Tinkamai parinktos žemės dirbimo mašinos, jų darbinės dalys ir darbo technologiniai procesai gali gerokai sumažinti kenkėjų daromą žalą augalams. Labai svarbu, kad žemės dirbimo mašinos gebėtų susmulkinti, sumaigyti, sutraiškyti ir kitaip paveikti kukurūzų ražienos stiebus, kad juose liktų kuo mažiau sveikos vietos žalingiems kenkėjams plisti.

Žemės ūkis labai priklauso nuo gamtos sąlygų. Naujausiomis mokslininkų ir tyrėjų prognozėmis, šiltėjantis klimatas daro didelę įtaką pagrindinių grūdinių augalų, tarp jų ir kukurūzų, kenkėjų populiacijoms. Vadovaujantis dabartinėmis klimato kaitos prognozėmis, manoma, kad iki XXI amžiaus pabaigos labai padidės kelios pagrindinės grūdiniams augalams kenkiančių vabzdžių populiacijos, o jų paplitimo zonos išsiplės į naujas teritorijas. Įvairiems grūdiniams augalams pasaulyje labai kenkia apie 100 rūšių skirtingų vabzdžių. Jungtinių Valstijų Perdju universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų mokslo įstaigų įvardija keturias pagrindines vabzdžių rūšis, kurios padaro daugiausia žalos kukurūzams: kukurūzinis ugniukas, kukurūzinis saulinukas ir dvi kukurūzinių šaknų vabalų rūšys. JAV ir kitų šalių kukurūzų augintojai kiekvienais metais kovai su šiais kenkėjais išleidžia milijardus dolerių.

Šiltesnis klimatas – daugiau kenkėjų

Iš ankstesnių ir šiuolaikinių daugelį dešimtmečių vykdomų skirtingo pobūdžio eksperimentinių tyrimų mokslininkai gana tiksliai gali nuspėti, kaip kiekvienas vabzdys reaguoja į stipresnius ir silpnesnius aplinkos temperatūros pokyčius. Vadovaudamiesi surinkta informacija, mokslininkai atliko detalią JAV teritorijos aplinkos temperatūros matavimų apžvalgą ir parengė gana tikslias analitines prognozes, paremtas klimato kaitos modeliais. Naudodamiesi tokiais eksperimentinių ir teorinių tyrimų informacijos deriniais, tyrėjai turi neblogas galimybes įvertinti, kuriose konkrečiose šalies vietose kukurūzams žalą darantys vabzdžiai yra labiausiai paplitę šiuo metu ir kur gali įsikurti ateityje. Klimato kaitos prognozės dažniausiai vykdomos atsižvelgiant į atmosferoje esančio anglies dioksido koncentraciją, kuri, daugumos tyrėjų skelbiamais duomenimis, dabar yra apie 380 ppm. Jeigu šiltnamio efektas (pastaruoju metu vis dažniau vartojamas kitas terminas – reiškinį sukeliančių dujų emisija) ir ateityje didės tokiais tempais, kaip dabar, tai Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija prognozuoja, kad anglies dioksido koncentracija iki šio amžiaus pabaigos gali padidėti net iki dviejų kartų.

Vadovaujantis tokiomis klimato kaitos prognozėmis ir tikėtinais temperatūros pokyčiais ateityje bei įvertinant įvairių šalių mokslininkų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatus, numatoma, kad visi keturi kukurūzų kenkėjai turės palankias galimybes paplisti vis naujose teritorijose. Jau žinomos ir įvardytos bei kitos dar nepaminėtos priežastys gali lemti, kad pailgės kukurūzų kenkėjų veisimosi sezonas, o tai turėtų reikšti, kad jų bus daugiau ir didesniame regione. Jeigu pastaruoju metu kai kurios teritorijos, tinkamos augalams auginti, dar yra per daug šaltos vabzdžiams peržiemoti, tai po tam tikro laiko, šiltėjant klimatui, aplinkos temperatūra gali tapti palanki tokiems vabzdžiams. Praktikai, dirbantys šioje srityje, teigia, kad dauguma kukurūzų kenkėjų yra gana atsparūs insekticidams ir juos sunku kontroliuoti. Todėl jie mano, kad jau netolimoje ateityje teks kurti naujas kenkėjų kontrolės strategijas, nes kitu atveju išlaidos apsaugai nuo kenkėjų gali labai išaugti.

