekimas. Net ir tiems, kuriems pagal įstatymo nuostatas gali būti taikomi gyventojų planai", - sako LESTO Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.

Pagal Elektros energetikos įstatymo nuostatas ūkininkams, jei atitinka įstatyme numatytus kriterijus ir pateikia reikiamus dokumentus bendrovei LESTO, gali būti taikomi gyventojų planai, tačiau tik kartu su garantinio tiekimo paslauga, nes prievolė pasirinkti nepriklausomą tiekėją išlieka. Jei ūkininkai ir įmonės atitinka įstatyme numatytus kriterijus ir pateikia LESTO reikiamus dokumentus, 3 mėnesius jie gali gauti galios dedamosios ir patikimumo dedamosios mokesčių lengvatą. Dokumentus apie lengvatos taikymą reikia pateikti AB LESTO kasmet iki kovo 31 dienos, nes lengvata taikoma vieniems metams. Priešingu atveju, bus atliktas suvartojimo perskaičiavimas ir taikomi planai, kaip ir kitiems komerciniams klientams.

Kaip pasirinkti tinkamiausią planą?

M. Burbos patarimu, visiems vartotojams pirmiausia reikėtų suskaičiuoti kiekvieno objekto sunaudojamos elektros energijos kiekį. Optimaliausias laikotarpis - 12 mėnesių. Tiems ūkininkams, kuriems taikomi gyventojų planai, reikėtų padauginti suvartojimą  iš atitinkamo plano tarifo kainos. Kur suma mažiausia, tas planas ir yra palankiausias. Pavyzdžiui, jei objekte dabar taikomas tarifo plano „Standartinis" vienos laiko zonos tarifas, tai tarifo plano „Namai" vienos laiko zonos tarifą apsimoka pasirinkti, jei mėnesio suvartojimas yra daugiau kaip 2 553 kWh, o tarifo plano „Namai plius" vienos laiko zonos tarifą apsimoka pasirinkti, jei mėnesio suvartojimas yra per 3 750 kWh. Tokiu pat principu galima apskaičiuoti ir palankiausią planą verslui.

„LESTO tinklalapyje yra skaičiuoklės privatiems ir verslo klientams. Tai paprastas būdas išsiaiškinti, koks planas labiausiai tinka. Tik reikia įvertinti, kad galios dedamoji ir patikimumo kategorijos dedamoji įtraukiamos į sąskaitą už 3 mėnesius (rugpjūtį, rugsėjį, spalį), o apmokestinamos tik I ir II patikimumo kategorijos. Atkreipiame klientų dėmesį, kad už viršytą leistinąją naudoti galią mokėti reikia visus 12 mėnesių ir taikomas trigubas galios dedamosios tarifas", - primena M. Burba.

Elektros energijos suvartojimas priklauso nuo daugelio parametrų, leistinosios naudoti galios, patikimumo kategorijos, galios išnaudojimo efektyvumo. Plečiant veiklą vertėtų įvertinti ir būsimą suvartojimą, nes pasirinktas tarifo planas ar tarifas bus taikomas 12 kalendorinių mėnesių ir jį pakeisti bus galima tik pasibaigus 12 kalendorinių mėnesių laikotarpiui arba per 2 mėnesius po objekte taikomų kainų pakeitimo.

Ką siūlo nepriklausomi tiekėjai

LESTO vertinimu, šiuo metu ūkininkams, kuriems yra taikomi gyventojų tarifai, pasirinkti nepriklausomą tiekėją nėra ekonomiškai naudinga, nes jų siūloma kaina yra didesnė nei taikoma gyventojams. Nepriklausomą elektros energijos tiekėją verta pasirinkti, kai siūloma kaina yra mažesnė negu garantinė elektros energijos kaina, kuri taikoma nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo.

Pirma vieta mažmeninės elektros energijos rinkoje besidalinančios bendrovės „Elektrum Lietuva" ir „Energijos tiekimas" įsitikinusios, kad nepriklausomi tiekėjai daugeliui žemdirbių sumažintų elektros pirkimo išlaidas, jei tik šie atrastų daugiau laiko pasidomėti tuo, kas vyksta laisvoje rinkoje.

„LESTO garantinio tiekimo kaina yra 0,21713 Lt/kWh (0,21193 Lt/kWh - „gamybos kaina" ir 0,0052 Lt/kWh - „visuomeninio tiekimo paslauga"). Tuo tarpu mes galime pasiūlyti bent 2-3 ct/kWh žemesnę kainą, kadangi bendrovė LESTO elektros kainai pagal įstatymus taiko 1,25 didesnį koeficientą. Tad skirtumą pajaučia net patys smulkiausi vartotojai", - sako UAB „Elektrum Lietuva" vykdantysis pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas. Pasak jo, pasirinkdami nepriklausomą tiekėją, priklausomai nuo metų laiko ir laikotarpio, žemdirbiai gali sutaupyti apie 10-22 proc. elektros energijai skirtų išlaidų.

