Rugsėjis Lietuvoje tradiciškai yra žiemkenčių sėjos laikas. Laikotarpis tarp javapjūtės ir sėjos palyginti trumpas, tad sėjai neretai tenka ruoštis skubotai. Įsigyjant paruoštą sertifikuotą sėklą, rūpesčių sumažėja, bet Lietuvoje vis tik nemažai sėjama pačių išaugintos sėklos. Kokius darbus reikėtų suskubti atlikti iki sėjos?

Iki žiemkenčių sėjos reikėtų nuveikti tris pagrindinius darbus: pasirinkti veislę, gerai ją paruošti (išvalyti, nustatyti daigumą ir tūkstančio grūdų masę) bei apsaugoti būsimą pasėlį nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų.

Veislės pasirinkimas

Jau tris žiemas per kelerius pastaruosius metus žieminių kviečių pasėliai prastai peržiemojo arba visai žuvo. Lietuvoje veislių pasirinkimas didelis, tačiau ne visos jos ištveria lietuviškos žiemos šalčius ar kitus gamtos išbandymus. Visus tris kartus pasėlių žuvimą lėmė skirtingos priežastys. Be to, jų buvo ne viena, tad įprastinis veislės žiemkentiškumo įvertinimas ne visada yra griežtai apibrėžtas vien atsparumu žemai temperatūrai.

Besniegė žiema ir žema temperatūra, stora sniego danga ir pavasarinio pelėsio nualintas pasėlis, atlydys ir staigus temperatūros kritimas - visos šios išvardintos priežastys turi tiesioginę įtaką pasėlio peržiemojimui. Praėjusią žiemą išskirtinai šilti orai vyravo iki sausio vidurio ir smarkus temperatūros kritimas sniegu nepridengtus žieminių javų pasėlius sunaikino visiškai. Tačiau ten, kur žieminius javus pridengė kad ir nedidelė sniego danga, pasėliai išliko. Galima sakyti, kad Vidurio Lietuva buvo tarsi riba tarp prastai peržiemojusių kviečių pasėlių šiaurinėje Lietuvos dalyje ir palyginti gerai išsilaikiusių žiemkenčių Suvalkijoje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute įrengtame žieminių kviečių 19 veislių palyginimo bandyme 2013-2014 metų žiemą geriausiai peržiemojo Magnifik, Skagen, Torild, Vikaras DS veislės - žiemkentiškumas įvertintas 8,5-9,0 balais. Šiek tiek prasčiau ankstyvą pavasarį atrodė Ada, Aron, Famulus, Julius, Linus ir Rigi - šių veislių atsparumas žiemos šalčiui pavasarį įvertintas 7 balais. Balandžio mėnesio sausringas laikotarpis žiemkenčių atsigavimą po permainingos žiemos dar pristabdė, pasėliai dar labiau išretėjo. Tačiau pakankamai drėgni, saikingai šilti gegužės, birželio bei liepos pirmųjų dienų orai lėmė optimalų augalų vystymąsi. Tad kai kurių veislių žieminiai kviečiai, kurie po žiemos atrodė prastokai, subrandino palyginti gausų derlių.

Deja, Vidurio Lietuvoje kelios veislės neatlaikė 2013-2014 metų žiemos išbandymų ir visiškai sunyko. Tai Agil, Anthus, Arktis, Forum, Kepler, Leiffer, Mulan. Prastai peržiemojo Alma DS žieminiai kviečiai, todėl jų derlius buvo išskirtinai mažas, palyginti su kitomis veislėmis.

Sėklos paruošimas

Sėklai skirtų grūdų išvalymas yra vienas iš svarbiausių darbų ruošiant sėklą, nes smulkūs ar suskilę grūdai, šiaudų likučiai, smarkiai suprastiną sėklos beicavimo ir sėjos kokybę, yra ligų pradų šaltinis. Šių metų rekordiškai šilta liepos antroji pusė bei visas rugpjūtis buvo palankūs žieminių javų derliui nuimti ir iš karto po pjūties tinkamai jį sandėliuoti be papildomo džiovinimo.

Tokiomis sąlygomis nuimti grūdai turėtų būti gero daigumo, tačiau dėl šiuolaikinėse auginimo technologijose pasitaikančių įvairių eksperimentų daigumas kartais gali būti mažesnis nei tikimasi. Šiemet nemažai pasėlių buvo praretėję, drėgnuoju laikotarpiu tuščiose vietose suvešėjo piktžolės, todėl kai kur buvo panaudoti glifosatai.

DĖMESIO!

Nupurškus pasėlį glifosatais, grūdai sėklai neturėtų būti naudojami. Panaudojus glifosatus, grūdų daigumas būna prastesnis. Atliekant analizes matyti daugiau nenormaliai sudygusių, deformuotų daigelių - tokie grūdai sėklai netinkami. Glifosatų veikliąją medžiagą turinčių produktų etiketėse parašyta, kad jų negalima naudoti sėkliniuose pasėliuose, šio reikalavimo būtina laikytis. Sėklos daigumo nustatymui reikia apie 10 dienų, todėl atidėlioti šios analizės nereikėtų.

