Nors rinka nuolat svyruoja, pasauliniai žemės ūkio materialiniai ištekliai, skiriami sėkloms ir augalų apsaugos produktams, per artimiausius metus turėtų augti ir 2020 m. pasiekti 100 mlrd. eurų. Tai dvigubai daugiau negu buvo 2008-aisais. Optimistinės prognozės skatina gamintojus ir toliau investuoti į inovatyvius sprendimus, išlaikant nuolatinės plėtros tendencijas.

Vokietijoje, Monheimo mieste įvykusioje tarptautinėje kasmetinėje spaudos konferencijoje kompanijos „Bayer CropScience" lyderiai optimistiškai vertino žemės ūkio rinkų plėtros perspektyvas ir įsipareigojo nemažai investuoti į naujų tvaraus žemės ūkio sprendimų kūrimą. „Nepaisydami didėjančių svyravimų, esame tikri dėl žemės ūkio rinkų ilgalaikio augimo potencialo. Tikimės, kad pasauliniai žemės ūkio materialiniai ištekliai, skiriami kultūrinių augalų apsaugos produktams ir sėkloms, 2008 m. pasiekę 50 mlrd. eurų, iki 2020 m. sieks 100 mlrd. eurų", - sakė „Bayer CropScience" generalinis direktorius Liamas Kondonas (Liam Condon).

Žemės ūkio intensyvėjimas ir vis didesnis šioje srityje dirbančių žmonių profesionalumas yra vieni iš svarbiausių vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės rinkos plėtros veiksnių. Tvaraus ūkininkavimo sprendimų poreikis nuolat auga. 1950-aisiais vienam planetos gyventojui tekdavo 0,52 ha dirbamos žemės, 2010-aisiais - jau tik 0,20 ha, o 2050-aisiais, prognozuojama, bus tik 0,15 ha. Taigi, žemdirbiams keliamas iššūkis - iš to paties žemės ploto gauti kuo daugiau produkcijos. „Manome, kad pagrindinis mūsų vaidmuo yra užtikrinti tvarų ūkininkavimo sektoriaus augimą, kuris būtų vienodai naudingas tiek augintojams, tiek visuomenei", - teigė L. Kondonas. Jis pabrėžė, kad kompanijos misija - padėti augintojams užauginti aukštos kokybės, saugius ir sveikus maisto produktus ir taip padėti visiems kurti geresnį gyvenimą.

Kad tai ne vien skambūs žodžiai, įrodo kompanijos „Bayer CropScience" 2013-2016 m. vykdoma programa, pagal kurią infrastruktūros plėtrai ir investicijoms į mokslinius tyrimus numatyta išleisti 2,4 mlrd. eurų, iš kurių daugiau negu pusė - 1,3 mlrd. eurų - bus išleista Europoje. Vien Vokietijoje planuojama išleisti 800 mln. eurų. „Bayer CropScience" taip pat numato, kad 2013-2016 m. kapitalo išlaidos Šiaurės Amerikoje sieks apie 700 mln., o Lotynų Amerikoje ir Azijos Ramiojo vandenyno regione - maždaug 400 mln. eurų. Didžiausios atskiros investicijos numatomos Vokietijos Dormageno, Frankfurto ir Knapsako vietovėse bei Mobilyje ir Kanzas Sityje (JAV).

Tyrimams - po milijardą kasmet

Įmonės inovatyvios linijos produktų, įskaitant cheminius ir biologinius kultūrinių augalų apsaugos produktus bei itin aukšto derlingumo sėklas, paklausa tarp ūkininkų auga, ir tai skatina „Bayer CropScience" toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą - per ateinančius kelerius metus kompanija kasmet investuos maždaug po 1 milijardą eurų.

Ūkininkai nuolat susiduria su naujais iššūkiais ir grėsmėmis. Vienas iš pavyzdžių - vaismedžius naikinanti citrusų bakterinė mozaika JAV apelsinų plantacijose, dramatiškai sumažinusi apelsinų pasiūlą. Florida yra antra pagal dydį (po Brazilijos) apelsinų sulčių gamintoja pasaulyje, o minėta liga (dėl savo grėmingumo iš Kinijos kilusi bakterija dar vadinama geltonuoju drakonu, angl. Yellow dragon disease) užkrėsti net 80 proc. apelsinmedžių. Užkrėsti medžiai pradeda vesti gerokai smulkesnius vaisius ir visiškai sunyksta per 3-5 metus. Situacija jau dabar grėsminga - prognozuojama, kad 2014 m. apelsinų derlius Floridoje bus mažiausias nuo 1965-ųjų. Padėti augintojams išsaugoti apelsinmedžių plantacijas gali kompleksiniai integruotos apsaugos sprendimai, į cheminių ir biologinių produktų grandinę įjungiant ir naują insekticidą Sivanto, kuris turėtų būti registruotas artimiausiu metu.

Nerimą kelia padidėjęs dirvožemio druskingumas kai kuriuose ryžių auginimo plotuose Pietų Azijoje bei sumažėjęs kviečių derlingumas. „Bayer CropScience" ketina pristatyti naują ryžių veislę, kuri yra dvigubai atsparesnė druskingumui nei šiuo metu auginamos. Planuojama, kad ši veislė Indijos rinkoje pasirodys 2016 m., o vėliau bus platinama Bangladeše ir Vietname.

