Smulkieji aromatinių ir prieskoninių augalų ūkiai bando skintis kelią į vietos ir eksporto rinkas, o prieskonių mišinių gamybos ir fasavimo įmonės baidosi aukštų vietos augintojų žaliavos kainų, įvairius prieskonius gabenasi iš svetur. Ūkininkai teisinasi, kad vaistiniams ir prieskoniniams augalams užauginti ir derliui nuimti reikia daug rankų darbo, nes šiems augalams skirtos technikos ir džiovinimo įrangos kainos neįkandamos. O kol kas statistika rodo vis didėjančias importuojamų prieskonių apimtis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenims, Lietuvoje prieskonių, padažų ir pagardų gamyba verčiasi 19 įmonių, tačiau prekybos tinkluose karaliauja importinė „Santa Maria", „Vegeta", „Bioset", „Vigora" prekių ženklais pažymėta produkcija. Vietos rinkoje svetimiems priešakines pozicijas užleidusios lietuviškos įmonės fasuotiems prieskoniams ir jų mišiniams mieliau renkasi eksporto rinkas.

„Konkurencija tarp prieskonių gamintojų didžiulė. Iš kur importuojame, kur realizuojame, kokį pelną gauname, viešinti nenorime", - kalba atokiame rajono kampelyje vienos tyliai dirbančios įmonės vadovai, savo atvirumu pabijoję nubaidyti sėkmės paukštę. Dar prieš metus vietos žiniasklaidoje atvirai kalbėję apie užsakymų gausą ir milijoninę apyvartą, po Rusijos paskelbtų sankcijų maisto produktams verslininkai sako jau nesą užtikrinti tokia pat puikia ateitimi. Dauguma šios įmonės sukurtų prieskonių mišinių patenka į mėsos, žuvies, padažų pramonę.

Su Rusija tiesiogiai nedirbanti, bet mėsos pramonei prieskonius tiekianti UAB „Sauda" Rusijos sankcijų įtakos prieskonių verslui nepervertina ir kardinalių pasikeitimų nenujaučia. „Bent jau šiomis dienomis užsakymai likę tokie pat. Viskas vyksta sava vaga", - tvirtina prieskonių ir konditerijos žaliavų įmonės „Sauda" vadovas Arūnas Miškūnas.

Šiandien „Sauda" yra viena stambiausių prieskonių, jų mišinių ir konditerijos žaliavų fasuotoja bei gamintoja Lietuvoje, pagaminanti iki 120 tonų įvairių prieskonių mišinių per mėnesį. Metinė įmonės apyvarta siekia 20 mln. litų, o plataus, daugiau kaip 400 rūšių, asortimento produkcija tiekiama klientams ne tik Baltijos šalyse, bet ir Airijos, Anglijos, Ispanijos, Vokietijos rinkoms.

Lietuviškų prieskonių neįperka

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą atnaujinusios įrangą ir padidinusios gamybos apimtis bei darbo našumą, didžiosios prieskonių gamintojos lietuviškų prieskoninių augalų ir mišiniams reikalingų daržovių neįperka, nes lietuvių ūkininkų užauginta produkcija joms esanti per brangi. Vienintelė kultūra, dominanti prieskonių gamybos bendroves, - kmynai, kurių derlius, jų manymu, parduodamas realia kaina.

„Saudos" vadovo A. Miškūno įsitikinimu, Lietuvoje kai kurių prieskonių net neapsimoka auginti, nes atvežtinė produkcija daug pigesnė. Nors vietos augintojai užaugina kalendrų, garstyčių ir kitų prieskonių, iš Ukrainos ir Lenkijos atsivežti juos labiau apsimoka, negu pirkti Lietuvoje. Pasak perdirbėjų, nuostolingas ir daržovių, skirtų prieskonių mišiniams, įsigijimas, nes vietos ūkininkų produkcija yra brangesnė už lenkų siūlomą.

„Mielai pirktume iš Lietuvos gamintojų, jeigu tik jie turėtų ką pasiūlyti normaliomis kainomis", - pritaria ir prieskonius su prekių ženklu „Saldva" gaminančios bendrovės „Tavlinas" gamybos vadovas Vladimiras Zilberas (Vladimir Zilber).

Trūksta iniciatyvos

Su tokiu prieskonių gamintojų požiūriu nelinkusi sutikti Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. specialistė Zofija Cironkienė. Jos nuomone, prieskonių gamyba užsiimančios įmonės su ūkininkais net nesidera ir turi išankstinę nuostatą dėl esą netinkamos kainos.

„Ūkiuose tikrai yra pigesnių nestandartinės formos morkų, kurias ūkininkai parduoda pigiau. Jei su ūkininku būtų sudaryta sutartis dėl perdirbimui skirtų morkų auginimo, jų kaina būtų žemesnė, tačiau, kiek man teko diskutuoti su perdirbėjais, dažniausiai jų nedomina, kaip tos daržovės buvo išaugintos, svarbu, kad perdirbant jos išlaikytų reikiamą spalvą, formą ar konsistenciją", - sako Z. Cironkienė. Ji neatmeta, kad gamintojai galimai išlošia importuodami visą žaliavų paketą (džiovintų prieskonių, morkų ir kt.) iš tokių pigių šalių, kaip Kinija ir kt. O pirkdami visą produktų paketą, gauna didesnių nuolaidų, ypač jei tame pakete yra ir perteklinės šalyje produkcijos.

