23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/09
Tinkamas popjūtinis dorojimas – gera sėklų kokybė
  • A. Strakšas
  • Mano ūkis

Javų kombainais nuimtos daugiamečių žolių sėklos būna su priemaišomis, piktžolių sėklomis, pelais, šiaudgaliais, kurių drėgnis būna 8-20 proc. didesnis negu pačių sėklų. Be to, į bunkerį surinktų sėklų birumas yra mažas, dėl to dažnokai užsikemša transporteriai, džiovyklų mechanizmai.

Pirmiausia reikėtų atskirti pagrindinę priemaišų dalį. Tai pradinis sėklų valymas. Jo metu atskiriamos stambios ir smulkios priemaišos. Taip sumažinamas sėklų drėgnis ir džiovinamos masės kiekis, mažiau reikia energinių resursų. Pradiniam sėklų valymui galima panaudoti išcentrinius separatorius, kurie valo tik oro srove, bei pradinio valymo mašinas su vienu arba dviem (lygiagrečiai dirbančiais) sietais ir oro srove.

Išcentrinius separatorius gamina Danijos (kompanijos „Kongskilde" - KF 20; KF 40; KF 60), Vokietijos (bendrovės „Neuero" - WR 12; WR 2; WR 40 ir „Rako" - GVR 40N; GVR 60N; GVR 80N; GVR 100N), Suomijos, Lenkijos gamintojai. Valymui tinka ir rusiškos pradinio valymo mašinos MPO-50; MPR-50 (kompanija „Zernoočistka"), ir Lietuvoje gaminami vadinamieji fukteliai, tik jų mažas našumas (0,4-0,7 t val.-1).

Po pradinio žolių sėklų valymo sėklos džiovinamos aktyviąja ventiliacija arba šiluminėmis džiovyklomis (jeigu to reikia). Nedžiovintos sėklos gali greitai prarasti daigumą. Varpinių žolių sėklos džiovinamos iki kondicinio drėgnio - 15, o ankštinių - iki 13 proc. Nedidelį kiekį žolių sėklų, vaistažolių ar prieskoninių augalų galima išdžiovinti pernešamais ventiliaciniais agregatais, sudarytais iš nedidelio išcentrinio ventiliatoriaus ir vamzdžio, kurio dalis yra perforuota. Tokius įrenginius gamina Čekijos, Lietuvos, Danijos (kompanija „Crocus") įmonės. Didesnį kiekį žolių sėklų galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija arba stacionariomis bei mobiliomis džiovyklomis.

Jeigu drėgnos sėklos būna sausoje aplinkoje, drėgmė iš jų garuoja, o jeigu sausos patenka į drėgną aplinką - sudrėksta. Džiovinimas aktyviąja ventiliacija labai priklauso nuo oro temperatūros ir drėgnio, t. y. kuo mažesnis drėgnis ir aukštesnė temperatūra, tuo sėklos intensyviau džiūsta. Nustatyta, kad pakėlus oro temperatūrą vienu laipsniu, jo drėgnis sumažėja 5 proc., todėl, atitinkamai pašildžius orą, sėklas galima ventiliuoti ir išdžiovinti net ir esant labai drėgnam orui (pavyzdžiui, naktį arba lyjant). Aktyviosios ventiliacijos sistemą sudaro ventiliatorius, pagrindinis oro kanalas ir šoniniai mediniai, pagaminti iš lentų, arba skardiniai perforuoti ortakiai, kuriais oras patenka į džiovinamų žolių sėklų (kūlenų) sluoksnį. Ventiliatorius parenkamas pagal reikiamą oro slėgį ir debitą. Aktyviąja ventiliacija žolių sėklas galima džiovinti ne didesnio kaip 35 proc. drėgnio (javų grūdų tik iki 22 proc.). Sėklas į ventiliavimo aruodą reikia supilti tik apie 0,8 m aukščio sluoksniu, nes, pavyzdžiui, dobilų, liucernų, motiejukų sluoksnio pasipriešinimas prapučiam orui yra 2,5-2,8 karto didesnis negu kviečių. Sėklų kritinis greitis yra jų savybė priešintis oro srautui: jeigu oras bus pučiamas aukštyn didesniu greičiu už kritinį sėklų greitį, jos kils aukštyn ir oro srauto bus išnešamos kartu - nesvarbu, ar jos stambios ar smulkios. Raudonųjų dobilų sėklų kritinis greitis yra apie 8 m s-1, šunažolių - 6, eraičinų - 3,7; miglių - 4,5; motiejukų - apie 6 m s-1. Todėl oro greitis pagrindiniame ortakyje turi būti ne didesnis kaip 10 m s-1, šoniniuose - 7-9, o džiovinamoje masėje jis neturėtų viršyti 0,1-0,3 m s.-1