Daug dėmesio skiriama moksliniams kviečių veislių tobulinimo tyrimams. „Bayer CropScience" kviečių sėklų verslą pradėjo kurti 2010 m. bendradarbiaudama su pirmaujančiu Australijos mokslinių tyrimų institutu CSIRO. Dirbama su stipriais selekcijos centrais Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir JAV, kuriamos atsparios stresams, adaptuotos vietinėms sąlygoms aukšto derlingumo kviečių veislės. Planuojama, kad pirmoji tokia kviečių veislė Rytų Europos rinkas turėtų pasiekti 2015 m., o kviečių hibridai - kito dešimtmečio pradžioje.

Javai, daržovės ir ryžiai yra svarbiausios kompaniją dominančios augalų grupės, o ateityje numatoma daugiau dėmesio skirti medvilnei, rapsams, kukurūzams ir sojoms. Skaičiuojama, kad naujam augalų apsaugos produktui sukurti prireikia 9-11 metų, naujai veislei - maždaug 13 metų.

Būtina sėkmės sąlyga - dialogas su visuomene

Būtina sėkmingų naujovių žemės ūkyje sąlyga yra skaidresnis naudos, kurią visuomenei atneš nauji sprendimai, suvokimas. Todėl „Bayer CropScience" planuoja stiprinti dialogą su visuomene apie mokslo ir inovacijų žemės ūkyje reikalingumą bei jų naudą. Dėl tvaraus žemės ūkio maisto saugos ir aprūpinimo maistu lygis šiandien yra aukščiausias žmonijos istorijoje. Daugelis žmonių mano, kad maisto gausa yra garantuota savaime, tačiau iš tiesų sistema yra trapi, jai reikia nuolatinių inovacijų ir visuomenės paramos, kad pasaulyje pakaktų maisto (juk 2050 m. pasaulyje turėtų gyventi daugiau kaip 9 mlrd. žmonių!).

„Bayer CropScience" nori sustiprinti ir išplėsti dialogą su visuomene apie šiuolaikinį žemės ūkį, jo galimybes ir iššūkius. Vienas iš pavyzdžių - nauja interneto svetainė „Ūkininkavimo ateities dialogai" („Farmings Future Dialogues"), kurioje yra diskusijų žemės ūkio temomis forumas. Siekiama stiprinti dialogą tarp ūkininkų, mokslininkų, konsultantų, prekybininkų, politikų, kontroliuojančių institucijų ir vartotojų.

„Tam, kad galėtume užtikrinti aprūpinimą maistu ateityje, norime į šią veiklą įtraukti ateities lyderius, siekiame jaunus žmones sudominti žiniomis apie maistą ir ūkininkavimą", - sakė L. Kondonas. Beje, kompanija siūlo stipendijas studentams, turintiems novatoriškų idėjų žemės ūkiui, taip pat organizuojami tarptautiniai jaunųjų lyderių mainai.

Bandymų stotyje - praktiniai inovacijų pavyzdžiai

„Bayer CropScience" Agronomijos plėtros departamentui priklauso Gut Hovšeno eksprimentinė bandymų stotis, kur 100 ha plote testuojami javai, bulvės, kukurūzai, rapsai, daržovės, vaisiai ir dekoratyviniai augalai. Stotyje daugiau kaip 70 metų laikomos ir tyrinėjamos bitės (dėmesys bičių sveikatingumui yra išskirtinis kompanijos „Bayer CropScience" bruožas).

Stoties specialistai nuolat pateikia žemdirbiams naudingų inovacijų. Pavyzdžiui, sukurta speciali technologija jau paaugusiems augalams purkšti: purkštukai prailginami sumontuojant 90 cm ilgio plastikinius antgalius, ir purškimo skystis patenka tiksliai ten, kur ir slypi ligų pradai ar kenkėjai - į lapijos vidų. Taip ne tik sumažinama skysčio nutekėjimo rizika, bet ir apsaugomi vabzdžiai apdulkintojai. Tokie patobulinti purkštuvai gali būti naudojami rapsų, daržovių, kukurūzų, cukrinių runkelių ir sojų pasėliuose. Antgaliai pritvirtinami (o prireikus nuimami) lengvai ir greitai, be to, tvirtinimo vieta išlaiko lankstumą, tad lengvai aplenkiamos kliūtys.

Sėjos kokybę pagerina „Zero dust" technologija, eliminuojanti dulkes, susidarančias sėjos metu. Jau vien sėklas beicavimo metu apdorojant specialiais ingredientais, dulkėjimas sumažinamas 80 proc., o „Zero dust" technologija šį procentą padidina iki 97-99. Dulkių siurblio principu veikiantis įrenginys sumontuotas ant kukurūzų sėjamosios buvo išbandytas gamybiniuose plotuose ir sulaukė gerų atsiliepimų. Įrangos kūrėjai įsitikinę, kad šio eksperimentinio gaminio kelias į masinę gamybą priklausys nuo paklausos - jei ūkininkams jis pasirodys reikalingas ir naudingas, gamintojai įdiegs jį į masinę gamybą.

Easy Flow yra dirbančiajam ir aplinkai visiškai saugi cheminių produktų perpylimo sistema, eliminuojanti bet kokį pratekėjimą, leidžianti tiksliai dozuoti skysčius ir pati išsivalanti (prijungtu vamzdeliu tekantis vanduo prireikus išvalo ir pačią sistemą, ir ištuštintą chemikalų bakelį). Sistema gali būti pritaikoma įvairių tipų cheminių produktų talpoms ir purkštuvams. Šios ir daugybė kitų inovacijų sudaro prielaidas dirbti su cheminiais produktais saugiai bei efektyviai, saugant žmonių sveikatą ir tausojant aplinką.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/10