Pasak Almanto Liorento, Biržų rajone auginančio blakines kalendras, tikrąjį margainį ir kmynus, didžiuosius prieskonių gamintojus Lietuvoje domina tik kmynai. Šiems augalams nereikia didelių investicijų, jų apdorojimui tinka įprastų kultūrų priežiūros ir nuėmimo technika, džiovyklos, todėl kaina atitinka gamintojų poreikius. Kitų prieskoninių augalų savikaina išauga dėl ekologiško ūkininkavimo, kuomet gamybos sąnaudos yra didesnės. Lietuvių užauginta produkcija su įvežtine konkuruoti gali ne kaina, o kokybe.

„Mes turime sertifikavimo sistemą, pripažįstamą visoje Europoje. Suprantama, kad mūsų ekologiški produktai yra brangesni. Jeigu prieskonių gamintojai neturi ekologinės gamybos linijos, ir jiems reikia paprasčiausios standartinės žaliavos, tai mes negalime jiems pasiūlyti tokios kainos, kokią jie gali gauti tiesiog importuodami žaliavą iš trečiųjų šalių", - sako A. Liorentas.

Žaliavos kokybės rizika

Nors prieskonių gamybos ir fasavimo bendrovės atsako už sukurtų produktų natūralumą ir kokybę, išvengti nesklandumų (kai pasikliaujama vien tiekėjų sertifikatais) nepavyksta. VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistės Ritos Sadūnaitės teigimu, už pagamintų prieskonių ar prieskonių mišinių saugą ir kokybę, teisingą jų ženklinimą atsako gamintojas.

„Prieš keletą metų pasitaikė atvejų, kai dešrelių gamybai naudojamuose prieskonių mišiniuose buvo nustatyti dideli kiekiai nitratų. Į prieskonių mišinius šios medžiagos pateko drauge su džiovintais prieskoniniais augalais, natūraliai kaupiančiais nitratus. Tokie prieskoniai, patekę į mėsos gaminį, dėl didelio nitratų kiekio iš esmės galėjo veikti kaip maisto priedai, mėsai suteikiantys patrauklesnę spalvą, tačiau dešrelių ženklinimo etiketėje maisto priedai nebuvo deklaruoti, nes gamintojai maisto priedų lyg ir nenaudojo. VMVT pareigūnams išsiaiškinus šiuos atvejus, kilo diskusija su gamintojais, kad vartotojas gali būti klaidinamas produktą ženklinant užrašu „be jokių E", tačiau gamybos procese naudojant tokius prieskonių mišinius, kurie iš esmės turi panašų funkcinį poveikį kaip ir maisto priedai", - sako R. Sadūnaitė.

Bendradarbiaujant su gamintojais šį klausimą pavyko išspręsti, ir šiuo metu gamintojai nebenaudoja ženklinimo „be jokių E" ar pan., jei laboratoriniais tyrimais negali įrodyti, kad gaminyje nėra atitinkamą funkcinį poveikį turinčių medžiagų, nepriklausomai nuo to, ar šios medžiagos naudotos kaip maisto priedas ar kaip prieskonis. Gamintojai nuolat raginami maisto produktų gamybai labai atidžiai rinktis maisto prieskonių mišinius, o produktus ženklinti tinkamai ir teisingai .

Prioritetai paramai

Nors Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai bei perdirbėjai gali nevaržomai eksportuoti ir importuoti žaliavą ar pagamintus produktus ES rinkoje, LDAA direktorės Z. Cironkienės nuomone, gaunant ES paramą gamybos plėtrai pirmumo kriterijus turi būti taikomas toms įmonėms, kurios produktų gamybai naudoja lietuviškas, o ne atvežtines žaliavas. Tokiai pozicijai pritaria ir Žemės ūkio ministerija, tačiau, siekdama išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrindama laisvą prekių judėjimą, negali nustatyti reikalavimo, ribojančio perdirbimo žaliavos kilmę ar kiekį. Nors paramai gauti pagal 2007-2013 m. Kaimo plėtros programą pirmumas buvo teikiamas pareiškėjams, kurie perdirba savo ar savo žemės ūkio kooperatyvo narių užaugintus žemės ūkio produktus, tačiau vėliau ES parama jau naudojosi ir įvežtinių žaliavų perdirbėjai.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistės Jurgos Vaičiūnės, kitame KPP programos etape itin akcentuojamas perdirbėjų ir vietos žaliavos augintojų bendradarbiavimas. „Siekiant skatinti perdirbėjų ir vietos žaliavos augintojų bendradarbiavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, bus remiamas dalyvavimas maisto tiekimo grandinėse, skatinama žemės ūkio produktų gamintojų bei perdirbėjų kooperacija, remiama aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamyba", - teigia J. Vaičiūnė.

