Šviesiai rudos dėmės ant stiebų, sudžiūvę lapai, keistai nusmailėjusios ir pūvančios vaisių viršūnės - visi šie požymiai signalizuoja, kad agurkai susirgo askochitoze. Ligą sukeliantis grybas kenkia ne tik agurkams, bet ir moliūgams, melionams, aguročiams bei cukinijoms.

Grybas infekuoja visas antžemines augalo dalis. Liga labiau išplinta ant šiltnamiuose auginamų augalų ir palankiomis plisti sąlygomis gali sukelti didelių ekonominių nuostolių. Iš moliūginių šeimos augalų ligų askochitozė (angl. Gummy stem blight, Black rot of fruit) išsiskiria ne tik gausybe ligą sukeliančio sukėlėjo vardų bei sinonimų, bet ir pažeidimų požymiais.

Askochitozę sukelia patogeninis grybas Didymella bryoniae, anksčiau vadintas kitais vardais - Mycosphaerella melonis, Mycosphaerella cucumis ir Mycosphaerella citrullina. Grybas turi nemažai sinoniminių pavadinimų - Ascochyta citrullina, Ascochyta cucumis, Ascochyta melonis, Cercospora citrullina, Cercospora cucurbitae, Didymella effusa, Didymella melonis, Didymosphaeria bryoniae, Didymosphaeria effusa, Didymosphaeria melonis, Diplodina citrullina, Phyllosticta citrullina, Sphaerella bryoniae, Sphaerella citrullina, Sphaeria bryoniae. Skirtingus to paties grybo vardus iš dalies lėmė jo biologinės savybės bei pažeidimų požymiai ant parazituojamų augalų.

Ligos požymiai

Jei sėklos yra užkrėstos Didymella bryoniae grybu, liga gali pasireikšti kaip daigų diegavirtė. Jei pažeidžiamas stiebas šaknies kaklelio srityje, daigai ir paaugę augalai sunyksta.

Ligos požymiai išryškėja ant stiebų, lapų, vaisių, šoninių ūglių šalinimo vietose.

Ant stiebų

Ligos požymiai dažnai matomi prie stiebo pagrindo, o jei pažeidimas apjuosia stiebą, augalas vysta ir žūsta. Iš pradžių ligai būdingos šviesiai rudos dėmės. Pažeistuose audiniuose matomi grybo sporas formuojantys juodos spalvos vaisiakūniai. Vėliau pažeisti audiniai sutrūkinėja, iš jų ima skirtis lipnūs gintaro spalvos eksudato lašeliai. Todėl ligos pavadinimas Gummy stem blight (verčiat pažodžiui lipnus, tąsus stiebo pažeidimas) vaizdžiai charakterizuoja augalų pažeidimo pobūdį.

Ant lapų

Pažeidimai ant lapų paprastai lokalizuojasi jų pakraščiuose aiškiai matomomis šviesiai geltonos arba rudos spalvos negyvų audinių dėmelėmis, dažnai su šviesesniu apvadu, kurios plisdamos įgauna „V" raidės formą. Kartais dėmės pradeda formuotis lapalakštyje tarp didesnių gyslų ir pažeidimas tampa panašus į klimatligę, atsirandančią dėl netinkamų aplinkos mikroklimato sąlygų.

Ant vaisių

Vaisiai gali būti pažeisti iš išorės ir iš vidaus. Vidinio vaisiaus pažeidimo nematome tiesiogiai, bet jį išduoda smailėjanti vaisiaus viršūnė ir pakitusi vidinių audinių spalva. Rusvai rudos spalvos siauresnis ar platesnis 1-2 cm besitęsiantis ruoželis matomas vaisiaus centrinėje dalyje. Jei liga labiau išplitusi ir sunkesnės formos, žiedai kartu su vaisiaus dalimi pajuoduoja, pažeidimo vietoje išryškėja grybo sporofikacijos organai.

Ligos pradžioje vaisių paviršius pasidengia gelsvomis dėmėmis, kurios vėliau pilkėja ir ruduoja. Pažeidimų vietose audiniai minkštėja, formuojasi šlapio puvinio dėmės su besisunkiančio eksudato lašeliais. Šie simptomai paprastai tampa matomi vaisių laikymo metu. Įvairūs mechaniniai pažeidimai, netinkamos vaisių laikymo sąlygos, azoto trąšų perteklius lemia
D. bryoniae sukeliamo vaisių puvinių plitimą.

