Didėjantys ES paramos srautai, skirti kaimo bendruomenių iniciatyvoms remti, įpareigoja jas atsiskaityti, ar tikslingai panaudotos gautos viešosios lėšos, ar tinkamai tvarkyta buhalterinė apskaita ir sudarytos finansinės ataskaitos. Teisingas jų pateikimas gali nulemti, ar bendruomenei pavyks pritraukti lėšų ateityje.

Kaimo bendruomenėse apskaita šiuo metu tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Buhalterinės apskaitos, Asociacijų, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais, kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansų ministro patvirtintomis „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėmis". Jeigu pelno nesiekiančios organizacijos finansinės ataskaitos, parengtos taikant bendruosius apskaitos principus ir finansų ministro įsakymu patvirtintas taisykles, teisingai neparodo organizacijos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, tuomet organizacija gali vadovautis atitinkamais Verslo apskaitos standartais, apie tai nurodydama aiškinamajame rašte.

Turto ir įsipareigojimų apskaita bei atskaitomybė

Tvarkant turto apskaitą, svarbu tinkamai jį suskirstyti į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Svarbiausiais kriterijais, priskiriant turtą ilgalaikiam, yra jo naudojimo trukmė ir kaimo bendruomenės nusistatyta ilgalaikio turto vieneto minimali vertė. Ši vertė gali būti nustatoma kiekvienai ilgalaikio materialiojo turto grupei arba visam organizacijos ilgalaikiam materialiajam turtui. Kaip rodo praktika, informacijos teisingumo požiūriu tinkamiau minimalią vertę nustatyti kiekvienai materialiojo turto grupei atskirai.

Ilgalaikiam turtui priskiriamos ir avansinės įmokos, sumokėtos už ketinamą įsigyti ilgalaikį materialųjį ar nematerialųjį turtą, kuris teiks ekonominės naudos ilgiau nei vienus metus. Šios įmokos apskaitomos kito ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto sudėtyje. Įsigytas turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus, akcizus ir kitus negrąžinamus mokesčius (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį), su turto įsigijimu, atsivežimu bei šio turto paruošimu naudoti susijusias išlaidas (pvz., ilgalaikio materialiojo turto instaliavimo, bandymo ir kt.). Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą įskaitomos ir jo remonto išlaidos, patirtos iki turto naudojimo pradžios, bei nekilnojamojo turto įregistravimo mokestis. Palūkanos, sumokėtos už paskolas turtui įsigyti, į turto įsigijimo savikainą neįskaitomos ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos sąnaudomis.

Jeigu bendruomenė ilgalaikį materialųjį turtą ar atsargas gauna neatlygintinai, šio turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta vertė. Kai vertė dokumente nenurodyta, gauto turto įsigijimo savikainą bendruomenė nustato atsižvelgdama į šio turto tikrąją vertę, o kai tikrosios vertės neįmanoma patikimai nustatyti, įsigijimo savikaina yra lygi 1 litui.

Kaimo bendruomenės yra pagrindinės kaimo plėtros organizacijos Lietuvoje. Kaip ir kitos organizacijos, jos turi teisę vykdyti pelno nesiekiančią veiklą bei užsiimti ūkine komercine veikla. Kaimo bendruomenių išskirtinumas yra tas, jog jų steigėjai, nariai, rėmėjai bei kiti asmenys jokiu būdu negali gauti kapitalo grąžos iš į šią veiklą įdėtų lėšų, o bendruomenės uždirbtas pelnas gali būti panaudojamas tik jos veiklai. Kaimo bendruomenių veikloje gali būti naudojami neatlygintinai gauti įvairūs materialūs ir gamtiniai ištekliai, savanoriškas neapmokamas darbas.

Nematerialiojo turto amortizacija ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu, o šis turtas balanse parodomas likutine verte. Sunaudotos atsargos vertinamos FIFO būdu* ir balanse parodoma jų savikaina. Neatlygintinai gautas atsargas išdalinus kaip labdarą, apskaitoje registruojamos sąnaudos ir pripažįstamos finansavimo sumų panaudojimo pajamos. Gautinas sumas kaimo bendruomenėje gali sudaryti gautini nario mokesčiai, gautinos sumos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų asmenų, iš klientų už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes gautinos sumos, atskaitingiems asmenims išmokėtos pinigų sumos ir kitos gautinos sumos, kurios apskaitoje registruojamos savikaina, o balanse rodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama gautiną sumą sumažinus abejotinų skolų suma.

