Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa turėjo įtakos, kad 2011-2014 m. Lietuvoje sparčiai pradėtų didėti mėsinių galvijų ir jų mišrūnų skaičius. Tačiau šiandien augintojams aktualu ne tik didinti auginamų galvijų bandas - ne mažiau svarbu  gerinti ir mėsos kokybę.

Dėl Rusijos embargo prarasta prastesnės kokybės jautienos (pieninių galvijų) rinka verčia dar labiau galvoti apie mėsos kokybę - už mėsinių galvijų skerdeną mokama tokia pati kaina, kaip iki embargo paskelbimo.

Todėl mėsinių galvijų augintojams būtina didesnį dėmesį skirti karvių veislinei vertei gerinti, mėsinių galvijų produktyvumo kontrolei ir labai atidžiai rinktis bulių reproduktorių, įvertinant jį pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Pirkėjas šiandien pageidauja, kad maistui vartojama mėsa būtų aukštos biologinės vertės, pasižymėtų geromis technologinėmis bei kulinarinėmis savybėmis, todėl rinkdamiesi veisles mėsinių galvijų augintojai į visa tai  turi atsižvelgti.

Mišrūnų privalumai

Mėsinė galvijininkystė - tai ne vien grynaveislių mėsinių galvijų auginimas. Mėsai galvijai gali būti auginami iš pieno bandų (pieninių veislių galvijus arba pieninių veislių karves kryžminant su mėsinių veislių galvijais), taip pat - iš mėsinių-pieninių galvijų mišrūnų bandų ir iš grynaveislių mėsinių galvijų bandų.

Norint užsiimti mėsine galvijininkyste, nebūtina laikyti grynaveislius galvijus. Kitose ES šalyse, kur ši ūkio šaka gerai išvystyta, daugelis augintojų augina prekinius galvijus (mišrūnus), o grynaveislių mėsinių galvijų - tik iki 10 procentų. Žinoma, jeigu ūkyje pagrindinis tikslas yra parduoti veislinius bulius ar telyčias, grynaveislių gyvulių banda - geriausias pasirinkimas. Tačiau toks ūkininkavimas reikalauja itin didelės atsakomybės ir kruopštumo.

Mišrūnai pasižymi geru priesvoriu, racionaliai naudoja pašarus. Iš jų gaunamos vertingos skerdenos ir kokybiška mėsa, be to, jų auginimas yra ekonomiškesnis. Įvairių mokslininkų bandymais nustatyta, kad, kryžminant pieninių-mėsinių veislių karves su mėsinių veislių buliais, pirmosios kartos mišrūnų augimo sparta būna nuo 4 iki 15 proc. didesnė, o pašarų sąnaudos priesvorio vienetui nuo 6 iki 17 proc. mažesnės. Taip pat gerėja mišrūnų mėsos kokybė.

Tačiau bulius net ir mišrūnių karvių žindenių bandoje turėtų būti grynaveislis. Posakyje, kad veislinis bulius - tai pusė bandos, yra daug tiesos. Ūkio veršeliai iš buliaus paveldės 50 proc. genetinės informacijos. Todėl išmintinga investuoti į bulių tiek lėšų, kiek tik galite sau leisti.

Tam yra kelios priežastys. Visų pirma grynaveislis bulius reikalingas tam, kad veršeliams pasireikštų heterozės efektas (reiškinys, kai mišrūnų kuris nors požymis ar požymiai išreikšti labiau negu kiekvieno iš tėvų). Turint bandoje grynaveislį bulių, lengviau galima numatyti, kokio rezultato galima tikėtis. Pavyzdžiui, herefordų veislės galvijas nereiklus pašarams, ramus, o turėdami šarolė veislės galviją, turite pasirūpinti gerais pašarais. Tačiau pastarieji pasižymi labai geru kūno sudėjimu.

Tinkamai pasirinkdami veislinį bulių, savo auginamiems gyvuliams galite suteikti tas savybes, kurių norėtumėte, kad paveldėtų veršeliai. Tokiu būdu mišrūnų banda patirs visą grynaveislių gyvulių bandoje atliktos selekcijos ir veisimo naudą.  

Jeigu bandoje naudosite ne grynaveislį bulių, o mišrūną, tiksliai nežinosite, kokias savybes paveldės ūkyje atvesti veršeliai. Mišrūnai yra gyvybingesni, tačiau jų paveldimumas nėra stabilus, todėl jie labiau gali keistis. Be to, mišrūnus veisiant tarpusavyje, atvedami įvairesni palikuonys, kurie gali turėti naujų naudingų savybių, bet gali prarasti ir turimas teigiamas. Vieni palikuonys gali būti panašūs į vieną iš tėvų arba į abu, kiti gali įgyti visai naujų savybių.