Praretėjusiuose pasėliuose šiemet išaugo stambesni grūdai, todėl tūkstančio grūdų masės rodiklis yra labai svarbus skaičiuojant sėklos normą. Sėjant stambesnius grūdus ji gali būti didesnė nei įprasta. Laboratorijos, nustatančios daigumą, dažniausiai teikia ir tūkstančio grūdų masės nustatymo paslaugą.

Su sėkla ir per dirvą plintančios ligos

Didelis miglinių javų kiekis pasėlių struktūroje neišvengiamai turi įtakos kenksmingųjų organizmų plitimui, todėl artėjant žiemkenčių sėjai vertėtų susirūpinti žieminių javų apsauga nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų. Viena iš žalingiausių ligų žieminiuose javuose yra pavasarinis pelėsis (Microdochium (Fusarium) nivale). Ši liga ypač daug žalos gali padaryti atsėliuojamuose, sėjamuose į minimaliai įdirbtą dirvą pasėliuose. Liga daugiau žalos padaro sniegingomis žiemomis, kada laukus užkloja storas sniego sluoksnis ir jis ilgai išsilaiko. Veislės ypatybės taip pat labai svarbus faktorius, tačiau apie šiuo metu populiariausių veislių jautrumą pavasariniam pelėsiui palyginamųjų duomenų kol kas nėra.

Kaip atpažinti pavasarinio pelėsio pažeidimus? Anksti pavasarį, nutirpus sniegui, pasėlyje stebimi išgedusių augalų plotai. Želmenys būna sulipę, apraizgyti pilkšvo ar rausvo atspalvio grybiena, o ant augalų lapų gali būti matomos pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. Per tankiai ir per anksti pasėtuose javuose pavasarinis pelėsis plinta sparčiau, kadangi anksti suaugę ir tankūs augalai sukuria tinkamą mikroklimatą vystytis patogenui po sniego danga. Stipriai pavasarinio pelėsio pažeisti augalai dažniausiai sunyksta, o išsilaikę auga skurdūs.

Lietuvos sąlygomis pavasarinis pelėsis žiemkenčių pasėlius pažeidžia beveik kasmet, tačiau ligos intensyvumas tarp metų smarkiai skiriasi - kai kuriais metais dėl ligos iššunta nemenki žiemkenčių plotai, o kai kada ligą pasėlyje gali pastebėti tik įgudusi akis. 2013 m. pasėjus nebeicuotą sėklą skirtinguose žieminiuose javuose liga buvo apėmusi 10-24 proc. pasėlio ploto, ligos intensyvumas žieminiuose kviečiuose viršijo 6 proc., o 2014 m. pavasarinis pelėsis žieminius kvietrugius ir rugius pažeidė nežymiai. Tik žieminiuose kviečiuose ligos nebuvo nustatyta.

Kaip ir daugumos ligų, taip ir pavasarinio pelėsio žalą sunku numatyti iš anksto, tačiau patirtis rodo, kad liga gali padaryti nemenkų nuostolių. Renkantis žiemkenčių apsaugą nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų, dėmesį reikėtų sutelkti į kontrolės nuo pavasarinio pelėsio veiksmingumą.

Siekiant išvengti šios ligos plitimo, labai svarbu laikytis prevencinių priemonių. O jos būtų štai tokios: atsparių veislių auginimas, augalų kaita, optimali sėklos norma, optimalus sėjos laikas, tinkamas žemės dirbimas. Be jau paminėtų prevencinių priemonių nuo pavasarinio pelėsio įprastiniuose ūkiuose reikėtų naudoti efektyvius nuo šios ligos beicus. Jų sąrašą ir etiketes galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos internetiniame puslapyje www.vatzum.lt.

Žemdirbystės institute atlikti tyrimai rodo, kad kompleksinis požiūris duoda geriausią efektą kontroliuojant pavasarinio pelėsio plitimą. Pasėjus žieminius kviečius po rapsų, ligos intensyvumas buvo gerokai mažesnis negu sėjant kviečius po kviečių suarus dirvą ar dirvos paviršiuje palikus šiaudus. Panaudotas beicas veiksmingai sumažino pavasarinio pelėsio pažeidimo intensyvumą.

Klimato sąlygos kasmet gali labai skirtis, vis dažniau pasitaiko įvairių netikėtų gamtos reiškinių, kurie augalininkystės produkcijos auginimą daro rizikingą. Tokios sąlygos, kokias turėjome 2012-2013 m. ir 2013-2014 metų žiemą, buvo palankios mokslininkų tyrimams, tačiau skausmingos žemdirbiams. Akivaizdu, kad iš anksto parengtų receptų visiems atvejams neturi nei žemdirbiai, nei jų konsultantai, nei mokslininkai. Tačiau pasiremdami savo ir kolegų iš kitų šalių patirtimi galime teigti, kad nuolatiniai augalininkystės produkcijos augintojams aktualių taikomųjų tyrimų rezultatai padėtų numatyti galimas rizikas, sušvelnintų gamtos išbandymų pasekmes.

Roma SEMAŠKIENĖ, Akvilė JONAVIČIENĖ, Jūratė RAMANAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/09