Džiovinimo aukšta temperatūra metu sėklos kaip įmanoma greičiau išdžiovinamos šiluminės džiovyklos dujomis arba karštu oru. Būtina laikytis nustatytų džiovinimo režimų, kad nebūtų pakenkta sėklų daigumui. Iš šiluminių džiovyklų žolių sėkloms džiovinti galima panaudoti juostines, karuselines, konvejerines ir kitas universalias džiovyklas. Rusijos kompanija „Poseidon" gamina universalias USK tipo konvejerines džiovyklas USK-2, USK-4, USK-8, kurios tinka ir žolių sėkloms džiovinti. Šios džiovyklos pakankamo našumo, lengvai reguliuojamos, jas galima užsakyti kartu su skysto kuro šilumos generatoriumi ir su išdžiovintų sėklų aušintuvu arba be jų (tada džiovyklai galima panaudoti ir savo turimą šilumos generatorių).

Pagal žolių sėklų popjūtinio dorojimo technologijos seką išdžiovintos sėklos turėtų patekti į pirminio valymo mašinas. Jose valoma oro srove ir dviem sietais: stambių ir smulkių priemaišų. Šio sėklų valymo metu atskiriamos stambesnės, smulkios ir lengvos priemaišos, nesubrendusios sėklos, dobilų ankštelės su sėklomis, kurias tikslinga papildomai ištrinti tam skirtomis dobilų trintuvėmis MV-2,5; K-0,5; K 310A ir kitomis. Pirminiam valymui tinka ir rusiškos valomosios OVS-25, ZVS-25 ir kitos dar iš praeities likusios mašinos arba paprasčiausios vėtyklės ir arpai, kuriuos ir Lietuvoje gamina apie 10 įmonių.

Tolimesnis etapas yra pagrindinis sėklų valymas oro srove, sietais ir trijeriais, kurio metu atskiriamos sunkiai išvalomos piktžolių sėklos,o  žolių sėklos surūšiuojamos. Pagrindinis sėklų valymas reikalingas tik sėklai ruošti. Tam galima panaudoti įvairias valomąsias, įsigyti universalias stacionarias arba mobilias valomąsias. Tik užsakant mašinas, reikia pasirinkti tinkamą sietų komplektaciją, kuri tiktų ir įvairių žolių sėkloms, ir javų grūdams valyti.

Valdantiems smulkesnius žolių ūkius vertėtų rinktis kompanijos „Petkus Wutha" valomąją Petkus K 543A Super Plius. Ši mašina komplektuojama ir su dviem trijerio cilindrais, kurių vienas išskiria trumpas, o kitas ilgas priemaišas. Papildomai užsakius, valomoji komplektuojama sietais su pailgomis 0,4-12 mm arba 0,5-25 mm skersmens apvaliomis skylutėmis bei su trijeriais, kurių duobučių skersmuo nuo 1,6 iki 16 mm. Su tokios komplektacijos mašina  galima išvalyti, surūšiuoti visų žemės ūkio augalų sėklas. 