Sukryžminus du grynaveislius skirtingų veislių gyvulius, palikuonys turi maksimalų skirtingų genų porų skaičių. Taip iš karto išvengiama giminingo poravimo.

Heterozės efektas pasireiškia 100 proc., kai sukryžminami du grynaveisliai gyvuliai vadinamuoju pirmosios kartos kryžminimu. Jei palikuonys vėl kryžminami su kuria nors iš tėvinių veislių, kitoje kartoje heterozės efektas pasireiškia perpus silpniau. Tai labai svarbu žinoti mėsinių galvijų augintojams. Mišrindamas galvijus kiekvienas ūkininkas tampa kūrėju. Sudarius kryžminimo programą, labai svarbu įvertinti savo ūkio galimybes. Kryžminimo efektyvumas priklauso nuo naudojamų veislių suderinamumo, mitybos ir laikymo sąlygų. Skurdus šėrimas gali būti heterozės nebuvimo priežastis.

Įvairiose šalyse galvijų mitybos ir laikymo sąlygos labai skiriasi, tad jeigu kaimyninėse šalyse kokios nors veislės galvijai duoda gerą efektą, mūsų sąlygomis jie gali būti daugiau ar mažiau nuostolingi.

Heterozės efekto įtaka galvijų sveikatai

Gerai bandai įtakos turi ir karvės „mamos" - žindenės. Kiekvienas mėsinių galvijų augintojas paklaustas, kokių karvių žindenių norėtų, tikriausiai pasakytų, kad nori turėti ilgaamžes, vislias, ramaus charakterio ir pieningas karves, išauginančias vieną atjunkytą veršelį per metus. Šios savybės yra pagrindas, siekiant suformuoti gerą ir pelningą karvių žindenių bandą, nesvarbu, ar jos grynaveislės, ar mišrūnės.

Kalbant apie veršelių išauginimą iki skerdimo amžiaus, karvės mišrūnės ne blogesnės, o neretai net geresnės už grynaveislius gyvulius. Taip yra dėl mišrūnuose pasireiškiančio heterozės efekto, kuris labai teigiamai veikia veršelių gyvybingumą ir sveikatą, karvių vaisingumą - vienus iš svarbiausių veiksnių mėsinių galvijų auginimo versle. Mišrūnų veršelių mirtingumo lygis yra mažesnis, o augimo tempas iki atjunkymo - greitesnis.

Mišrūnės telyčios lytiškai subręsta anksčiau negu grynaveislės. Iš 100 sukergtų karvių mišrūnių apsivaisina daugiau negu grynaveislių. Sveikos ir galutinai suformuotos mišrūnų bandos atnaujinimo norma turėtų būti apie 10-15 proc., tad lieka pakankamai telyčių, kurios gali būti pelningai parduotos.

Gerų karvių žindenių savybės:

• nereiklios pašarams, todėl nereikalauja didelių išlaidų;
• lengvai apsivaisina ir veršiuojasi;
• švelnus temperamentas - lengvai suvaldomos, neagresyvios;
• ilgaamžės;
• pasižymi geru eksterjeru.

Į šias savybes svarbu atsižvelgti renkantis telyčias pamainai.

LŽŪKT atlieka bandymus

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba trečius metus vykdo projektą ,,Heterozės naudojimas Lietuvos mėsinių galvijų ūkiuose". Atliekamų bandymų tikslas - vykdyti gamybinį galvijų  kryžminimą, panaudojant įvairių veislių mėsinius bulius, gaunant aukštesnės pridėtinės vertės mėsos produkciją, užtikrinant galvijų fiziologinius poreikius, taip pat pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus tradiciniuose ir ekologiniuose mėsinės galvijininkystės ūkiuose.

Parodomieji gamybiniai bandymai vykdomi šešiuose mėsinės galvijininkystės ūkuose  Šilutės, Šilalės, Kazlų Rūdos, Molėtų, Rokiškio ir Lazdijų rajonuose. Šie rajonai pasirinkti, kad būtų kuo daugiau Lietuvos regionų, kuriuose skatinama pažangi mėsinės galvijininkystės plėtra pasitelkiant  heterozės efekto privalumus.

