Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas Arūnas Stankevičius geriau negu kuris kitas Lietuvos mokslininkas yra susipažinęs su afrikinį kiaulių marą (AKM) sukeliančiu virusu. Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros dėstytojas atlieka mokslinius tyrimus infekcinės imunologijos srityje, yra stažavęsis Madrido (Ispanija) CISA-INIA institute, kuriame tiriamos pačios pavojingiausios infekcijos, veikiančios valstybės ekonominius pagrindus. Jis dirbo su klasikinio kiaulių maro viruso mažo patogeniškumo padermėmis, tačiau šalia dirbo mokslininkai, tiriantys AKM virusą, tad jis turėjo galimybę domėtis ir šiuo į Lietuvą jau atkeliavusiuoju virusu. Tad pokalbis su A. Stankevičiumi - apie AKM virusą mokslininko akimis.

Ką mokslininkai žino apie AKM sukeliantį virusą?

Šis virusas normaliai cirkuliuoja naminių ir laukinių kiaulių populiacijoje Afrikoje. Tai yra endeminis virusas. Maža to, jis gali persistuoti Ornithodorus šeimos erkėse, kurios gyvena Afrikoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Lietuvoje jų neaptikta. Pagal molekulinį laikrodį, tam tikrą mutacijų skaičių mokslininkai apskaičiavo, kad virusas Afrikos kontinente atsirado prieš 300 metų, o pirmą kartą aprašytas buvo 1921 m. AKM virusas priklauso Asfarviridae šeimos Asfivirus genčiai. Įdomu tai, kad viruso koncentracija laukinių kiaulių populiacijoje yra labai maža ir jis laukinėms kiaulėms nesukelia jokių problemų. Tik patekęs į šernų ar naminių kiaulių populiaciją virusas sukelia mirtį nešančią infekciją.

Šis virusas priklauso dezoksiribonukleininę rūgštį (DNR) turinčiai virusų grupei ir yra įdomus tuo, kad turi 22 įvairius genetinius variantus. Jau du genotipai yra daug, o čia - net 22 ir visi jie aptinkami Afrikos žemyne. Klasikinis kiaulių maro virusas kitoks - jis priklauso ribonukleininę rūgštį (RNR) turinčiai virusų grupei, priklauso Flaviviridae šeimos Pestivirus genčiai. Jo keliamas pavojus nė iš tolo neprilygsta AKM, nors išoriškai klinikiniai simptomai panašūs. Taigi, AKM virusas unikalus, jo DNR koduoja milžinišką informacijos kiekį - apie 150 skirtingų genų, kurie atsakingi už patekimą į ląstelę, tam tikrų receptorių ekspresiją ir baltymų sintezę, o visus šiuos genus virusas „įjungia" patekęs į kiaulių organizmo ląsteles. Netgi 15-20 genų, kurie koduoja įvairius baltymus, virusui yra daug.

Toliau dar gražiau: tai yra stambus virusas. Įprastai virusai būna 15, 20 nanometrų dydžio, o AKM sukeliantis - 200 nanometrų dydžio. Kitas toks iš stambių ir panašaus sudėtingumo virusų yra raupų virusas.

Virusas, sukeliantis AKM, dauginasi ląstelės citoplazmoje. Pagrindiniai jo taikiniai yra monocitai arba makrofagai, o jeigu virusai prisitaikę juose išgyventi, kiaulės imuninei sistemai tai yra labai blogai. Virusui patekus į kiaulės organizmą, imuninė sistema turėtų suaktyvėti, gaminti visaverčius antikūnus, užtikrinti ląstelių imunitetą. Bet, gavus signalą iš makrofagų, imuninė sistema yra slopinama, tad kol kas mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad imuninis atsakas į virusą yra labai silpnas, nes virusas apgauna imuninę sistemą, užkrečia naujas ląsteles, vystosi patologinis procesas, kiaulės gaišta. Štai su kokiu virusu turime reikalą.

