Joks verslas nėra apsaugotas nuo nesėkmės. Tačiau žinant realią savo būklę, galima išvengti netikėtumo, užbėgti už akių blogiausiam variantui, atsisakyti žlugdančių sumanymų. Finansiškai išsekęs ūkininkas, kuriam gresia bankrotas, gali netekti darbo, namų, įprasto gyvenimo būdo. Galimybė apskaičiuoti finansinio išsekimo balą leidžia ūkininkui tiesiogiai, pasinaudojus savo ūkio finansine informacija, įvertinti ūkio finansinę būklę ir iš anksto numatyti galimo finansinio išsekimo grėsmę.

Bankrotas visuotinai laikomas neigiamu ekonomikos reiškiniu, kuris sukelia ir socialinių problemų. Ekonominiu požiūriu dėl dažnų bankroto atvejų valstybė praranda mokesčių mokėtojus - tiesioginį pajamų šaltinį. Socialiniu požiūriu dažni bankrotai didina nedarbą, išauga valstybės lėšų poreikis įvairioms socialinėms išmokoms mokėti bei bedarbiams perkvalifikuoti.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie poreikį kurti naujus ūkius ir jaunus žmones grąžinti į kaimą, įtraukiant juos į ūkininkavimą. Akcentuojama ūkininkų ūkių efektyvumo didinimo galimybių paieška ir poreikis kurti žemės ūkio produktų vertės grandinę. Siekiama, kad efektyviai dirbtų ne tik stambūs ūkininkų ūkiai ar žemės ūkio kooperatyvai, bet ir smulkūs bei vidutiniai ūkininkų ūkiai, todėl savalaikis finansinės būklės įvertinimas prisidėtų prie netiesioginio šių problemų sprendimo ir Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Paramą gavę ūkininkai turi nuolat stebėti savo finansinę būklę. Be to, ūkininkams, nevykdantiems numatytų įsipareigojimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra gali pritaikyti griežtas sankcijas, iš kurių griežčiausia - visos paramos grąžinimas.

Apie ūkininko ūkio finansinę riziką leidžia spręsti skolos rodiklis (jis palygina ūkininko ūkio turto dydį su jo įsipareigojimais), kuris yra pagrindinis finansinio išsekimo indikatorius. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek vienam turto litui tenka skolų.

Gebėjimą grąžinti skolas parodo ir padengimo rodikliai, kurie padeda atsakyti į klausimą, ar ūkininko ūkis uždirba pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolas. Svarbiausiais laikomi du padengimo rodikliai: paskolų padengimo ir palūkanų padengimo.

Tačiau vienas ar keli rodikliai negali patikimai parodyti ūkininko ūkio finansinės būklės, todėl rekomenduojama skaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius, kurie priskiriami efektyvumo, pelningumo ir mokumo rodiklių grupėms. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama dažniausiai taikomų rodiklių apskaičiavimo žemės ūkyje metodika. Svarbu pažymėti, kad rodikliai gali būti panaudojami kaip skolos ir padengimo rodiklius papildantys rodikliai, kurie taip pat gali rodyti finansinio išsekimo grėsmę.

Nėra vieningos nuomonės, kiek rodiklių skaičiuoti ir kaip teisingiau apskaičiuotus rodiklius vertinti. Pasigendama nurodymų, kaip vertinti ūkio finansinę būklę, jei dalis iš apskaičiuotų rodiklių rinkinio tenkina finansiškai išsekusio ūkio reikšmes, o dalis - ne.

Siekiant išspręsti šią problemą, buvo pasiūlytas finansinio išsekimo balas, kurį sudaro lentelėje pateiktų rodiklių rinkinys. Finansinio išsekimo balo apskaičiavimas leidžia ūkininkui tiesiogiai, panaudojant savo ūkio finansinę informaciją, įvertinti ūkio finansinę būklę ir iš anksto numatyti finansinio išsekimo grėsmę. Šiuo balu įvertinamas ne tik ūkininko ūkio stabilumas, bet ir atsižvelgiama į pelningumą, mokumą, efektyvumą ir paskolų bei palūkanų padengimą.