Bandymui  keliami uždaviniai:

• nustatyti heterozės pasireiškimo laipsnį prieauglio augimo spartai ir pašarų sąnaudoms priesvorio vienetui;
• nustatyti heterozės efektą skerdenos išeigai ir kokybei;
• nustatyti heterozės efektą mėsos kokybei.

Atliekant bandymą, pieninių, mėsinių ar pieninių-mėsinių veislių karvės sėklintos su skirtingų veislių grynaveisliais mėsiniais buliais.  Tyrimui buvo atrenkami 7-8 mėn. amžiaus galimai vienodesnio svorio veršeliai. Bandomosios grupės sudarytos atsižvelgiant į jų motinų laktaciją bei produktyvumą. Bandymas pradėtas veršeliams pasiekus vidutinį 8 mėn. amžių ir bus užbaigtas realizuojant gyvulius mėsai (17-22 mėn. amžiaus).

Skerdimo metu bus nustatomas šiltos skerdenos svoris bei įvertinta jos kokybė pagal SEUROP standartą. Pagal šiltos skerdenos ir priešskerdiminį svorį bus nustatyta skerdenos išeiga. Mėsos kokybei įvertinti bus imamas mėsos bandinys. Bandiniai bus imami iš kiekvienos grupės (kontrolinės ir bandomosios) trijų gyvulių, labiausiai atitinkančių grupės vidurkį, skerdenų, ir bus pristatyti į LSMU veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratoriją.

Laboratorijoje bus nustatomas mėsos pH, spalvingumas L*, a*, b*, kietumas, vandens rišlumas ir vandeningumas. Augintojui pageidaujant, bus galima papildomai nustatyti kitus mėsos kokybės rodiklius: cheminę sudėtį, mėsos baltymų visavertiškumą, tarpraumeninių riebalų kiekį ir riebalų rūgščių struktūrą, cholesterolio kiekį ir kita.

Įmonėje „Utenos mėsa" rugpjūčio 20 d. paskersti pirmieji parodomajame gamybiniame bandyme dalyvavę galvijai iš Rimanto Rimkaus ūkio (Šilalės r.). Galvijų skerdena pagal SEUROP standartą buvo įvertinta U ir R raumeningumo klasėmis, vyravo 3 riebumo klasė. Pradiniai duomenys rodo, kad, laikant galvijus tokiomis pačiomis sąlygomis, didesnį svorį pasiekė mėsinių galvijų mišrūnai, o ne grynaveisliai galvijai. „Utenos mėsos" specialistai geranoriškai leido paimti mėsos bandinius, rizikuodami gauti mažesnę kainą už parduodamą skerdeną. Tai rodo, kad ir perdirbėjai yra suinteresuoti geresne Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų skerdenų kokybe. Šiuo metu laukiama mėsos tyrimo rezultatų.

Išanalizavus tyrimo duomenis, bus apskaičiuotos auginimo išlaidos ir gautos pajamos vidutiniškai už vieną gyvulį kontrolinėje ir bandomojoje grupėje, taip pat bus nustatytas kryžminimo efektyvumas pinigine išraiška bei mėsos kokybės atžvilgiu. Nors kai kurie mėsos kokybės rodikliai dabar pinigine išraiška neišreiškiami, tačiau jie ateityje gali būti labai svarbūs vartotojui ir gamybos konkurencingumui.

Mėsinės galvijininkystės nauda

Mėsinės galvijininkystės plėtrą verta skatinti ir dėl globalios priežasties: gyvulių ganymas natūraliose, biologiniu požiūriu vertingose  pievose yra puikus sprendimas ir aplinkosauginiu, ir ekonominiu aspektu. O suarus natūralias pievas, kurių yra likę tik apie 5 proc., amžiams prarandamos gamtinės vertybės ir spartinamas Baltijos jūros eutrofikacijos procesas.

Dar nesukurta sistema, kuri efektingai sustabdytų šiuos procesus, bet mėsiniai galvijai, ganydamiesi natūraliose pievose, gali atlikti svarbų darbą saugojant gamtą. Protingai pasirinkus galvijų veislę ar veislių derinius, panaudojus heterozės efektą, galima pasiekti gerų rezultatų ūkyje ir kartu prisidėti prie gamtos tausojimo. Visose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (tokių yra kiekviename Lietuvos rajone, neatsižvelgiant į tai, kaip jos suskirstytos dėl ES paramos gavimo) turėtų ganytis mėsinių galvijų bandos. Mėsinė galvijininkystė, nors dar jauna žemės ūkio šaka, tačiau labai perspektyvi.

Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/10