Respublikines artojų varžybas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Lietuvos artojų asociacija surengė 17-ąjį kartą, tačiau pirmą kartą teko arti kukurūzų lauką - varžybos buvo surengtos kartu su Kukurūzų diena. Geriausiai sekėsi labiausiai patyrusiems arimo meistrams.

Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Mantviliškyje (Kėdainių r.), itin derlingoje Lietuvos žemėje, 15 artojų varžėsi tradicinių ir apverčiamųjų plūgų kategorijose. Daugeliui jų arti kukurūzieną teko pirmą kartą. Net didelę patirtį sukaupę artojai teigė, kad šį lauką arti buvo sunkiausia.

Apverčiamųjų 2-5 korpusų plūgų grupėje čempionu 11-ąjį kartą tapo Kazys Genčius (Kretingos r.), surinkęs 270 balų ir 84,4 proc. nuo maksimalaus galimo taškų skaičiaus. Antroje vietoje liko Ernestas Katkūnas (Pasvalio r.), surinkęs 237,3 balo (74,2 proc.), trečioje - Vilius Janeliūnas (Pakruojo r.), kurio sąskaitoje 202,7 balo (63,3 proc.).

Tradiciniais 2-4 korpusų plūgais arusiųjų grupėje laimėjo taip pat patyręs artojas Audrius Plerpa (Pakruojo r.), surinkęs 226,3 balo (75,4 proc.). Jis Lietuvos čempionu tapo trečiąjį kartą. Antrąją vietą užėmė Andrius Baublys (Šilalės r.) - 210,7 balo (70,2 proc.), trečiąją - varžybų debiutantas Rimantas Valeika (Ukmergės r.) - 192,3 balo (64,1 proc.).

Artojų darbą vertino autoritetinga vyr. teisėjų komisija: Vaclovas Bogužas, Alfonsas Malinauskas, Darija Jogaudienė, Jonas Putna, Virginijus Feiza.

Nugalėtojais tapę K. Genčius ir A. Plerpa iškovojo teisę atstovauti Lietuvai 2015 m. pasaulio artojų čempionate Danijoje.

Artojų meistriškumas nenuvylė

Stabilumas - meistriškumo įrodymas. Tai drąsiai gali teigti Kazys Genčius, Lietuvos arimo varžybas laimėjęs jau 11-ąjį kartą. Jis, kaip ir A. Baublys, į Lietuvos varžybas atskubėjo beveik tiesiai iš pasaulio čempionato Prancūzijoje, kuriame varžėsi rugsėjo 5-6 dienomis ir užėmė 14-ąją vietą tarp 29 šalių artojų. „Iš pradžių maniau, kad bus sunkiau, kukurūzų lauką ariau pirmą kartą. Bet po truputį įsivažiavau, nors vagos ir nebuvo visiškai tiesios - tarpais dirva buvo labai kieta, todėl „nešdavo" plūgą į vieną pusę. Vis dėlto man neblogai pasisekė suarti lauką", - pasidžiaugia K. Genčius.

Jis nepalieka jokių vilčių varžovams Lietuvoje, nors arimas tėra jo hobis, o ne kasdienė veikla - Kazys yra Kretingos „Agrovet" inžinierius. Prieš dešimtmetį jis Kretingos žemės ūkio mokykloje mokė jaunuolius arti žemę, o dabar sėda prie traktoriaus vairo tik prieš pat varžybas.

Baigęs arti kukurūzieną K. Genčius pasižiūrėjo, kaip sekėsi kitiems kolegoms arti apverčiamaisiais plūgais. „Buvo matyti, kad vieniems pasisekė geriau, kitiems nepavyko taisyklingai sujungti jungiančiųjų vagų, o kai kam nepasisekė išmetimai. Iš tiesų meistriškumo reikėjo, arti dirvą - labai sunkus darbas", - teigia daugkartinis šalies artojų čempionas.

Kukurūzų ražiena buvo aukšta, iki 30 cm aukščio, tad Lietuvos artojų asociacijos prezidentas ir vienas varžybų teisėjų Alfonsas Malinauskas sakė šiek tiek nerimavęs, kaip artojams seksis aparti lauką. Tačiau jie nenuvylė - visi pademonstravo aukštą meistriškumą, ražienos lauke neliko styroti. O arti nebuvo lengva, nes, pasak A. Malinausko, maždaug 10 cm dirvos paviršiaus buvo suvažinėtas ir labai sausas, todėl buvo sunku įleisti plūgus. „Jeigu plūgą įleidi visu gyliu, jis gražiai aria, kitu atveju plūgas mėtomas. Tai buvo didžiausia problema, todėl geriausiai pasirodė labiausiai patyrę ir aukšto meistriškumo artojai. Nugalėjo meistriškumas", - paaiškina  Lietuvos artojų asociacijos prezidentas.

Sakoma, kokia pirmoji vaga, toks ir derlius. Tačiau pirmoji vaga pavyko ne visiems vienodai - kai kuriems artojams buvo sunku tiesiai vagą atriekti, dėl to jie prarado daug balų. O būtent tiesumą teisėjai vertino labai skrupulingai. Kiti arimo elementai, anot A. Malinausko, varžybų dalyviams pavyko geriau. Beje, arti teko išilgai arimo - tai irgi kėlė papildomų sunkumų, nes buvo nelengva išlaikyti gylį. „Pirmą kartą tiek daug varžybų dalyvių gavo baudos taškų už gylio nesilaikymą", - pastebi A. Malinauskas.

Jo teigimu, nenuvylė ir jaunieji artojai, nedaug atsilikę nuo geriausiųjų arimo meistrų, todėl tikimasi, kad užaugs gera pamaina.  

Geriausiuoju jaunuoju artoju pripažintas Joniškio žemės ūkio mokyklos auklėtinis 19-metis Eitvydas Utakis. Jauniausias varžybų dalyvis buvo ką tik 18-ojo gimtadienio sulaukęs Valdas Dainys iš Panevėžio r., o vyriausiasis - 54-erių Stanislovas Marcinkus iš Jurbarko rajono.

Kad plūgai iš ūkių nedingtų...

Geriausius šalies arimo meistrus sveikino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, varžybas rengusios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, jo pavaduotoja Giedrė Butkienė, Seimo kaimo reikalų komiteto nariai. 

„Džiaugiamės, kad mūsų artojai rodo savo sugebėjimus, kad kasmet turime ką išleisti į pasaulio čempionatą. Jūs dirbate labai reikalingą ir svarbų darbą, ačiū jums", - nuoširdžiai kalbėjo ministrė V. Baltraitienė.

Lietuvos artojų varžybas stebėjo ir svečias iš Airijos - šios šalies Konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas  Tomas Keli (Tom Kelly). Jis pasakojo, kad Airijoje teisė dalyvauti artojų varžybose yra didelė garbė. Varžybos trunka tris dienas, o jose dalyvauja apie 350 arimo meistrų, tarp jų ir moterys. „Svarbiausias motyvas - pačių artojų noras varžytis", - sako T. Keli.

Pasak renginio organizatorės G. Butkienės, teisingas arimas - tai pamatas būsimam derliui, todėl svarbiausias varžybų tikslas yra ugdyti artojus ir kelti jų meistriškumą.

Prasmingai nuskambėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Raimundo Jovarausko linkėjimas, galintis tapti renginio moto: „Kad kiekviename ūkyje bent vienas plūgas būtų."

Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2014/10