Remiantis įvairių šalių mokslininkų ir praktikų (N. Diffenbaughas, Y. Rekleben, S. Demmel ir kiti) duomenimis, šiame straipsnyje aprašomas vienas iš kenkėjų (kukurūzinis ugniukas) ir pateikiami prevencinės kovos su šiuo kenkėjubūdai. Apibendrintai pateikiami skirtingų žemės ūkio mašinų poveikio kukurūzų ražienos stiebams eksperimentinių tyrimų rezultatai.

Kukurūzinis ugniukas

Vertinant ne profesionalo akimis, iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltas drugelis, kuris kelia abejonių, ar gali būti žalingas kukurūzams. Panašiai teigia ir mokslininkai. Jų nuomone, pats drugelis nėra kažkuo ypatingai žalingas, tačiau didžiausia bėda yra jo vikšrai, kurie labai kenkia kukurūzams. Pamatyti pačius vikšrus nėra paprasta, nes, vos tik išsiritę iš kiaušinėlio, vikšrai stengiasi kuo greičiau pasislėpti augalo stiebe. Kukurūzų stiebas šiems kenkėjams yra ir patogūs namai, ir maisto šaltinis.

Apie kukurūzinių ugniukų, kaip sparčiai pasaulyje plintančių augalams pavojingų kenkėjų, atsiradimą JAV sklando įvairių istorijų. Bene dažniausiai teigiama, kad Amerikos krantus šis kenkėjas pasiekė gana atsitiktinai. Manoma, kad maždaug prieš šešis ar septynis dešimtmečius vienas JAV verslininkas nusprendė pardavinėti Italijoje gaminamas vantas, kurias laivu atsigabeno į Ameriką. Šios vantos turėjo didelę paklausą, ir verslininkui pasisekė neblogai uždirbti. Tuo metu niekas ir negalėjo įtarti, kad šis iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltas, bet gana pelningas verslas turės ir neigiamų pasekmių visai šaliai. Tik po tam tikro laikotarpio pradėjo aiškėti, kad iš senojo žemyno atsigabentose vantose gana patogiai buvo įsikūrę kukurūzinio ugniuko vikšrai. Pasigilinus dar labiau, nustatyta, kad šios paklausą turėjusios vantos buvo gaminamos iš sorgų stiebų ir į kai kuriuos iš jų jau buvo įsigraužę kukurūzinio ugniuko vikšrai. Tada šie vikšrai vantose persikėlė per vandenyną, o jau Amerikoje iš jų išsivystė drugeliai. Žinoma, vienas ar keli vikšrai negali padaryti labai didelės žalos augalams, tačiau įvertinus tai, kad kiekvienas vabzdys gali padėti kelis šimtus kiaušinėlių, o šilumos netrūkstančiose šalyse per sezoną gali užaugti kelios vados, susidaro didelis kenkėjų būrys. Dėl to kukurūzinis ugniukas tapo vienu iš pavojingiausių kenkėjų visame žemyne.

Mokslas nestovi vietoje. Mokslininkai kartu su gamybininkais kuria naujas ir tobulina esamas šių pavojingų kenkėjų daromos žalos mažinimo agrotechnines, mechanines, chemines ir biologines metodikas, kuriomis galima kontroliuoti ir prognozuoti kenkėjų populiacijas.

Žemės dirbimas blogina kenkėjų dauginimosi sąlygas

Kukurūziniam ugniukui plisti labai tinkamos sąlygos yra trumpa kukurūzų sėjomainos grandinė, neariamoji žemės dirbimo technologija ir neįdirbtos ražienos. Manoma, kad nepageidaujamam kenkėjui stabdyti reikia ypač gerai įdirbti ražienas. Deja, dirvos arimas plūgu, kai viršutinis sluoksnis apverčiamas į gilesnį, šiuo atveju nėra pats geriausias žemės dirbimo būdas. Ariant ražienos su visu stiebuose esančiu „turiniu“ gali būti gerai įterpiamos, bet silpnai paveikiamos, kad susidarytų nepalankios sąlygos kenkėjams stiebuose išgyventi. Todėl, siekiant geresnio rezultato, dažniausiai būtina derinti kelis įvairaus intensyvumo ražienų įdirbimo technologinius procesus.

