Pupos vėl grįžta į ūkininkų sėjomainą. 2013 m. jų pasėta tik 7 tūkst. ha, o 2014-aisiais jau per 22 tūkst. hektarų. Natūralu, kad pupų agrotechnikos klausimai domina vis daugiau žemdirbių, tad mokslininkams reikia kuo skubiau daryti naujus tyrimus.

Tokį pupų ploto didėjimo šuolį pastaraisiais metais lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, nuo 2015 m. pradedama vykdyti žalinimo programa, pagal kurią reikalaujama auginti baltyminių augalų, dėl to sėklininkai jau dabar suskubo priauginti pupų sėklų. Be to, iššalus žieminiams javams, dalis pasėlių atsėta irgi pupomis. Kaip žinia, pupos yra labai geras priešsėlis po jų augantiems augalams. Tačiau ūkininkams trūksta naujų duomenų bei rekomendacijų apie šio augalo auginimą, mažai registruota pesticidų, norėtųsi naujo požiūrio į ligas bei kenkėjus.

Pupų selekcija Lietuvoje pradėta 1939 metais. Per selekcinio darbo laikotarpį buvo sukurta nemažai pupų veislių. Tačiau jos nebeatitiko šių dienų reikalavimų, todėl išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) bei ūkinio vertingumo tyrimai nebuvo atliekami. Valstybiniams augalų veislių tyrimams 2008 m. buvo atiduota Lietuvoje sukurta pupų veislė Reda DS, kuri 2010 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vykdoma jos palaikomoji selekcija ir pirminė sėklininkystė.

Žvilgsnis į pupas iš arčiau

Pupos yra vienmetis augalas su galinga antžemine dalimi bei šaknų sistema. Stiebas tvirtas, tuščiaviduris, priklausomai nuo augimo sąlygų gali užaugti nuo 1 iki 2 metrų. Kartais šakojasi: prie stiebo dar išauga 1-2 šakos apačioje. Lapai plunksniški. Žiedai susitelkę kekėse, kvapnūs, Lietuvoje plačiausiai auginamų veislių - balti su juodomis dėmelėmis, nors pasitaiko ir baltažiedžių pupų.

Tai ilgos dienos augalai, pas mus pupos žydi birželio mėnesį. Ankštys apvalios, šiek tiek lenktos, jaunos - žalios, mėsingos, o bręsdamos darosi tamsiai rudos. Sėklų spalva gali būti įvairi, bet Lietuvoje registruotų veislių subrendusi sėkla yra gelsvai rusvos spalvos. Ilgiau laikant sėklos luobelė tamsėja iki tamsiai rudos. Pupų šaknys gali skverbtis dirvožemyje iki 1,5 metro, jos aplipusios azotą fiksuojančiomis bakterijomis.

Tyrimai Žemdirbystės institute

Šiemet Žemdirbystės institute tirtos 4 registruotos Lietuvoje ir 7 Europos Sąjungoje auginamos pupų veislės. Lietuvos ūkininkai gali sėti visas veisles, kurios įrašytos į Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą.

Bandymai pradėti balandžio 25 dieną: pupos pasėtos vidutinio sunkumo dirvoje. Po sėjos privoluota ir nupurkšta dirviniu herbicidu Fennix 3 l/ha, žydėjimo metu 2 kartus purkšta insekticidais. Nukulta rugpjūčio 18 d. Augalų agrobiologiniai duomenys pateikti lentelėje.

Augalų aukštis svyravo nuo 128 iki 170 cm, iš augintų veislių aukščiu išsiskyrė Bioro. Augalų aukštis labiausiai priklauso nuo kritulių kiekio, ypač pirmoje vegetacijos pusėje. Apatinių ankščių aukštis tarp atskirų veislių skyrėsi apie 17 cm, aukštesnių augalų veislėms, kurių ankštys užmegztos aukščiau, yra didesnė tikimybė išgulti.

Ankščių skaičius ant augalo, lyginant veisles, taip pat labai skyrėsi. Mažiausiai ankščių užaugino veislė Fanfare, o daugiausia - Alexsia. Beje, didelis ankščių skaičius dar nereiškia, kad užaugs gausus derlius, nes dažnai ankštyse sėklų yra daug, bet jų masė maža, kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų.

Nors pasėlis du kartus purkštas insekticidais, nuo 0,7 iki 3,6 proc. grūdų buvo pažeisti pupelinių grūdinukų (Acanthoscelides obtectus). Reikia atkreipti dėmesį, kad su šiuo kenkėju sunku kovoti. Visų pirma reikia nesėti užkrėstos sėklos, dezinfekuoti sandėlius, laikytis sėjomainų ir naudoti insekticidus. Pupų žydėjimas užtrunka ilgai, ir tai sudaro palankias sąlygas kenkėjams plisti. Jei sėkla užkrėsta, ją siūloma sėti tik antraisiais metais, kad kenkėjai grūduose žūtų sėklą laikant šaltai.