Sietų parinkimas daugiamečių žolių sėkloms valyti 

Sėklinių žolių

pavadinimas

Sietai, valant I kartą

Sietai, valant II kartą

Viršutinis su apvaliomis skylutėmis

Vidurinis su apvaliomis skylutėmis

Apatinis* su pailgomis skylutėmis

Viršutinis su pailgomis skylutėmis

Vidurinis su pailgomis skylutėmis

Apatinis* su apvaliomis skylutėmis

Raudonieji dobilai

2-2,4

1,9

0,7-0,8

1,7

1,3-1,4

1,2-1,3

Rausvieji dobilai

1,4-1,7

1,4

0,6

1,4

1,1

0,8

Baltieji dobilai

1,7

1,3

0,5

1,4

1,1-1,2

0,7-0,8

Motiejukai

1,7-1,8

1,1-1,2

0,5-0,6

1,4

1

0,6-0,7

Tikrieji eraičinai

2,6

2,2-2,5

0,6

1,4

1,2-1,3

0,9

Raudonieji eraičinai

1,8

1,4

0,6

1,4

1

0,8

Daugiametės svidrės

2,4

1,8-2,2

0,6-0,8

1,4

1,2

1,1

Pievinės miglės

2,0

1

0,5

1,4

1

0,6

Pelkinės miglės

2,0

1

0,5

1,4

0,7-0,8

0,5

Šunažolė

2,4

1,5-1,7

0,7-0,8

1,5

1,3

0,8

Beginklės dirsės

3,0-3,6

3,0-3,2

0,7-0,8

1,7

1,5

1,3

Pieviniai pašiaušėliai

2,5

2,0-2,2

0,4

1,4

0,9-1

1,4-1,5

Baltosios smilgos

2

0,7

0,4

1,4

0,6

0,4

Nendriniai eraičinai

3

2,2-2,5

0,6-0,8

1,4

1,3

0,8

Nendriniai dryžučiai

1,8

1,4

0,6

1,4

1,3

0,7-0,8

Paprastieji garždeniai

2

1,7-1,8

0,7-0,8

1,7

1,5

0,9-1,0

Hibridinės liucernos

2,2

2,0-2,2

0,7-0,8

1,4

1,3-1,4

1-1,1

*visų tipų sietinėms valomosioms

Žolių sėklos, augdamos skirtingomis sąlygomis, gali būti ir nevienodo dydžio. Lentelėje pateikiami apytikriai sietų skylučių dydžiai. Tiksliai sietus galima parinkti, valomąją medžiagą prasijojus laboratorinių sietų rinkiniu (arba su laboratorine valomąja, pavyzdžiui, K 294A). Dažnai valant vieną kartą sėklų iki standarto reikalavimų nepavyksta išvalyti ir surūšiuoti, todėl jos valomos antrą kartą, arba valymo linijoje statomos dvi pagrindinio valymo mašinos. Sėkloms surūšiuoti pagal ilgį reikalingi trijeriai.

Baigiamasis daugiamečių žolių sėklų valymo etapas gali būti specialusis sėklų valymas ir rūšiavimas. Jis reikalingas specifinėms, sunkiai išvalomoms priemaišoms, piktžolių sėkloms pašalinti iš žolių sėklinės medžiagos. Tai magnetinės, audeklinės valomosios, pneumatiniai rūšiavimo stalai ir kitos mašinos. Valant elektromagnetinėmis valomosiomis, iš raudonųjų dobilų sėklų atskiriamos rausvųjų ir baltųjų dobilų sėklos bei brantų, bekvapių ramunių, paprastųjų naktižiedžių, siauralapių gysločių, kibiųjų lipikų ir kitų piktžolių sėklos. Pneumatiniai rūšiavimo stalai valo ir rūšiuoja sėklas pagal jų tankį. Jais rūšiuojamos žolių sėklos turi būti jau išvalytos kitomis pagrindinio valymo mašinomis.

Pagrindiniai rodikliai, kurie rodo žolių sėklų kondiciją, yra jų švarumas, priemaišų kiekis, daigumas. Tinkamai išvalytos žolių sėklos turi tenkinti valstybinio standarto rodiklius.

Trijerio cilindrų parinkimas daugiamečių žolių sėkloms rūšiuoti

 

Sėklinių žolių pavadinimas

Cilindrų duobučių skersmuo, mm

Trumposioms priemaišoms

Ilgosioms priemaišoms

Raudonieji dobilai

1,8

2,2; 2,5; 2,8

Rausvieji ir baltieji dobilai

1,2

1,8

Motiejukai

1,2; 1,5

2,2; 2,5

Tikrieji eraičinai

4,5

7,1; 8

Raudonieji eraičinai

4,5

7,1

Daugiametės svidrės

4,5

7,1; 8

Pievinės miglės

1,8

3,5

Pelkinės miglės

1,8

3,5

Šunažolės

3,5; 4,5

7,1

Paprastieji garždeniai

1,8

3; 2,2

Beginklės dirsės

4,5

7,1; 8; 9

Pieviniai pašiaušėliai

1,8; 2

3,5

Baltosios smilgos

1,4

2,8

Nendriniai eraičinai

6,3

8; 8,5; 10

Nendriniai dryžučiai

4,5

7,1; 8

Hibridinės liucernos

1,8

3

Daugiamečių žolių sėklų kokybės reikalavimai

Sėklinių žolių pavadinimas

Klasė

Švarumas, % (ne mažiau kaip)

Piktžolių sėklų kiekis, % (ne daugiau kaip)

Daigumas, %

Piktžolių kiekis, vnt. kg-1 (ne daugiau kaip)

Raudonieji dobilai

I

II

96

96

0,5

1

75

65

100

200

Rausvieji, baltieji dobilai

I

II

94

94

0,6

1,2

70

65

300

400

Liucernos

I

II

96

96

0,5

1

80

70

100

200

Paprastieji garždeniai

I

II

94

94

0,5

1

75

60

200

300

Sėjamieji esparcetai

I

II

97

97

0,5

1,5

75

65

400

500

Pašariniai motiejukai

I

II

95

90

0,5

1

75

65

400

600

Tikrieji eraičinai

I

II

95

90

0,5

1

80

75

200

300

Paprastosios šunažolės

I

II

95

90

0,5

1

75

65

200

300

Daugiametės svidrės

I

II

95

90

0,6

1

80

70

240

400

Beginklės dirsės

I

II

95

90

0,6

1

75

65

240

320

Pieviniai pašiaušėliai

I

II

85

80

0,5

1

70

60

200

300

Pievinės miglės

I

II

85

80

0,6

1

65

50

400

600

Baltosios smilgos

I

II

85

80

0,6

1

75

65

400

600

Raudonieji eraičinai

I

II

90

85

0,5

1

70

60

200

300

Nendriniai dryžučiai

I

II

95

90

0,5

1

75

50

240

320

Anicetas STRAKŠAS

Mano ūkis, 2014/09