Vokietijos mokslininkai ir praktikai (Uppenkamp N., Kramer H., Juister J., Honer G. ir kiti) 2010 ir 2013 m. vykdė mokslinį taikomąjį tyrimą, kuriuo lygino skirtingos konstrukcijos žemės ūkio mašinų įvairių technologinių procesų įtaką ražienos stiebų sutraiškymui, sumaigymui, sulamdymui, susmulkinimui ir sekliam įterpimui į dirvą. Buvo lyginamos trys skirtingos technologinės mašinų grupės: volai, diskinių (lėkštinių) ir aktyvių darbinių dalių ražienų įdirbimo mašinos.

Žemės ūkio mašinų darbo technologinių procesų poveikis ražienos stiebams buvo skirstomas į tris skirtingas frakcijas. Pirmoji frakcija – silpnai mašinų sumaigyti ir sutraiškyti ražienos stiebai. Tai reiškia, kad mašinomis nesugebėta padaryti jokio reikšmingo poveikio augalams ir stiebų tarpubambliai beveik nėra pažeisti. Kenkėjai gali toliau vystytis. Antroji – ražienos stiebai paveikti vidutiniškai, t. y. tarp dviejų to paties augalo stiebo bamblių dar galima rasti šiek tiek nepažeistos vietos, kur šis kenkėjas turėtų tam tikrą galimybę bandyti toliau vystytis. Trečioji – kai mašinų poveikis labai stiprus, praktiškai ražienos stiebai visiškai sumaigyti, sulamdyti ir susmulkinti, o nepageidaujami kenkėjai neturi jokių galimybių toliau plisti.

Skirtingų žemės ūkio mašinų poveikiui kukurūzų ražienai palyginti buvo atlikti ir kontroliniai tyrimai, kuriuose po derliaus nuėmimo ražienos nebuvo papildomai įdirbamos. Tam tikro dydžio ploteliuose (6 x 0,5 m) išanalizavus ražienų stiebus, nustatyta, kad kontroliniuose laukeliuose 48 proc. jie buvo paveikti silpnai arba visiškai nepaveikti, 41 proc. – vidutiniškai ir 11 proc. – stipriai paveikti. Kyla pagrįstas klausimas, kaip ražienų stiebai buvo paveikti, jeigu kontroliniuose laukeliuose ražienos nebuvo įdirbamos. Tai galima paaiškinti tuo, kad derliaus nuėmimo metu naudojamos didelės masės mašinos, kurios savo ratais, važinėdamos po dirvą, sutraiško, sumaigo ir įspaudžia tam tikrą dalį ražienos stiebų.

Volas – svarbi mašina

Pagrindinė volų paskirtis yra sutrupinti arba į dirvą įspausti didesnius grumstus, išlyginti dirvos paviršiaus mikronelygumus ir suslėgti (sutankinti) viršutinį dirvos sluoksnį. Volai taip pat gali būti naudojami ir smulkioms sėkloms įterpti, ir pasėliams privoluoti, kad būtų pasiekiamas geresnis sėklų sąlytis su dirva.

Šiame tyrime volai turėjo kitą pagrindinę paskirtį. Buvo tikimasi, kad jie, kaip atskira mašina arba kaip viena iš kombinuoto agregato darbinių dalių, sugebės gerokai sutraiškyti, sumaigyti, įspausti į dirvą arba kitaip paveikti kukurūzų ražienos stiebus. Net šešiose skirtingose žemės dirbimo mašinose (Evers Furioso, Dal-Bo Maxiroll 630, Knoche Zünslerschreck ZLS-56, Güttler Greenmaster 640, Güttler Matador 610 S + Lemken lėkštės, Väderstad Carrier 650 Cross Cutter- Disc) buvo sumontuoti volai.

Diskinės mašinos

Diskinėmis mašinomis skutamos ražienos, supjaustoma velėna ir ražiena, supurenama dirva. Dirva gali būti įdirbama iki 10–15 cm gylio. Tokių mašinų pagrindinės darbinės dalys yra lygūs arba išgaubti diskai arba lėkštės, kurių skersmuo dažniausiai būna nuo 35 iki 75 cm. Labai dažnai atskiri diskai, sumauti ant vienos ašies, paliekant nustatyto dydžio tarpus, sudaro sekciją. Diskų (lėkščių) ašmenys būna lygūs ir karpyti. Karpyti geriau negu lygūs purena ir pjausto velėną (ražieną), todėl jie naudojami įvairaus sunkumo dirvoms įdirbti.