Skaičiuojant finansinio išsekimo balą, kiekvienas rodiklis turi skirtingą svorį. Apskaičiuotas finansinio išsekimo balas parodo ūkininko ūkio finansinio išsekimo lygį, t. y. kuo balas didesnis, tuo ūkininko ūkio finansinė būklė blogesnė. Kritinė rodiklio riba laikoma 13, todėl ūkininko ūkis laikomas finansiškai išsekusiu, jeigu jo finansinio išsekimo balas yra didesnis už 13.

Apskaičiavus finansinius rodiklius, jei rodiklio reikšmė atitinka finansiškai išsekusio rodiklio reikšmę, tuomet rodikliui priskiriamas koeficientas 1. Jei apskaičiuoto rodiklio reikšmė patenka tarp finansiškai neišsekusių reikšmių, tai suteikiamas koeficientas 0. Jei visi 12 rodiklių tenkina finansiškai išsekusių rodiklių ribas, ūkis surenka 26 balus.

Atlikus finansinio išsekimo balo tikslumo vertinimą nustatyta, kad sudarytas balas suteikia galimybę teisingai suklasifikuoti ūkininkų ūkius į finansiškai išsekusius ir finansiškai neišsekusius 96,2 proc. tikslumu. Pavyzdžiui, trijų ūkininkų ūkių, esančių toje pačioje savivaldybėje, N, K ir L finansiniai rodikliai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Ūkininko N amžius - 51 metai, ūkio dydis 399,96 ha. Ūkininkui K - 45 m., ūkio dydis 1147,21 ha, o ūkininko L amžius yra 47 m., jo ūkio dydis 12,68 ha. Apskaičiuojant finansinio išsekimo balą, rodiklio svoris padauginamas iš koeficiento, kuris nustatomas atsižvelgiant į apskaičiuotą finansinį rodiklį.

Apskaičiavus finansinio išsekimo balą, nustatyta, kad ūkininkų N ir L ūkiai yra finansiškai išsekę, jų finansinio išsekimo balas yra didesnis negu 13. Šiems ūkininkams reikėtų įsivertinti kelių metų savo finansinę būklę, išanalizuoti, kodėl jų finansiniai rodikliai rodo finansinį išsekimą bei ieškoti būdų ir galimybių finansinei būklei pagerinti.

Finansiškai išsekusių ūkių charakteristikos

Panaudojant sukurtą finansinio išsekimo balą buvo įvertinta 2009-2011 m. ūkininkų ūkių respondentų (3 914 ūkininkų ūkių) finansinė būklė. Atsižvelgiant į gautus rezultatus galima identifikuoti, kokias charakteristikas turintiems ūkininkų ūkiams yra didesnė grėsmė finansiškai išsekti. Apskaičiavus finansinio išsekimo balą nustatyta, kad iš visų analizuojamų ūkininkų ūkių, finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių buvo 335, arba 8,5 proc. visų ūkininkų ūkių respondentų.

Ūkininkų ūkių, kurių valdytojo amžius buvo tarp 20-40 m., 2009-2011 m. buvo 1 461, arba 37,3 proc. visų ūkininkų ūkių respondentų. Finansiškai išsekę ūkininkų ūkiai sudarė 7,6 proc. toje amžiaus grupėje esančių ūkininkų ūkių. Ūkių, kurių valdytojo amžius buvo tarp 40-65 m., skaičius buvo didžiausias, t. y. 2 265, arba 57,9 proc. visų analizuotų ūkininkų ūkių. Finansiškai išsekę ūkiai sudarė 8,6 proc. toje amžiaus grupėje esančių ūkininkų ūkių. Mažiausiai ūkininkų ūkių respondentų buvo vyresnių nei 65 m. Tokių ūkininkų ūkių skaičius buvo 188 iš tirtų 3 914 ūkininkų ūkių. Nustatyta, kad iš jų finansiškai išsekę buvo 29 ūkiai, t. y. 15,5 procento.