Pupas reikėtų purkšti sisteminiais insekticidais, bet joms šiuo metu tokių registruotų insekticidų nėra. Sisteminiai insekticidai ilgiau veikia, tad purkšti juos pakaktų du kartus pupų žydėjimo tarpsniu, kuris tęsiasi apie mėnesį. Taip mažiau laužytume augalų stiebus. Svarbu tik prisiminti, kad pupas labai lanko bitės, todėl jas purkšti galima tik anksti ryte arba vėlai vakare.

Auginimo agrotechnika

1 000 sėklų masė skirtingais metais priklauso nuo augimo sąlygų. Tai pagrindinis rodiklis apskaičiuojant sėklos normą hektarui. Rekomenduojama sėti 0,4-0,6 mln. daigių sėklų. Parenkant sėklos normą, reikia atkreipti dėmesį į dirvos sunkumą, sukultūrinimo lygį ir sėjos laiką. Esant blogesnėms auginimo sąlygoms ar vėluojant sėją, sėklos norma turi būti didesnė. Pupas galima sėti 15-45 cm tarpueiliais, 6-8 cm gylyje. Dotnuvoje buvo daryti pupų tarpueilių purenimo ir pasėlių akėjimo bandymai. Vieni bandymai daryti seniai, kiti - dabar, pasikeitus žemės dirbimo technikai, tad būtų verta paruošti naujas rekomendacijas, ypač jų reikėtų ekologiniams ūkiams.

Pupos geriausiai auga vidutinio sunkumo, neutralios reakcijos, drėgmę gerai sulaikančiame dirvožemyje. Joms, kaip ir kitiems baltymingiems augalams, sudygi reikia didesnio kiekio vandens, todėl  sėti reikia kuo anksčiau. Sudygusios pupos pakelia iki -5 ^oC šaltį, taigi iššalimo pavojus yra nedidelis.

Po sėjos dirvą reikia privoluoti - tolygiau sudygsta pasėlis, geriau veikia dirviniai herbicidai. Šį pavasarį po sėjos nupurškus pupas Feniksu, sudygę augalai pradėjo gelsti. Tai atsitiko drėgnesnėse dirvose, kai po sėjos gausiai palijo, bet vėliau augalai atsigavo. Reikia pastebėti, kad pupos yra jautrus augalas herbicidams, dėl nevienodo dygimo jos auga ir skirtingo aukščio. Dažnai, net ir laikantis purškimo reikalavimų, augalai apdeginami, todėl, kiek įmanoma, piktžoles reikia naikinti priešsėliuose.

Skirtingose dirvose - skirtingi rezultatai

Bandymuose, vykdytuose Dotnuvoje, kiekvienos pupų veislės buvo pasėta po 2,8 aro. Veislės augo vienodomis sąlygomis, juostomis, viena šalia kitos. Vizualiai apžiūrint labiau neišsiskyrė nė viena veislė. Pasvėrus derlių paaiškėjo, kad derlingumas skyrėsi daugiau negu tona iš hektaro. Didžiausią derlių užaugino veislė Vertigo (4,5 t ha^-1), kitos dvi veislės - Laura ir Izabel - užaugino 0,5 t ha^-1 mažiau. Visos veislės derlingumu lenkė šiuo metu standartinę veislę Bioro.

Antroje lentelėje pateikti duomenys trijų Lietuvoje registruotų pupų veislių, kurios buvo tiriamos trijose vietose Kėdainių rajone. Veislės buvo pasėtos tą pačią dieną, tačiau tyrimų vietose dirvožemiai skyrėsi. Dotnuvoje augalai augo priemolio dirvoje, po sėjos stipri liūtis suplakė dirvą, pasėlis dygo nevienodai, augalai buvo purkšti herbicidais ir insekticidais.

Josvainiuose pupos buvo pasėtos į lengvo priesmėlio dirvą, augalai kentėjo nuo drėgmės trūkumo. Insekticidai nenaudoti. O Surviliškyje buvo palankiausios sąlygos pupoms augti, dirvožemis buvo derlingas ir purus. Insekticidai nenaudoti, tik vegetacijos pabaigoje augalai išgulė, nors užaugino didžiausią derlių iš visų.

Nors Dotnuvoje pupos purkštos insekticidais, kenkėjų invazijos nepavyko išvengti, pažeista nuo 4,6 iki 9,3 proc. augalų, Josvainiuose ir Surviliškyje nukentėjo nuo 10 iki 27 proc. grūdų.

Auginant pupas, reikia naudoti pesticidus, ypač sėkliniuose pasėliuose. Drėgnais metais augalus tenka defoliuoti. Žemdirbiai visą informacija (apie registruotus pesticidus bei augalų veislių tyrimus) gali rasti, Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje www.vatzum.lt.

Jei palygintume, kiek šalyje 2014 m. pasėta pupų ir kiek buvo paruošta sertifikuotos sėklos, matytume, kad tik apie 17 proc. ploto apsėta sertifikuota sėkla. Tai labai žemas rodiklis. Kokybiška sėkla - svarbus derliaus formavimo elementas, todėl žemdirbiai, sėdami nesertifikuotas sėklas, labai rizikuoja derliumi.

Kristyna RAZBADAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/12