Rusijos atsisakymas įsileisti maisto produktus iš ES, JAV, Australijos ir Kanados daugiau problemų sukels Rusijos gyventojams nei eksportuotojams. Greitai pakeisti produktų eksporto srautus sudėtinga, todėl produktų trūkumas Rusijoje gali sukelti pasaulyje mėsos, pieno žaliavų kainas.

Visas žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos 2013 metais sudarė 4 mlrd. 695,8 mln. eurų. Tai 19,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Šių produktų eksportas į Rusiją sudarė 1 mlrd. 374 mln. eurų, iš jų 310 mln. lietuviškos kilmės. Eksportas į Rusiją dominuoja - 29 proc., o lietuviškos kilmės - 23 proc. Didžiausią įtaką eksporto draudimas turės pieno sektoriui, mažiau mėsos sektoriui.

Pieno perdirbimo įmonės 2013 metais eksportavo į Rusiją produkcijos už 580,6 mln. Lt , iš jų sūrių ir varškės už 442 mln. Lt. Pieno produktų eksportas į Rusiją sudarė 27 proc. viso pieno produktų eksporto, kita didžioji dalis (63 proc.) parduota į ES šalis.

Rusijos pieno produktų importo iš ES pagrindinę dalį sudaro pienas pakeliuose, laktozė, sūriai ir lieso pieno miltai.  Daugiausia sūrių į šią šalį eksportavo Nyderlandai, Vokietija bei Suomija, sviesto - Suomija ir Prancūzija, pieno pakeliuose - Suomija, lieso pieno miltų - Prancūzija.

Apie 60 proc. suvartojamų sūrių ir 30 proc. sviesto Rusija importuoja. Apie 80 proc. importuojamų sūrių ir trečdalis sviesto buvo įvežamas iš ES šalių. ES šalys pasaulinėje rinkoje eksportuoja apie 28 proc. pieno produktų. Tiek pat eksportuoja ir Okeanijos šalys - Naujoji Zelandija ir Australija. Rusijai atsisakius ES šalių pieno produktų, bus nelengva greitai rasti papildomų rinkų kitose šalyse. Padidėjus sūrių ir sviesto paklausai, artimiausiu metu gali sukilti jų bei žaliavinio pieno supirkimo kainos pasaulinėje rinkoje.

Pakeisti eksporto srautus Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms reikia laiko. Nenorėdami patirti nuostolių, nuo rugpjūčio mėnesio jie mažino žaliavinio pieno supirkimo kainą. Autoriaus skaičiavimu, užtektų 10 centų sumažinti pieno supirkimo kainą, kad perdirbėjai padengtų savo nuostolius. Tuo tarpu pieno gamintojams nuostolių padengimo šaltinių nėra. Be Rusijos embargo, pasaulinėje rinkoje šiuo metu mažėja produktų bei pieno supirkimo kainos. Tai svarbiausia. Situacija Lietuvos pieno sektoriuje darosi panaši į 2008-2009 metų laikotarpį, kai pieno supirkimo kainos sumažėjo perpus.

Lietuvos mėsos sektoriaus nuostoliai dėl embargo mažesni. 2013 m. į Rusija eksportuota galvijienos už 106,9 mln. Lt, kiaulienos - už 59,5, dešrų - už 54,8, mėsos konservų -26,9, paukštienos  - už 22,6 mln. Lt. Iš viso už 312 mln. Lt, iš jų 90 mln. Lt sudaro ne lietuviškos kilmės produktai. Nuo 2014 metų pradžios nutrauktas kiaulienos eksportas dėl kiaulių maro įtakos šalies mėsos perdirbimo įmonių nuostoliams neturėjo, nes vidaus rinkoje ir taip trūksta kiaulienos produktų. Galvijienos eksportas susijęs su pieninių veislių galvijų pertekliumi vidaus rinkoje. Beveik pusė galvijienos eksporto buvo nukreipta į Rusiją. Galvijienos eksportas - rimta problema, nes pagal kokybę ES šalys renkasi mėsinių galvijų mėsą. Perkami tik maži veršeliai, tačiau ir jų poreikis pastaruoju metu mažėja. Mėsos perdirbėjai nuo rugpjūčio mėnesio pakankamai daug sumažino supirkimo kainas, nes šiam laikotarpiui būdingas kainų mažėjimas ir dėl sezoniškumo. Autoriaus skaičiavimu, norėdami likviduoti skerdyklų ir perdirbimo įmonių nuostolius (darbo užmokestis ir pelnas), galvijų supirkimo kainas pakanka sumažinti 55 Lt/100kg skerdenos svorio. Rugpjūčio mėnesio supirkimo kaina mažėja daug daugiau - 150 Lt/100kg skerdenos svorio (1 pav.). Todėl realius nuostolius patirs galvijų augintojai arba tie patys pieno ūkiai, kurie jau nukentėjo nuo pieno supirkimo kainų mažinimo.

ES šalys bei kaimyninė Lenkija tokių supirkimo kainų viražų rudenį nevykdo (2 pav.).  2014 metų rugpjūčio pabaigoje vidutinė O₂ kategorijos bulių supirkimo kaina ES šalyse bei Lenkijoje, palyginti su 2013 metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1-3 proc., o Lietuvoje - 10 proc. O₂ bulių (daugiausia užauginama) supirkimo kaina  Lietuvoje rugpjūčio pabaigoje buvo 32 proc. mažesnė už ES šalių kainą.

Daržovių ir vaisių į Rusiją tiekėme nedaug, todėl žemdirbiai dėl embargo patirs nuostolių minimaliai. Probleminėmis pozicijomis lieka morkų ir bulvių realizacija. Tuo tarpu nemaža dalis kitų daržovių ir vaisių į mūsų šalį importuota, o paskiau reeksportuota į Rusiją. Nežiūrint to, Lietuvos rinkoje daržovių ir vaisių kainos gali mažėti dėl jų pertekliaus Lenkijoje.

Daržovių ir vaisių nuostoliams dengti ES skiria paramą, tuo tarpu pieno ir mėsos nuostoliams tokio sprendimo nėra. Pieno ir mėsos perdirbimo įmonės jau sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas, ir taip išvengs ne tik nuostolių, bet ir gaus papildomai pelno. Tačiau jei ir bus skirta parama, išlieka problema, kaip teisingai padengti nuostolius žemdirbiams. Patirtis rodo, kad tokiais atvejais visada laimi perdirbėjai.

Sprendžiant panašias rinkos problemas, turėtume žemdirbiams padėti rasti alternatyvą, kad jie patys galėtų realizuoti  savo produktus kitose rinkose, o ne vien šalies perdirbėjams. Pavyzdžiui, 2011 metais pradėjus realizuoti gyvus galvijus į Turkiją (iki to laiko pieniniai galvijai nebuvo eksportuojami), jų supirkimo kaina mūsų rinkoje ūgtelėjo 15-20 proc. Rusijos žemės ūkio produkcijos ir maisto embargas parodė šalies silpnąsias rinkodaros ir eksporto puses.