Ekologinės gamybos ūkių Lietuvoje kasmet sertifikuojama vis daugiau, auga ir sertifikuotas ekologinei gamybai skirtas žemės plotas. Kaip atrodome pasaulio ekologinės žemdirbystės žemėlapyje?

Praėjusiais metais Lietuvoje sertifikuota beveik 2,56 tūkst. ekologinės gamybos ūkių ir 171,4 tūkst. hektarų ekologinei gamybai skirtos žemės. Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" duomenimis, vidutinis ekologinio ūkio dydis 2013-aisiais buvo 67,1 hektaro.

Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (IFOAM) ir Ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenimis, 164 pasaulio valstybės (iš 224) pateikė informaciją apie ekologinį žemės ūkį ir ekologinius plotus savo šalyse 2012 metais. Pagal pateiktą informaciją, jose buvo 1,9 mln. sertifikuotų ūkių, o žemės ūkio paskirties žemės - 37,5 mln. ha. Tai pasėliai, daugiametės ganyklos ir kiti žemės ūkio plotai. Be šitų duomenų, dar yra skaičiuojamas ne žemės ūkio paskirties ekologinis plotas, kuris 2012 m. siekė 31,5 mln. ha. Jį sudaro natūralūs plotai (įskaitant bičių laikymo), miškai, akvakultūros ir ganyklos. Daugelis šalių tokių plotų neapskaito, o įvertina tik žemės ūkio paskirties naudmenas.

Ekologinio žemės ūkio ploto pasiskirstymas pasaulyje

Pasaulyje sertifikuotas ekologinis žemės ūkio plotas 2012 m. buvo 9 proc. didesnis, palyginti su 2008-aisiais. Didžiausi sertifikuotas žemės ūkio plotas yra Okeanijos šalyse - 32 proc. Nors Okeanijoje yra net trečdalis viso pasaulio sertifikuotų naudmenų, tačiau šiandien jų svarba mažėja. Dėl nuolat augančių sertifikuotų plotų išaugo Europos reikšmė.

Sertifikuotas ekologinis plotas pasaulyje 2012 m. sudarė 0,9 proc. visų pasaulinio žemės ūkio paskirties naudmenų. Nagrinėjant pagal žemynus, Okeanijoje ši dalis buvo didžiausia - 2,9 proc., šiek tiek mažesnė  Europoje - 2,3 proc. Europos Sąjungoje sertifikuoti ekologiniai plotai  sudarė net 5,6 proc. visų žemės ūkio ploto.

Nuo 2008 iki 2012 m. sertifikuoti plotai pasaulyje daugiausia išaugo Europoje - 36 proc. Trečdaliu jie augo Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Priešingos tendencijos buvo Pietų Amerikoje, kur sertifikuotas plotas sumažėjo beveik 16 proc. Nežymus mažėjimas užfiksuotas ir Azijoje.

Sertifikuoto žemės ūkio ploto rodikliai žemynuose, %

Didžiausią dalį viso ekologinio žemės ūkio ploto 2012 metais sudarė ganyklos - 60 proc., ariamoji žemė ir pasėliai - 20 proc., daugiamečiai sodiniai - 9 proc. Nagrinėjant ekologinių žemės ūkio plotų struktūrą žemynuose, matyti, kad Okeanijos šalių grupėje vyravo ganyklos - 96 proc., Europoje - ir ariamoji žemė (42 proc.), ir ganyklos (44 proc.), Šiaurės Amerikoje - ariamoji žemė (38 proc.)

Ariamieji sertifikuoti žemės ūkio plotai pasaulyje sudarė 7,5 mln. ha ir, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 53 proc. Pagal ariamosios žemės struktūrą pasaulyje, javams teko didžiausia dalis - 35 proc., pašariniams grūdams - 31, daržovėms - 3 procentai.

Daugiamečių sodinių sertifikuotas plotas 2012 m. pasaulyje buvo 3,2 mln. ha ir, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 60 proc. Pagal struktūrą kavamedžių plantacijos užėmė 22 proc. visų žemės ūkio paskirties naudmenų, ekologinių alyvmedžių plotai - 18 proc. Ekologiniai vynuogynai  pasaulyje sudarė 9 proc. viso daugiamečių sodinių ploto, riešutmedžių plantacijos - 8, kakavmedžių - 6 procentus.

Nagrinėjant ekologinius žemės ūkio plotus atskiruose žemynuose pastebimos skirtingos tendencijos. Afrikoje didžiausius daugiamečių ekologinių sodinių plotus sudaro kavamedžiai, alyvmedžiai ir riešutmedžiai. Ariamojoje žemėje daugiausia auginami pluoštiniai, aliejiniai ir vaistiniai augalai. Dauguma ekologiškų produktų, pagamintų Afrikoje, yra eksportuojama į Europos Sąjungą.

Azijoje didžiausi sertifikuoti plotai buvo Kinijoje (1,9 mln. ha) ir Indijoje (0,5 mln. ha). Šiame žemyne apie 40 proc. visų pasėlių sudarė aliejiniai augalai. Taip pat auginami javai, ankštiniai augalai ir daržovės. Didžiausią daugiamečių sodinių dalį sudaro arbatmedžiai (81,6 tūkst. ha), kavamedžiai ir riešutmedžiai.

Pašarinių augalų pasėliai sudarė 44 proc. visos Europos žemės ūkio paskirties žemės, javai - 42 proc. viso ekologinio Europos ploto. Daugiamečių sodinių plotai Europoje gerokai mažesni negu Afrikoje ar Azijoje. Čia daugiausiai buvo auginama alyvmedžių (456,4 tūkst. ha), vynuogių, riešutmedžių ir vaismedžių.