Įsipareigojimai apima kaimo bendruomenių įsiskolinimus bei įsipareigojimus tiekėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Tvarkant įsipareigojimų apskaitą svarbu išskirti ir atskirai prie trumpalaikių įsipareigojimų balanse pateikti ilgalaikių įsipareigojimų dalį, kuri turės būti apmokėta per vienus metus nuo balanso sudarymo datos.

Nuosavo kapitalo bei finansavimo apskaita

Kaimo bendruomenių apskaitoje yra specifikos apskaitant nuosavą kapitalą bei finansavimo sumas. Veiklai vykdyti kaimo bendruomenės gali gauti lėšų iš steigėjų, savo narių, labdaros ir paramos fondų, kitų fizinių bei juridinių asmenų, o atskiroms programoms finansuoti - iš valstybės ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų. Dalis veiklų gali būti vykdoma savanoriškai atliekant darbus.

* sąnaudoms priskiriamos pirmiausia tos žaliavos ir medžiagos, kurios  buvo įsigytos anksčiau

Kaimo bendruomenių nuosavą kapitalą sudaro: kapitalas, perkainojimo rezervas, kiti rezervai ir veiklos rezultatas. Kapitalas yra lygus steigėjų (savininkų, dalininkų) ir narių stojamųjų įnašų vertei. Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką numato teisės aktai, reglamentuojantys kaimo bendruomenių veiklą, kaimo bendruomenių steigimo dokumentai ir įstatai. Jeigu kaimo bendruomenės įstatuose nenumatyti savininkų, dalininkų ir narių stojamieji turtiniai įnašai, jos kapitalas bus lygus nuliui.

Pavyzdys. Steigiamos kaimo bendruomenės steigimo sutartyje ir įstatuose numatyta, kad steigėjai yra trys dalininkai. Įregistravus bendruomenę juridinių asmenų registre, dalininkai per 1 mėnesį turi sumokėti stojamuosius įnašus po 500 Lt. Juos sumokėjus, bendruomenės apskaitoje registruojamas kapitalas 1 500 Lt.

D 231 Sąskaitose bankuose            1 500 Lt       

K 30 Kapitalas                               1 500 Lt

Perkainojimo rezervas gali būti suformuotas tik tuo atveju, jeigu kaimo bendruomenė savo apskaitos politikoje numatys ilgalaikį materialųjį turtą apskaityti perkainota verte. Vykdant bendruomenės veiklą, jos uždirbtas pelnas arba patirti nuostoliai taip pat yra priskiriami bendruomenės nuosavam kapitalui. Pagal galiojančius įstatymus draudžiama steigėjui ar nariui mokėti išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos bendruomenės turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą. Todėl kaimo bendruomenės uždirbtas pelnas gali būti naudojamas tik bendruomenės poreikiams tenkinti.

Lėšos, kurias kaimo bendruomenė gauna ne kaip stojamuosius įnašus, sudaro finansavimo sumas. Finansų ministro įsakymu patvirtintoje apskaitos metodikoje numatyti tokie finansavimo būdai: dotacijos, tiksliniai įnašai, nario mokesčiai ir kitas finansavimas. Nuo 2011 m. tiksliniai įnašai tiek apskaitoje, tiek finansinėse ataskaitose detalizuojami į finansavimo sumas iš valstybės biudžeto ir kitus tikslinius įnašus. Finansavimo sumų apskaita kaimo bendruomenėse tvarkoma kaupimo principu. Vadovaujantis šiuo principu, numatomos gauti finansavimo sumos, atitinkančios nustatytus kriterijus, apskaitoje registruojamos kaip gautinos, o neatitinkančios pripažinimo kriterijų, apskaitoje registruojamos faktiškai gavus pinigus.

Kaimo bendruomenių atvejų dotacijoms priskiriama ilgalaikiu turtu suteikta parama. Ji registruojama apskaitoje neatlygintinai gavus ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš įgyvendinamai programai skirtų lėšų. Pagal finansų ministro įsakymu nustatytą tvarką dotacijų sumos registruojamos ir tuomet, kai tikslinių įnašų, nario mokesčių ir kito finansavimo lėšos panaudojamos ilgalaikiam turtui įsigyti. Šiuo atveju keičiasi tik finansavimo straipsnis, nes yra didinamos dotacijos bei mažinamas tikslinis finansavimas, nario mokesčiai ar kitas finansavimas (D 3422, 3423, 3424 K 3421). Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ar iš tikslinio finansavimo ir kitų lėšų įsigytas turtas nudėvimas, t. y. proporcingai per visą šio turto naudojimo laikotarpį (D 3421 K 51).