Pavyzdžiui, virusas šalto rūkymo dešroje išlieka gyvybingas maždaug pusę metų. Jis atsparus dezinfekcijos priemonėms. Jeigu pašaras granuliuojamas 70 laipsnių temperatūroje ir neišlaikomas joje 30 minučių, nėra jokios garantijos, kad viruso inaktyvacija bus sėkminga. Jeigu pašarams ruošti naudojami javai, po kuriuos lakstė AKM užsikrėtę šernai, labai svarbūs yra technologiniai dalykai, kad gaminant pašarus būtų sunaikintas virusas. Iš tiesų niekas tiksliai nežino, kokių technologinių sprendimų reikia, kiekvienai viruso padermei reikalingi specialūs tyrimai, nes, kaip minėjau, yra 22 genotipai, o dar kiekvienas genotipas turi labai skirtingus subtipus ar variantus  ir kai kurios jų biologinės savybės yra skirtingos.

Kodėl iki šiol nesukurta vakcina nuo AKM sukėlėjo?

Virusas daug tyrinėtas ir, regis, mokslininkams neblogai pažįstamas. Bet, nepaistant visų pastangų, dar nežinoma maždaug du trečdaliai informacijos. Neseniai susėdę kelių šalių ministrai pakalbėjo, kad reikia kurti vakciną. O kuriam genotipui? Sukurs vakciną pirmajam genotipui, bet ji neveiks likusių genotipų. Reikia nustatyti pagrindinius baltymus, kurie paskatina kiaulių organizme imuninį atsaką. Dėl didelio viruso kintamumo ir jo variantų skaičiaus nėra tiksliai žinoma, kuris viruso baltymas, struktūros elementas gali paskatinti visavertį kiaulių organizmo imuninį atsaką. Pirmiausia turi susidaryti virusą neutralizuojantys antikūnai, antra, turi susidaryti ląstelių populiacija, atsakinga už ląstelinį imunitetą. Antikūnai yra humoralinio imuniteto produktas, o ląstelinio imuniteto - citotoksinai T limfocitai. Tad kalbos, kad dabar sėsime ir kursime vakciną, skamba nerimtai.

Madrido CISA-INIA institute didelė ir solidi mokslininkų grupė jau 30 metų ieško pagrindų vakcinai sukurti. Ne pačią vakciną kuria, o ieško, kaip kiaulės organizme iššaukti imuninį atsaką. Kiaulę užkrėtus AKM virusu, organizme susidaro antikūnai, bet jie nesugeba neutralizuoti viruso. Tai yra pagrindinė problema. Mokslininkai kol kas džiaugiasi, kai gauna tam tikrą imuninį atsaką, panaudoję kokį nors baltymą ar panašiai. Bet per tiek metų vakcina nebuvo sukurta.

Todėl, kalbant prie stalo apie vakcinos kūrimą, pirmiausia reikia žinoti ir apie sąlygas, kurios būtinos vakcinos bandymams, elementariems imuninio atsako tyrimams po eksperimentinio paršelių užkrėtimo. Ten, kur bus virusu užkrečiamos kiaulės, reikalinga speciali patalpa su žemesniu atmosferos spaudimu viduje, kad virusas nepasklistų, būtini specialūs biologiniai filtrai, apmokytas personalas, įrengti dvigubi šliuzai. Manau, tai būtų galima daryti Ispanijoje. Kai Lietuvoje buvo rasti pirmieji AKM užkrėsti šernai, gavau asmeninį Barselonos universiteto CReSA tyrimų centro direktoriaus kvietimą atlikti tyrimus. Apie tokią galimybę informavau VMVT, buvo žadėta ieškoti lėšų tiems tyrimams. Bet praėjo nei daug, nei mažai - maždaug 8 mėnesiai, daugiau jokių pokalbių ta tema nebuvo.

Kai buvo rasti šernai, kritę nuo AKM, maniau, kad bus rimčiau pažiūrėta į kilusią problemą. Valstybė turėjo skirti gerokai daugiau lėšų AKM plitimui sustabdyti, nes neinvestuojant nuostoliai dėl šios problemos būna dar didesni. Kito kelio nėra, jeigu norime išsaugoti pelningą verslo šaką - kiaulininkystę. Pavyzdžių, kaip buvo išspręsta AKM problema, turime Portugalijoje, Ispanijoje. Pastarojoje šalyje kiaulės anksčiau buvo laikomos gana laisvai, tarsi pusiau laukinės, galėjo kontaktuoti su šernais. Tad pirmiausia kiaules uždarė ir apribojo jų laisvę, įdiegė biosaugos priemones. Ir subūrė rimtas mokslininkų grupes, kurios turi aiškų ilgalaikį finansavimą ir užsiima tik šios problemos sprendimu. Taip pat beveik buvo išnaikinti šernai. Tiesa, šiose šalyse dar yra Ornithodorus erkutės, kurios apsunkino kovą su virusu. Bet nelikus šernų, nutrūko tiesioginė grandinė, jungusi virusą tarp šernų ir naminių kiaulių. Taigi, virusas buvo pažabotas ir be vakcinos.