Diskinių mašinų žemės įdirbimo gylis ir purenimo intensyvumas gali būtireguliuojamas, keičiant atakos kampą arba apkraunant jas papildomu svoriu. Atakos kampas (10–25°) gali būti keičiamas, perstatant sekcijos galą rėmo atžvilgiu. Ražienoms skusti gaminami lėkštiniai skutikliai, kurių sekcijos išdėstytos viena eile. Lėkštės lygiais ašmenimis su važiavimo kryptimi sudaro 25–40° atakos kampą. Lėkštiniai skutikliai įdirba dirvą iki 10–12 cm gylio. Vokietijoje vykdytuose eksperimentiniuose tyrimuose dviejose mašinose (Güttler Matador 610 S + Lemken lėkštės, Väderstad Carrier 650 Cross Cutter-Disc) buvo naudojamos diskinės žemės dirbimo mašinų darbinės dalys.

Analizuojant tyrimų duomenis, pastebėta, kad ypač geri rezultatai pasiekiami kombinuotais agregatais (Güttler Greenmaster 640, Güttler Matador 610 S + Lemken lėkštės), kuriuose buvo montuojamos įvairios mašinos, skirtos skirtingoms technologinėms operacijoms atlikti. Dirbant jomis, pasiekta, kad stiprus poveikis kukurūzų ražienos stiebams būtų didžiausias, o silpnas poveikis – vienas iš mažiausių, palyginti su kitomis ražienų įdirbimo mašinomis. Neblogi rezultatai gauti ir dirbant Dal-Bo Maxiroll 630 bei Väderstad Carrier 650 CrossCutter-Disc mašinomis: apie 50 proc. visų ražienos stiebų buvo stipriai paveikiami.

Kurias vietas mėgsta kukurūzinis ugniukas?

Kukurūzų kenkėjai, tarp jų ir kukurūzinis ugniukas, šiltėjant klimatui plinta ir šiauresniuose regionuose. Norint jį sunaikinti, reikia žinoti, kurioje kukurūzo stiebo dalyje kenkėjas labiausiai mėgsta „įsitaisyti“. Užsienio šalių mokslininkai, tiriantys šią sritį, teigia, kad apie 4 proc. kukurūzinio ugniuko lervų randama augalo šaknų zonoje, apie 22 – pirmojo bamblio zonoje, apie 27 proc. – antrojo bamblio zonoje, likusi dalis – aukštesnėje augalo stiebo dalyje.

Atsižvelgiant į tokį kenkėjų polinkį „apsigyventi“ kukurūzų augalo stiebe, būtina pasirinkti ir tinkamas žemės ūkio mašinas, kurios sugebėtų taip susmulkinti, sumaigyti ir paveikti augalo stiebą, kad kenkėjams praktiškai nebeliktų tinkamos vietos. Dauguma augalų liekanų pjovimo, smulkinimo, žemės dirbimo ir kitų mašinų gerai sutraiško kukurūzų stiebus, tačiau nevisiškai. Geriausi rezultatai gaunami, kai kukurūzų ražiena įdirbama kombinuotais agregatais, kurie augalų stiebus paveikia keliomis mašinų darbinėmis dalimis.

Aktyvios darbinės dalys?

Siekiant sunaikinti kukurūzų kenkėjus, gali būti naudojamos mašinos ir su pasyviomis, ir su aktyviomis darbinėmis dalimis. Pasyviomis darbinėmis dalimis vadinamos tokios dalys, kurios nėra priverstinai sukamos. Jeigu agregate ir yra besisukančių dalių, tai jos dažniausiai sukasi nuo sąlyčio su dirva. Aktyvių darbinių dalių mašinose priešingai – darbinės dalys dažniausiai yra sukamos nuo traktoriaus ar kitos jėgos mašinos darbinio veleno, pavyzdžiui, rotoriniai kultivatoriai, žoliapjovės ir kitos mašinos.

Kukurūzų ražienos stiebų įdirbimo tyrimuose buvo naudojamos Valentini Hercules 5700 ir Major-Equipment MaisTopper mašinos su aktyviomis darbinėmis dalimis. Prie šių mašinų grupės taip pat buvo priskirtas ir dar vienas agregatas Väderstad CrossCutter-Disc (prototipas), kuris dėl savo konstrukcijos ypatumų gana stipriai maišė viršutinį dirvos sluoksnį, tad stebint iš šono buvo galima susidaryti įspūdį, jog tai mašina su aktyviomis darbinėmis dalimis. Vertinant gautus tyrimų duomenis,nustatyta, kad, nepaisant labai stipraus dirvos maišymo efekto, žemės ūkio mašinos su aktyviomis darbinėmis dalimis kukurūzų ražienos stiebus dažniausiai paveikė vidutiniškai. Tam tikros kukurūzo stiebo vietos, į kurias kenkėjas galėtų įsigraužti ir apsigyventi, liko nepažeistos. Lyginant tyrimų plotelius su kontroliniais, galima daryti išvadą, kad mašinų ir su aktyviomis, ir su pasyviomis dalimis poveikis kukurūzų ražienos stiebams buvo ženklus, nes silpnai paveiktų arba visiškai nepaveiktų ražienos stiebų buvo kelis kartus mažiau negu kontroliniuose laukeliuose.