Kooperacija - išsigelbėjimas smulkiesiems

Dėl didelių gamybos sąnaudų prieskonių džiovinimu Lietuvoje verčiasi tik nedaugelis vaistinių ir prieskoninių augalų augintojų. Dauguma jų vykdo visą gamybos ciklą - nuo auginimo iki prekystalio. „Esame per silpni didinti ūkio gamybą, nes trūksta investicijų. Ir negalime pretenduoti į ES paramą, nes esame per smulkūs", - sako ekologinio aromatinių žolynų ūkio savininkė panevėžietė Milnora Pšibišauskienė. Kartu su vyru Linu ji augina daug rūšių mėtų, raudonėlius, bazilikus, juozažoles, peletrūnus ir kitų aromatinių augalų.

Pasak Milnoros, šeimos ūkyje žolynai ne tik išauginami, bet ir išdžiovinami, supakuojami ir realizuojami mugėse bei sveiko maisto parduotuvėse. Parduoti žaliavą prieskonių perdirbėjams ir fasuotojams nuostolinga, todėl jie ieško laisvų nišų vietos rinkoje, siūlydami kokybišką alternatyvą importuojamai produkcijai.

Pagėgių vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas Sigitas Stonys įsitikinęs, kad tokių smulkių ūkių konkurencingumą rinkoje padidintų kooperavimasis bendrai veiklai. Penkias Pagėgių savivaldybės bendruomenes - Vilkyškių, Aušgirių, Bitėnų, Kriokiškių ir Žukų - sujungęs projektas „Vaistinių ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės" įrodė, kad bendrai vykdomas vaistinių ir prieskoninių augalų rinkimas ir džiovinimas gali būti perspektyvus ir pelningas.

Aleksandro Stulginskio universiteto specialistams pagaminus saulės energiją naudojančią mobilią ir kompaktišką džiovyklą, kuria naudojasi susivienijusios bendruomenės, sumažėjo ir gamybos sąnaudos. Nors verslas sezoninis, daugeliui bendruomenės narių jis suteikia galimybę papildomai uždirbti. Pagėgių VVG pirmininkas Sigitas Stonys džiaugiasi, kad vaistažolių rinkimas pritraukia ne tik vyresniojo amžiaus žmones, bet ir paauglius, kurie ne tik daug laiko praleidžia gamtoje, bet ir neblogai uždirba.

S. Stonio planuose į šią veiklą įtraukti dar daugiau kaimo bendruomenių, prie kurių galėtų šlietis ir smulkieji ūkininkai, auginantys vaistažolių mišiniams populiarius augalus. Kooperavimasis leistų didinti investicijas į reikalingos įrangos modernizavimą ir gamybos bei darbo našumo didinimą.

Kapitalui imlus verslas

„Swedbank" Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovo Aivaro Janušausko nuomone, norint sėkmingai dirbti vaistažolių ir prieskoninių augalų žaliavos pramonėje, būtina išmanyti augalų auginimo technologijas bei ekonomiškai organizuoti žaliavos gamybos procesą. Čia reikalingas didelis darbuotojų skaičius, patalpos tiek pirminės, tiek antrinės žaliavos atsargų sandėliavimui, taip pat reikalingi džiovinimo įrengimai. Augalų surinkimo procesas, reikalaujantis nemažai darbo, ir žaliavos kokybinių parametrų skirtumai lėmė tai, kad šioje rinkoje turimas nedidelis vietinių augintojų skaičius.

„Tokių augalų auginimą tiesiogiai veikia sezoniškumas bei gamtinės ir klimatinės sąlygos. Dėl šių priežasčių vaistažolių žaliavos gamyba yra kapitalui imlus verslas, o šiuo verslu Lietuvoje verčiasi tik viena kita stambi įmonė. Kapitalui imlios gamybos įmonės turi turėti aukštus bendrojo pelningumo rodiklius (apie 50 proc.), nes didžioji dalis grynojo pelno (10-15 proc.) yra skiriama gamybos procesui palaikyti ir atnaujinti. Investicijų grąža gali trukti 5-7 metus ar net ilgiau, todėl sektoriaus investicinis patrauklumas iki šiol nebuvo aukštas. Kadangi perdirbtos žaliavos galutinis kiekis paprastai būna gana mažas, vaistažolėms ir prieskoniniams augalams auginti reikalingas didelis žemės plotas", - teigia A. Janušauskas.

Pastaruoju metu didėjantis dėmesys ekologiniam ūkininkavimui ir ES parama (kartu su didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu gamyboje) sudaro vis palankesnes sąlygas šio sektoriaus plėtrai, todėl šiuo metu daugiau dėmesio galima skirti mokslinei auginimo technologijų daliai ir mažiau investuoti į džiovinimo įrengimų alternatyvas.

Rasa MURAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/10