Net 68 proc. viso Pietų Amerikos žemės ūkio ploto sudarė daugiametės ganyklos, daugiamečiai sodiniai - 12, o ariama žemė tik 3 proc. Daugiausiai auginama kavamedžių (431,0 tūkst. ha), kakavos (177,3 tūkst. ha), tropinių ir kitų vaismedžių. Ariamojoje žemėje daugiausia auginamos daržovės (51,3 tūkst. ha), cukranendrės ir aliejiniai augalai.

Šiaurės Amerikoje ekologinis plotas sudarė daugiau kaip 3,0 mln. ha, iš jų 2,2 mln. ha teko JAV ir 0,8 mln. - Kanadai. 38 proc. viso ekologinio ploto sudarė daugiametės pievos ir ganyklos. Tokią pat dalį sudaro ir pasėliai. Šiame žemyne daugiausia auginama javų (530,3 tūkst. ha), žaliųjų pašarų bei aliejinių augalų. Daugiamečiai sodiniai Šiaurės Amerikoje sudarė tik 4 proc. viso ploto. Vyravo vaismedžiai (19,3 tūkst. ha), vynuogynai ir riešutmedžiai.

Nagrinėjant ekologinius plotus pagal šalis, didžiausi jų buvo Australijoje, Argentinoje ir JAV. 10 pasaulio šalių 2012 metais turėjo daugiau kaip 10 proc. ekologinių plotų dalį nuo viso savo žemės ūkio ploto ir 17-oje šalių ta dalis sudarė nuo 5 iki 10 procentų. Tačiau net 61 iš tyrime dalyvavusių šalių turėjo mažiau negu vieną procentą sertifikuoto ploto. Didžiausia sertifikuoto ploto dalis buvo Folklendo salose, kur yra keli dideli ekologiniai avių ūkiai, toliau - Lichtenšteinas ir Austrija, atitinkamai 29,6 ir 19,7 proc. sertifikuoto ploto nuo viso žemės ūkio ploto.

Lietuvoje sertifikuoto ploto dalis nuo visų žemės ūkio žemės išteklių siekė 4,6 procento.

Negalima teigti, kad šalyse, kuriose ekologinis žemės ūkis populiarus ir yra daugiausia sertifikuotos žemės, yra ir didžiausias tokių produktų gamintojų skaičius. 2012 m. pasaulyje buvo apytiksliai 1,9 mln. ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, t. y. 38 proc. daugiau nei 2008 m. Čia pirmauja Azijos ekologiškai ūkininkaujantys (35 proc.), toliau - Afrikos ir Europos ūkininkai, o Okeanijos ir Šiaurės Amerikos šalyse tokių ūkininkų skaičius sudaro tik po 1 proc. bendro pasaulinio skaičiaus ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų skaičiaus.

Okeanijoje yra 14,5 tūkst. ekologinių ūkių, kuriems priklauso 12,2 mln. ha ekologinio ploto. Tai sudaro 2,9 proc. visos Okeanijos žemės ūkio paskirties ploto. 96 proc. čia sudaro ekologinės daugiametės pievos ir  ganyklos.

Pietų Amerikoje 300 tūkst. sertifikuotų ūkių valdė 6,8 mln. ha žemės ūkio paskirties plotą. Didžiausia Pietų Amerikos sertifikuotų žemių dalis buvo Argentinoje (52,9 proc.), Urugvajuje (13,7 proc.) ir Brazilijoje (10,3 proc.). Pagrindiniai ekologinių produktų, pagamintų Pietų Amerikoje, pirkėjai buvo Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje, ypač tų produktų, kurie neauga minėtose šalyse. Šiame regione yra silpna vietinė ekologinių produktų rinka. Pagrindiniai ekologiniai produktai, gaminami Pietų Amerikoje, yra tropiniai vaisiai, javai, kava, kakava, cukrus, mėsa. Vietinėje rinkoje šių produktų galima įsigyti didžiausiuose miestuose.

Europoje yra apie 320 tūkst. ekologinių ūkių. Europos ekologinių maisto produktų pardavimo pajamos siekė 22,8 mlrd. eurų ir, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 34,1 procento.

Pagal šalis, daugiausia sertifikuotų ūkių buvo Indijoje (600 tūkst.), kur jų skaičius per penkerius metus išaugo 76 proc., Ugandoje, Meksikoje ir Etiopijoje. Ūkių skaičius per penkerius metus (nuo 2008 iki 2012-ųjų) šiose šalyse išaugo apie 30 proc. Pasaulyje gali būti daugiau negu 1,92 mln. šių ūkių, nes ne visos šalys pateikė ūkių skaičių.

Ekologiškų produktų pasaulinės rinkos plėtra

Didėjant ekologiškų produktų paklausai pasaulyje, pardavimo apimtys 2012 m. išaugo iki 64 mlrd. JAV dolerių, t. y. buvo 26 proc. didesnės negu 2008-aisiais. Ekologinių produktų pardavimo pajamos auga ir prognozuojamas jų tolimesnis augimas. 2012 metais didžiausi pardavimai buvo JAV - 44 proc. visų pasaulio pardavimų. Didelės pardavimo pajamos Vokietijoje ir Prancūzijoje, atitinkamai 14 ir 8 proc. 2012 metais, ekologinių ne maisto produktų pardavimo pajamos siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausias ekologiškų maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui buvo Europoje. Daugiausia šiems produktams išleidžiama Šveicarijoje (189 Eur) ir Danijoje (159 Eur). Danijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje yra didžiausia ekologinio maisto pardavimų dalis. Tačiau ne visos šalys pateikė savo ekologinių produktų pardavimo duomenis.

Aldona STALGIENĖ

Mano ūkis, 2014/10