„Kainos skirtumas priklauso nuo to, kokį nepriklausomo tiekėjo mokėjimo už elektros energiją planą vartotojas yra pasirinkęs: vieni perka elektros energiją pagal fiksuotą tarifą, kiti pagal lankstų, su vidutine kaina elektros biržoje (Nord Pool Spot ) susietą įkainį. Tačiau vidutiniškai šiuo metu mūsų klientai sutaupo nuo 2 iki 4 ct/kWh", - patvirtina UAB „Energijos tiekimas" generalinis direktorius Algirdas Juozaponis. Šios įmonės klientams svarbi ir pridėtinė vertė, pavyzdžiui, konsultacijos dėl elektros energijos sąnaudų mažinimo arba galimybė vartoti sertifikuotą žaliąją lietuvišką energiją.

Su stambiomis bendrovėmis nepriklausomi tiekėjai susisiekia patys, o smulkesnieji dažniausiai kreipiasi savo iniciatyva. Generalinio direktoriaus A. Juozaponio teigimu, palankesnes sąlygas jie galėtų pasiūlyti, jeigu elektros energiją pirktų ne pavienis ūkininkas, o didesnė jų grupė, kooperatyvas.

Pasirinkus nepriklausomą elektros energijos tiekėją, šis vartotojui parduoda elektros energiją, o jos persiuntimo paslaugą ir toliau tiekia LESTO. Taigi kiekvieną mėnesį įmonei ar ūkiui yra pateikiamos dvi atskiros sąskaitos: viena - iš nepriklausomo tiekėjo už parduotą elektros energiją, kita - iš LESTO už suteiktą persiuntimo paslaugą.

Pakeitus vieną tiekėją kitu tiekėju, įmonė privalo prieš 3 savaites iki naujos sutarties tarp įmonės ir nepriklausomo tiekėjo įsigaliojimo dienos apie tai raštu pranešti LESTO. Pasirašius sutartį su kitu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, pasirinkimo žingsniai išlieka tokie pat, kaip ir renkantis naują tiekėją.

Kaip neapsigauti

Laisva elektros rinka daugumai naujovė, todėl nieko keista, kad daugelis vartotojų įtariai žvelgia į naujus rinkos dalyvius, „perpardavėjus". Energetikos ministerijos nuomone, komerciniai vartotojai nepasirenka ar nesusiranda tinkamo nepriklausomo tiekėjo dėl įvairių priežasčių. Galimai jiems teikiami pasiūlymai nėra patrauklūs - sutartys dažniausiai sudaromos kalendoriniams metams, todėl viduryje metų siūlomos sąlygos gali būti kitokios nei susitariant iš anksto vieniems metams. Kita priežastis galėtų būti ta, jog baiminamasi, kad nepriklausomas tiekėjas nevykdys savo prisiimtų įsipareigojimų.

„Garantinio tiekėjo, o ne nepriklausomo, pasirinkimas gali būti susijęs su situacija rinkoje ir vartotojo noru aiškiai planuoti sąnaudas ilgesniam periodui. Garantinio tiekimo kaina, nors ir yra bent ketvirtadaliu didesnė negu vidutinė metinė rinkos kaina, tačiau metų laikotarpiu yra stabili dėl garantinio tiekėjo vykdomo planavimo ir elektros įsigijimo sąlygų. Tai ypač aktualu žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kadangi jie daugiausia elektros vartoja vasaros ir rudens periodu, kuomet elektros kaina rinkoje smarkiai svyruoja ir būna bene didžiausia dėl objektyvių rinkoje susiklostančių aplinkybių", - teigia Energetikos ministerijos atstovė Ieva Petuškaitė.

„Energijos tiekimo" generalinio direktoriaus A. Juozaponio teigimu, nuogąstauti dėl įsipareigojimų nevykdymo nėra jokio pagrindo. „Jei nepriklausomas tiekėjas ir susidurtų su problemomis, jo klientams automatiškai paslaugas pradėtų teikti garantinis tiekėjas LESTO. Suprantama, kad norint nepatirti nepatogumų, renkantis nepriklausomą elektros energijos tiekėją, reikia atsižvelgti ne tik į jo siūlomas sąlygas, bet ir pačios bendrovės poziciją rinkoje, išsiaiškinti, ar bendrovė turi saugų užnugarį. Pavyzdžiui, „Energijos tiekimas" priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija" ir yra vienas didžiausių lietuviško kapitalo nepriklausomų elektros energijos tiekėjų", - teigia A. Juozaponis. Į kiekvieno kliento poreikius nepriklausomi tiekėjai žiūri individualiai - vertina įmonių elektros energijos vartojimo specifiką, stabilumą, todėl gali pateikti optimalų kainodaros bei sutarties termino pasiūlymą.

LESTO atstovo M. Burbos įsitikinimu, renkantis nepriklausomą tiekėją, svarbu patikrinti, ar jis realiai vykdo veiklą, kiek turi klientų. Taip pat rekomenduojama įvertinti galimus papildomus mokesčius, pavyzdžiui, elektros energijos balansavimo kainą. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją ir siūlomą fiksuotą tiekiamos elektros kainą, galima tiksliau planuoti išlaidas elektrai, o pasirinkus nefiksuotą kainą, tam tikrais periodais galima daug sutaupyti, tačiau lieka didesnė rizika, nes kainą biržoje formuoja objektyvūs ir ne visada prognozuojami veiksniai. 

Rasa MURAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/12