Ražienų stiebai vėžėse

Dauguma kovai su kukurūzų kenkėjais naudojamų mašinų susiduria su sunkumais, kai reikia paveikti vėžėse esančius ražienų stiebus. Jos susiformuoja derliaus nuėmimo metu, nes didelės masės derliaus nuėmimo kombainų, smulkintuvų ir transportavimo mašinų ratai įspaudžia dirvą. Po jų kitos mašinos savo darbinėmis dalimis ne visada sugeba pasiekti vėžėse likusius ražienos stiebus. Siekiant našumo, dauguma agregatų yra gana didelio darbinio pločio ir susideda iš tam tikro nedidelio skaičiaus atskirų sekcijų. Vienos sekcijos darbinis plotis dažniausiai būna didesnis negu vėžės plotis, o tai reiškia, kad vėžė yra giliau negu visas likęs dirvos paviršius ir vėžėje esantys ražienos stiebai lieka nepaveikti arba būna paveikti silpniau negu kitose dirvos vietose.

Ražienų stiebus vėžėse geriausiai gali įdirbti žemės ūkio mašinos, kurių visos darbinės dalys, turinčios sąlytį su dirva ir ražienų stiebais, nepriklausomai viena nuo kitos, gali kopijuoti dirvos paviršių. Tokie padargai yra sudėtingesni ir brangesni. Kitas variantas – žemės dirbimo mašinos darbines dalis darbo metu stipriau įgilinti į dirvą. Tai neišvengiamai padidins pasipriešinimą traukai ir degalų sąnaudas, tačiau neliks neįdirbtų ražienos stiebų. Toks kovos su kukurūzų kenkėjas būdas pasiteisina, kai pagal technologinių operacijų eiliškumą kartu atliekamas vienas iš planinių žemės dirbimų.

Papildomos išlaidos

Kiekvienas papildomas važiavimas per lauką susijęs su nepageidaujamu poveikiu dirvožemiui ir su papildomomis išlaidomis. Svarbu ne tik tinkamai apdoroti ražienos stiebus, bet ir siekti, kad technologinė operacija būtų kuo našesnė, reikalautų kuo mažesnių darbo laiko ir energetinių sąnaudų. Todėl, tinkamai suderinus žemės ūkio augalų auginimo technologinių operacijų eiliškumą, kai kuriais atvejais galima pasiekti, kad vienu važiavimu būtų atliktos kelios technologinės operacijos ir tuo pačiu metu pasiekti keli reikšmingi tikslai.

Tai galima pastebėti ir Vokietijos mokslininkų atliktuose tyrimuose, kuriuose jie panaudojo įvairių konstrukcijų žemės ūkio mašinas, tarpusavyje derindami pjovimo, smulkinimo, volavimo, lėkščiavimo, purenimo ir net sėjos technologines operacijas. Tokiu būdu kova su kukurūzų kenkėjais mechaninėmis priemonėmis tampa gerokai patrauklesnė. Priklausomai nuo pasirinktų žemės dirbimo mašinų konstrukcijos ir technologinių operacijų suderinimo, išlaidos kovai su kukurūziniu ugniuku įvairiuose ūkiuose gali svyruoti nuo 35 iki 150 Lt/ha.

***

Aktualūs pastebėjimai

• Kuo ilgesni ražienos stiebai, tuo didesnis kukurūzinio ugniuko lervų skaičius.
• Nesvarbu, kokia žemės ūkio mašina – įdirbti visada geriau negu neįdirbti.
• Jokia žemės ūkio mašina negali paveikti ražienų stiebų 100 proc.
• Visos mašinos turi trūkumų įdirbant ražienų stiebus vėžėse.
• Energetiškai efektyvus ražienų stiebų įdirbimas galimas nuo 2,8 l/ha.