Pavyzdys. Kaimo bendruomenė X gegužės 25 d. iš N įmonės gavo į sąskaitą banke 2 420 Lt tikslinį įnašą, skirtą kompiuteriui įsigyti. Birželio 10 d. pirktas kompiuteris, kurio pirkimo kaina 2 000 Lt, PVM 420 Lt. Pinigai sumokėti iš sąskaitos banke. Kompiuteris pradėtas naudoti birželio mėnesį. Nustatytas naudojimo laikas 5 m., nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesinis metodas.

Kaimo bendruomenės apskaitoje registruojama:

gegužės mėnesį: tikslinio įnašo gavimas

D 231 Sąskaitose bankuose            2 420 Lt

K 3422 Tiksliniai įnašai                 2 420 Lt

birželio mėnesį:

Liepos mėnesį, pradėjus skaičiuoti kompiuterio nusidėvėjimą, apskaitoje registruojamos nusidėvėjimo sąnaudos bei dotacijos panaudojimas:

Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Kaimo bendruomenėse nario mokesčiai renkami ir naudojami šių organizacijų įstatuose ar visuotiniame narių susirinkime numatyta tvarka. Kadangi įstatuose nustatomas nario mokesčių mokėjimo laikotarpis ir jei tikimasi, kad per nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, tai, vadovaujantis kaupimo principu, atsiradus organizacijos narių prievolei mokėti nario mokestį, apskaitoje registruojami gautini nario mokesčiai. Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, apskaitoje jie registruojami tik gavus pinigus. Kitais finansavimo šaltiniais gali būti gautos aukos ar gauta piniginė ir materialinė parama, kai davėjas nenurodo jų konkretaus panaudojimo tikslo. Tiksliniai įnašai, nario mokesčiai ir kitos finansavimo sumos pripažįstamos panaudotomis tokia dalimi, kiek jų buvo panaudota per ataskaitinį laikotarpį organizacijos patirtoms sąnaudoms kompensuoti ir registruojamas minėtų finansavimo sumų sumažėjimas bei tikslinio finansavimo sumų ir kitų finansavimo sumų panaudojimo pajamos (D 34 K 51). Kaimo bendruomenių balanse pateikiamos nepanaudotos finansavimo sumos. Gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, atskirai išskiriant turto įsigijimo sumą, turi būti detalizuojamas aiškinamajame rašte.

Įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal LEADER priemones, siekiama, kad užbaigus projektą bendruomenės finansinėse ataskaitose atsispindėtų projekto teikiama nauda. Nemaža dalis pagal šios programos priemones įgyvendinamų projektų yra skirti pastatų rekonstrukcijai ar renovacijai, tačiau daugelis kaimo bendruomenių tokius pastatus naudoja panaudos būdu arba nuomojasi. Tad disponuojamas turtas nėra fiksuojamas bendruomenės finansinėje apskaitoje ir nepateikiamas finansinėse ataskaitose. Paramos lėšomis atlikus minėtų pastatų rekonstrukciją yra registruojamos rekonstrukcijos sąnaudos ir tikslinio finansavimo sumų panaudojimo pajamos, todėl projekto teikiama nauda organizacijai jos balanse neatsispindi. Kadangi kaimo bendruomenė, gavusi ES fondų paramą ir jos lėšomis suremontavusi panaudos ar nuomos būdu valdomą turtą, juo privalės disponuoti ne trumpiau nei  numatyta paramos teikimo sąlygose, rekomenduotina minėto turto rekonstrukcijai patirtas išlaidas registruoti ne kaip ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, o kaip būsimųjų laikotarpių išlaidas ir pateikti jas balanse kito ilgalaikio turto straipsnyje. Rekonstrukcijai panaudotas tikslinio finansavimo sumas tokiu atveju reikėtų pripažinti dotacijomis. Užbaigus rekonstrukciją ir pradėjus turtą naudoti, būsimųjų laikotarpių išlaidos per bendruomenės nustatytą laiką (ne trumpesnį, nei numatyta paramos teikimo sąlygose) būtų pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Tokia pat dotacijos suma būtų pripažįstama panaudota.

Pavyzdys. Pagal pateiktą paraišką X bendruomenei skirtas 80 000 Lt finansavimas bendruomenės panaudos būdu naudojamo pastato rekonstrukcijai, pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Ataskaitiniais metais į bendruomenės sąskaitą banke gautas iš NMA 40 000 Lt avansas projektui įgyvendinti. Per ataskaitinius metus faktiškai patirta išlaidų 34 000 Lt. Bendruomenei pasirinkus rekomenduojamą panaudos būdu naudojamo pastato rekonstrukcijos išlaidų registravimo apskaitoje metodiką, jos apskaitoje būtų daromi tokie įrašai:

gavus avansą

D 231 Sąskaitose bankuose            40 000 Lt

K 3422 Tiksliniai įnašai                 40 000 Lt

Bendruomenėje panaudos būdu disponuojamo turto rekonstrukcijos išlaidas pasirinkus registruoti kaip ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, apskaitoje būtų daromi tokie įrašai:

gavus avansą

D 231 Sąskaitose bankuose            40 000 Lt

K 3422 Tiksliniai įnašai                 40 000 Lt

Kaimo bendruomenėse vienas iš apskaitos ypatumų yra neatlyginamo savanorių darbo apskaita. Šių organizacijų nariai yra orientuoti atlikti socialinę savanorišką veiklą. Kaip rodo kaimo bendruomenių praktika, įgyvendinant paramos projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. finansavimo paketus, neatlygintinas savanorių dabas gali sudaryti iki 20 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų. Neapmokamo savanoriško darbo faktas turi būti fiksuojamas neapmokamo savanoriško darbo laiko apskaitos žurnale, kurio formą pasirenka bendruomenė. Neapmokamas savanorių darbas įvertinamas suma, kurią kaimo bendruomenė turėtų sumokėti, jei tas paslaugas pirktų arba vidutine valandinio atlygio verte, kuri nustatoma vadovaujantis Statistikos departamento tyrimų duomenimis. Valandinio atlygio vidutinė vertė per mėnesį negali viršyti mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors savanorių atlikti darbai turi būti registruojami kaimo bendruomenės pasirinktu būdu, tačiau savanorių neatlyginamu darbu gauta parama finansavimu nepripažįstama, o informacija apie tai pateikiama tik aiškinamajame rašte.

Pajamų ir sąnaudų apskaita bei pateikimas

Kaimo bendruomenė privalo ataskaitinio laikotarpio pajamas bei sąnaudas apskaitoje užregistruoti pagal kaupimo principo nuostatas. Pagrindinę kaimo bendruomenės pajamų ir sąnaudų dalį sudaro su tipine veikla susijusios pajamos ir sąnaudos, t. y. su atskirų programų ar projektų įgyvendinimu, tiesiogine kaimo bendruomenės vykdoma veikla bei bendru jos valdymu. Tipinės veiklos pajamas sudaro finansavimo pajamos, o sąnaudas - veiklos sąnaudos. Finansavimo pajamos suvokiamos kaip gautų arba gautinų finansavimo sumų (dotacijų, tikslinių įnašų, nario mokesčių ir kito finansavimo) dalis, kuri buvo panaudota per ataskaitinį laikotarpį organizacijos patirtoms sąnaudoms kompensuoti. Tvarkant finansavimo pajamų apskaitą, kiekviena kaimo bendruomenė gali jas detalizuoti pagal vykdomas programas ar projektus bei pagal atskirus finansavimo šaltinius. Prie veiklos sąnaudų priskiriamos su atskirų programų įgyvendinimu susijusios sąnaudos, pardavimo, darbuotojų darbo apmokėjimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), patalpų išlaikymo, patalpų nuomos, draudimo, mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį), transporto ir ryšių, turto nurašymo, abejotinų skolų, žalos atlyginimo, organizacijos lėšomis suteikta labdara ir parama, kitos veiklos sąnaudos bei praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidų taisymo rezultatai, turėję įtakos sąnaudų dydžiui. Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, ir kitos veiklos sąnaudos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Bendruomenė su atskirų programų įgyvendinimu ar su visa tipine jos veikla susijusias sąnaudas grupuoja pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.

Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo pelnas, gauti ir gautini dividendai, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gautos palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso pasikeitimo teigiama įtaka, baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis. Atitinkamai prie kitų sąnaudų priskiriami: ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo nuostoliai, valiutos kurso pasikeitimo neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine bendruomenės veikla.

Visos kaimo bendruomenės per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant šias pajamas, pateikiamos Veiklos rezultatų ataskaitoje, kurioje nurodomas ir veiklos rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys, jog veiklos rezultatų ataskaitoje yra pakeistas pajamų ir sąnaudų grupavimas. Šiuo metu kaimo bendruomenių pajamos grupuojamos į: 1) pajamas už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes,                            2) finansavimo pajamas (išskaidant jas į finansavimo sumų iš valstybės biudžeto panaudojimo pajamas ir kitas finansavimo pajamas), 3) kitas pajamas. Sąnaudos skirstomos į grupes: 1) suteiktų paslaugų bei parduotų prekių savikaina, 2) kitos sąnaudos, 3) veiklos sąnaudos.

Teisingai sudarytos finansinės ataskaitos sustiprina visuomenės bei kontroliuojančių institucijų pasitikėjimą kaimo bendruomene, sudaro galimybę pritraukti finansavimo šaltinius.

Danutė ZINKEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2014/09