Koks Lietuvoje aptiktas kiaulių maro virusas?

Lietuvoje nustatytas antrojo genotipo virusas - toks pat, kaip Baltarusijoje ir Rusijoje, Kaukazo regione. Toks virusas buvo nustatytas ir pirmąkart Gruzijoje. Bet tarp antrojo genotipo padermių gali būti nemažų skirtumų, kuriuos galime nustatyti atlikus tik tam tikrus molekulinius-epidemiologinius tyrimus. Yra tam tikri DNR regionai, kur virusas genetiškai greitai kinta. Tie skirtumai gali parodyti, iš kur virusas gali būti kilęs. Šernuose gali būti to paties genotipo virusas, bet su skirtingais subtipais.

Lietuva viruso jau apsupta iš visų pusių ir pati jį turi. Kokios šalies galimybės išgelbėti kiaulininkystę?

Latvijoje virusas pasireiškė smulkesniuose ūkiuose, pas mus - pirmiausia stambiame ūkyje, visur virusas rastas šernų populiacijoje. Beje, šernai sąlyginai atsparesni infekcijai negu kiaulės - jie nekrinta taip, kaip kiaulės stambiame komplekse, nes šernams dažniausiai pasireiškia lėtinė AKM forma. O tai sudaro labai geras sąlygas virusui plisti. Todėl pirmiausia reikia labai stipriai sumažinti šernų skaičių. Tik kas gali pasakyti, kiek jų yra? Kiek jų migruoja? Manau, šernų koncentracija kvadratiniame miško kilometre yra gerokai didesnė, negu galėtų būti. Štai čia, esu tikras, yra pagrindinė problema. Šernai kelia pavojų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Bet tai tik mano nuomonė, nes jokių tyrimų nedaryta. Mokslininkų į pagalbą valdininkai nekvietė.

Kaip manote, ar Lietuva teisingai elgėsi, kai pernai buvo rasti pirmieji šernai, sergantys afrikiniu kiaulių maru?

Mano manymu, reikėjo griežtesnių priemonių, nes susidaro įspūdis, kad ne visi supranta, koks tai virusas, kad jam pažaboti reikia ypatingų priemonių.

Kodėl, jūsų manymu, šis virusas Lietuvoje pirmiausia pasirodė ten, kur to buvo mažiausiai tikimasi - labai gerai apsaugotoje didžiulėje kiaulių fermoje?

Iš tiesų tame komplekse biosauga labai rimta. Ne iš blogos valios, bet tikriausiai suveikė žmogiškasis faktorius, kuris įveikė visas biosaugos priemones - galbūt ūkiui buvo pasiūlyta įsigyti pigesnių pašarų iš kaimyninės Baltarusijos, gal buvo panaudoti kaulų miltai ar gyvulinės kilmės priedai iš kaimyninės šalies. Virusas galėjo patekti ir su vandeniu.  Tačiau tai tik mano spėjimas. Piktavališkų veiksmų neįžvelgiu - jeigu būtų koks nors žmogus specialiai atnešęs užkrėstos medžiagos, viruso židinys būtų vienoje vietoje. Dabar virusas pasklido visuose komplekso tvartuose.

Koks Lietuvos mokslininkų vaidmuo kovojant su AKM ar jo padariniais?

Mes neatliekame jokio vaidmens. Nors, esu įsitikinęs, pirmiausia, ką reikėjo padaryti pasirodžius AKM Lietuvoje, tai suburti mokslininkų grupę, kuri kartu su valdininkais spręstų problemą. Šie mąsto truputį biurokratiškai, gal net tikisi, kad AKM suvaldys kaip klasikinį kiaulių marą. Nieko nebus. Manau, kad situacija turėtų tik blogėti. Patekus virusui į stambią fermą, laukiame naujų židinių, nes iš šios fermos kiaulės buvo vežamos į kitas fermas ar įmones. Ir manęs visai nenustebino antrasis AKM židinys Lietuvoje.