Analizuojant ūkininkų ūkių pasiskirstymą pagal ūkio dydį, kuris išmatuojamas naudojamos žemės bendru plotu, nustatyta, kad didžiosios dalies tirtų ūkininkų ūkių (1 158, arba 29,6 proc.) bendras žemės plotas buvo daugiau nei 150 ha.

Nustatyta, kad tarp šių ūkininkų ūkių yra beveik 5 proc. finansiškai išsekusių (57 ūkiai). Taip pat tarp ūkininkų ūkių respondentų vyrauja ūkiai, kurių bendras plotas nuo 50 iki 100 ha, ir jie sudaro 21,7 proc. visų ūkininkų ūkių respondentų. Nustatyta, kad tarp šioje grupėje esančių ūkininkų ūkių, finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių yra 34, ir tai sudaro 4 proc. visų šioje grupėje esančių ūkininkų ūkių.

Mažiausią tirtų ūkininkų ūkių dalį sudaro tie ūkiai, kurių bendras žemės plotas yra mažesnis negu 10 ha. Tokių ūkininkų ūkių buvo 188, arba 4,8 proc. visų ūkininkų ūkių. Tarp šių ūkininkų ūkių yra 25,3 proc. finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių. Nedidelę imties dalį sudaro ūkininkų ūkiai, kurių bendras plotas yra  30-40 ha ir 20-30 ha. Tokių ūkininkų ūkių yra 223,arba 5,7 proc., ir 245, arba 6,3 proc. visų tirtų ūkininkų ūkių.

Analizuojant finansiškai išsekusių ir neišsekusių ūkininkų ūkių duomenis palankiose ir nepalankiose ūkininkauti vietovėse nustatyta, kad didžioji dalis tirtų ūkininkų ūkių (2 283 ūkiai) yra nepalankiose ūkininkauti vietovėse, iš kurių 8,9 proc. yra finansiškai išsekę. Palankiose ūkininkauti vietovėse tirtų ūkininkų ūkių buvo 1 631. Finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių dalis yra panaši, kaip nepalankiose ūkininkauti vietovėse, t. y. apie 8 proc.

Didžiausios dalies ūkininkų ūkių respondentų žemės našumo balas yra 35-45, t. y. 1 835 ūkiai, arba 46,9 proc., arba didesnis nei 45 balai, t. y. 1 369 ūkiai, arba 35 proc. Pastarojoje grupėje nustatyta mažiausia dalis -103 ūkiai, arba 7,5 proc. finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių, palyginti su visais tirtų ūkininkų ūkių duomenimis, kurių žemės našumo balas didesnis nei 45. Nustatyta finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių didžiausia dalis  - 46 ūkininkų ūkiai iš 332 ir tai sudaro 12,2 proc., kai žemės našumo balas yra mažesnis nei 32 balai.

Lietuvos ūkininkų ūkiai respondentai yra finansiškai stiprūs. Apskaičiavus 3 914 ūkininkų ūkių finansinio išsekimo balą nustatyta, kad finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių buvo 335, arba 8,5 proc. Atlikta finansiškai išsekusių ūkininkų ūkių charakteristikų analizė rodo, kad, neatsižvelgiant į ūkininko ūkio finansinius rodiklius, didesnė tikimybė finansiškai išsekti ūkiui yra, jei ūkininko amžius yra daugiau negu 65 metai, jei ūkis yra mažesnis nei 20 ha, jei ūkininkaujama nepalankiose ūkininkauti vietovėse ir žemės našumo balas yra mažesnis negu 32. Nustatytos ir įvardytos ūkininkų ūkių charakteristikos, kurioms esant ūkiai turi didesnes grėsmes finansiškai išsekti, yra gairės ūkininkų ūkiams, kurie ketina atidžiau stebėti ir kontroliuoti savo finansinę būklę.