Trąšų pasiūla Lietuvos rinkoje labai įvairi: pradedant paprasčiausiomis vienanarėmis bei kompleksinėmis ir baigiant nanotrąšomis. Nėra blogų trąšų, yra tik informacijos stoka apie atskirų trąšų naudojimo ypatumus ir ekonominį atsiperkamumą. 

Kurios trąšos kuriuo atveju yra tinkamesnės augalų mitybai, sudėtingas klausimas ne tik trąšų naudotojams, bet ir visiems trąšų rinkos dalyviams. Konsultantų, kurie atsakingi už produkto realizavimą, informacija teikiama ūkininkams yra vertinga, tačiau ji dažniausiai vienpusė ir nėra palyginamoji su kitais tos pačios grupės produktais. Tai natūralu, nes kiekvienas siekia savo tikslų. O ką daryti žemdirbiui? Šiuo metu ūkininkų pateikiami klausimai ir lieka klausimais, o apie produktų panaudojimo realijas jie turi spręsti patys.

Panagrinėkime mikroelementines trąšas. Jų rinkoje yra labai įvairių ne tik pagal sudėtį, pavadinimus, bet ir pagal grupes, pvz., oksidai, oksisulfatai, sulfatai, chloridai, chelatai. Ir vėl klausimas: kaip pasirinkti, kurių mikroelementų reikia?

Oksidai pigūs - chelatai brangūs

Oksidų apibūdinimas. Oksidai mažai tirpūs pirmaisiais metais po įterpimo, todėl jų pagrindinis poveikis būna kitų metų augalams. Mikroelementinės trąšos oksidų forma dirvožemio nerūgština. Oksidai pigesni, palyginti su sulfatais ir chelatais, tačiau trąšų normos didesnės. Tręšimo būdai - pakrikas arba lokalus. Dirvožemyje mikroelementai, įterpti oksidų forma, gali būti sujungti į augalams nepasisavinamus (netirpius) junginius, tačiau to rizika mažesnė negu naudojant mikroelementus sulfatų forma.

Sulfatų apibūdinimas. Sulfatai tirpūs vandenyje. Poveikis pasireiškia naudojimo metais. Mikroelementinės sulfatų formos trąšos rūgština dirvožemį. Mikroelementai, įterpti į dirvožemį šia forma, gali pereiti į augalams nepasisavinamus (netirpius) junginius (pvz.: manganas gali būti sorbuotas molio mineralų; cinkas, varis, geležis neutraliuose ir šarminiuose dirvožemiuose gali transformuotis į ZnO, Zn₃(P₂O₅)₂, Cu(OH)₂, Fe(OH)₂ ir kt.). Mikroelementus sulfatų ar kita mineraline forma augalai lengvai pasisavina per lapus, tačiau jų patekimo į augalą greitis lėtesnis negu mikroelementų chelatų forma. Jie tinka prevenciniam (išankstiniam) augalų tręšimui, bet nelabai tinka, kai elemento trūkumas jau matomas vizualiai.

Chelatų apibūdinimas. Tirpūs vandenyje ir dirvožemyje. Chelatų patekimas į augalą per lapus apie 4 kartus greitesnis negu tręšiant mikroelementais mineraline forma. Mikroelementai, įterpti į dirvožemį chelatų forma, nesujungiami į augalams nepasisavinamus junginius, išskyrus tuos atvejus, kai mikroelemento chelatizavimo lygis yra nepakankamas arba chelatinis junginys yra nepatvarus dirvožemyje (ES reikalavimai - chelatizavimo lygis > 95 proc.). Chelatus galima maišyti su trąšomis ir didžiąja dalimi fungicidų bei insekticidų (nerekomenduojama maišyti CuEDTA su paviršiaus lipniosiomis medžiagomis).

Mikroelementus chelatine forma rekomenduojama naudoti, kai:

• augalai yra labai jautrūs konkretaus mikroelemento trūkumui;
• jau pasireiškė trūkumo požymiai;
• kai įterpiami į dirvą mineraliniai mikroelementai gali būti sujungti į augalams nepasisavinamus junginius.

Chelatinių trąšų norma maža: įterpiant į dirvą, jų reikia apie 3-5 kartus mažiau negu sulfatų, o purškiant per lapus - 2 - 4 kartus mažiau.

Taigi, kokią trąšų formą pasirinkti - sprendimas Jūsų.

Dirvožemiui gydyti produktų pasiūla begalinė?

Mineralinės trąšos būtinos augalams, tačiau vis dažniau atsigręžiama į dirvožemio savybes gerinančias medžiagas ir biologinius preparatus. Tačiau kaip elgtis, kad šių produktų išliekamoji vertė būtų kuo didesnė? Ir kodėl siūloma tiek daug ir įvairių augalų mitybą gerinančių produktų?

Vienas iš atsakymų - nualintas dirvožemis. O nualintą dirvožemį reikia gydyti. Pagrindinis vaistas - organinės trąšos (jos humuso, aminorūgščių, mineralinės mitybos elementų, mikroorganizmų šaltinis, struktūros susidarymo pagrindas ir kt.), o po to - sprendimai, kokius produktus papildomai naudoti siekiant maksimalaus derliaus. Organinių trąšų ar sėjomainų atsisakymas lemia dirvožemio degradaciją, o tada - augalų tręšimas ir įvairiausios rekomendacijos be pabaigos.

Dirvožemio degradavimo laikino kompensavimo priemonių pasiūla rinkoje

Trąšų naudotojams rūpi, kad įdėtos investicijos į trąšas duotų ekonominės naudos. Tai ypač svarbu kalbant apie trąšas, skirtas papildomam augalų tręšimui, nors azoto trąšų panaudojimo efektyvumas taip pat išlieka aktualus. Kiekvieną pavasarį žemdirbiai sprendžia, kokią trąšą naudoti: amonio salietrą, amonio sulfatą, kalcio amonio salietrą, karbamidą, ar karbamidą su ureazės inhibitoriumi ar kitas lėtai tirpstančias trąšas?

Į visa tai reikėtų trąšų naudotojams atsakyti, o kokį konkretų produktą pasirinkti - kiekvienas nuspręs individualiai. Atėjo laikas, kad žemdirbiams teikiamos konsultacijos ir moksliniai tyrimai taptų tiksliniai, t. y. kad į visus rūpimus klausimus apie gamyboje kylančias problemas žemdirbys gautų išsamų atsakymą. Užduočių sprendimai padeda rasti atsakymus, suteikia žinių, taigi kiekvieno tyrimo rezultatai, net jeigu jie ir neigiami, yra vertingi.

Irena PRANCKIETIENĖ

Mano ūkis, 2014/12