Kai tik sužinojau, kad rasti du sergantys šernai, pirmiausia užsisakiau ES referentinės laboratorijos rekomenduotus oligonukleotidinius pradmenis AKM virusui nustatyti, kurie būtini atliekant molekulinius tyrimus. Tai specifinis įrankis tiriamojoje medžiagoje nustatyti AKM virusą, nes, norint kažką dirbti, pirmiausia reikia kontroliuoti infekcijos sukėlėją, turėti antikūnus jam. Iš esmės Lietuvos sveikatos mokslų universitete bet kada gali būti pradėti sudėtingi AKM moksliniai darbai. Bet, kaip minėjau, mokslininkų pagalbos kol kas neprašyta.

Kas toliau? Kokių veiksmų turi imtis Lietuva, ar įmanoma pažaboti pragaištingą kiaulių virusą?

Pirmiausia būtina sustiprinti visuose ūkiuose biosaugos priemones. Visos infekcijos, kurios patenka į kiaulių kompleksus, dažniausiai atkeliauja su naujai įvežtomis kiaulėmis arba per transportą. Antras dalykas - pašarai, jų gamybos technologinis procesas turi užtikrinti, kad būtų inaktyvuotas virusas, jeigu jis būtų patekęs į grūdus. Šiaip patikrinti pašarus galima paprastai - iš jų mėginio galima paruošti suspensiją ir sušerti paršeliams. Palaukti 20 dienų ir tada žiūrėti - jeigu paršeliai sveiki, pašarai yra neužkrėsti. Tai būtų labai paprastas ir praktinis AKM kontrolės taikymas pašarams, tačiau tam reikalinga speciali vieta. Pašarus galima tikrinti ir molekuliniais tyrimais, bet jeigu viruso kiekis bus labai mažas, šis tyrimas jo neaptiks, ir tuomet galimi klaidingi tyrimų rezultatai.

Dar galima pašarus tirti dirbant su ląstelių kultūromis, bet tam reikalinga skirti bent jau minimalų finansavimą personalui, reagentams, zondams, antikūnams, pradmenims, kurie leidžia atlikti šiuos sudėtingus darbus. Rutininei diagnostikai ir infekcijos kontrolei NMVRVI turi visai neblogas priemones, sąlygas ir personalą, bet kai susiduri su nestandartine situacija, reikia turėti ir mokslininkų, kurie gali atlikti Lietuvai reikalingus grynai mokslinius tyrimus. Taip pat būtina labai sumažinti šernų skaičių. Tačiau tarp valdininkų yra nemažai medžiotojų, tad jų nuomonė, manau, turės didelės įtakos.

Tvora pasienyje su Baltarusija jau pavėluota, be to, reikėtų stacionarios tvoros, nes pro tinklinę šernai prasikastų. Visiškai netikslinga aptverti konkretų mišką, kad būtų izoliuota užkrėsta zona - visa Lietuva yra užkrėsta zona, nes šernams migruoti miškingoje Lietuvoje sąlygos yra idealios.

Visos „Idavang" komplekse atliktos priemonės, likviduojant pasekmes, yra klasikiniai epidemiologiniai dalykai, privalomi padaryti. Bet toliau kovojant su virusu reikės daugiau priemonių, ir pirmiausia - mažinti šernų populiaciją. Reikia žiūrėti, kokios viruso padermės, ar jos identiškos, ar skiriasi. Nekalbame apie vieną tą patį genotipą, o apie padermių skirtumus genotipo viduje. Į šiuos klausimus gali atsakyti šiuolaikinis mokslas.

Lietuvos laukia ilgas kovos su AKM procesas, kurio baigtis nemažai priklausys ir nuo politinių sprendimų. Ką pasirinksime - ar visiškai atsisakysime kiaulininkystės, ar šernų? Jeigu norime išsaugoti kiaulininkystės ūkio šaką, bus privalu atsisakyti šernų ir taikyti visas kitas įmanomas priemones, kad situacija būtų suvaldyta ir kontroliuojama. Afrikinis kiaulių maras - ne vienos dienos problema, o didelė nelaimė.

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/09