Vidiniu vaisių puviniu agurkai dažniausiai užsikrečia per žiedą, tačiau kartais nuo stiebo. Nustatyta, kad infekcijai nuo žiedo į vaisiaus vidų patekti užtenka dviejų dienų. Vaisiai greičiau užsikrečia per šviežius, o ne per suglebusius ir apvytusius žiedus. Kai grybo D. bryoniae sporų koncentracija yra didelė, daugiau sudžiūsta ir nebesivysto vaisių užuomazgų, o kai sporų koncentracija maža - būna daugiau vaisių su vidiniu puviniu. Drėgmė lemia didesnį agurkų užsikrėtimą vidiniu vaisių puviniu, nes tokiomis sąlygomis grybas produkuoja daugiau sporų.

Vaisių retinimas, augimo trukmė didelės įtakos vaisių infekcijai neturi. Tačiau vandens trūkumas prieš ir po žydėjimo skatina vidinio vaisių puvinio atsiradimą. Žiedo šalinimas nuo vaisiaus mažina infekcijos tikimybę, tačiau ši priemonė užima daug laiko. Todėl teisingiau pasirinkti veisles, kurių žiedai greitai nudžiūsta ir nukrenta nuo augančio vaisiaus. Be to, sparčiai augantys vaisiai yra mažiau pažeidžiami puvinio, palyginti su lėtai besivystančiais.

Ligos ciklas ir epidemiologija

Grybas D. bryoniae žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais ir ant sėklų, jei buvo pažeisti vaisiai. Grybas pasižymi labai dideliu atsparumu sausoms oro sąlygoms ir gali išlikti ramybės būsenoje (grybienos ar chlamidosporų formose) gyvas nesuirusiose liekanose daugiau kaip dvejus metus. Grybas produkuoja dviejų tipų sporas: piknosporas, kurios plinta vandens lašeliniu keliu, ir askosporas su aukšliasporėmis, plintančiomis oru. Abiejų tipų sporos įsiskverbia į augalą per žioteles, žiedus, įvairias smulkias žaizdeles, kenkėjų pažeidimus. Taip pat plinta mechaniniu keliu - per rankas, darbo įrankius ir pan.

Infekcija gali vykti esant 5-35 °C temperatūrai, optimali 24-25 °C temperatūra. Tačiau infekcijai yra svarbiau drėgmė, o ne temperatūra. Ligai plisti palankios sąlygos susidaro tada, kai per parą yra dideli temperatūros svyravimai (naktį vėsu, dieną karšta), kai susidaro kondensatas.

Liga plinta esant drėgnoms oro sąlygoms ir drėgnam lapų paviršiui - kad įvyktų infekcija, būtina 1 val. trukmės lašelinė drėgmė. Vaisių puvinių požymiai pradeda ryškėti praėjus 3 dienoms po užsikrėtimo.

PROFILAKTINĖS IR APSAUGOS PRIEMONĖS

Efektyvi askochitozės kontrolė apima visą kompleksą agrotechnologinių priemonių, iš kurių svarbiausios yra tinkama agrotechnika ir mikroklimato reguliavimas, sudarant palankias sąlygas augalams augti, užkertant kelius infekcijai patekti.

Sanitarinės priemonės

Laikytis bendrų sanitarijos reikalavimų, mažinant visus įmanomus infekcijos plitimo kelius. Vegetacijos metu ir jai pasibaigus šalinti iš šiltnamio teritorijos augalų liekanas ir jas utilizuoti kompostuojant. Grybas D. bryoniae ilgai išlieka gyvybingas augalų liekanose: mažiausiai iki 10 mėn. jis gali išbūti sudžiūvusiuose stiebo audiniuose juos užkasus ir iki 18 mėn., jei liekanos lieka neužkastos. Nekompostuotos, laisvai gulinčios augalų liekanos išlieka infekcijos šaltiniu, ypač kai jos sudrėksta. Tokiose liekanose askosporos sudygsta per 3 valandas.

DĖMESIO! Šiltnamio bei visų konstrukcijų dezinfekcija, pasibaigus vegetacijai, yra būtina priemonė.

Mikroklimato sąlygos

Stengtis, kad kuo mažiau ant lapų laikytųsi drėgmė. Išlaikyti žemą santykinį drėgnį arba vidutinį garų slėgio deficitą, kad būtų kuo mažesnis vandens kondensatas ant lapų ir vaisių. Pereinant nuo nakties temparatūros į dienos, vengti rasos susidarymo ant palyginti vėsių augalų. Nakties temperatūrą iki dienos lygio kelti apie 3 val. prieš saulėtekį, suteikiant pakankamai laiko augalams sušilti. Šis metodas yra ypač veiksmingas mažinant vidinį vaisių puvinį.

Palaikykite tinkamą ventiliaciją ir vėdinimą šiltnamyje visą laiką, kad nesilaikytų drėgmė ant augalų paviršiaus. Kuo didesni skirtumai tarp šildymo ir vėdinimo temperatūros, tuo didesnė infekcijos rizika. Pavyzdžiui, esant 26 °C vėdinimo temperatūrai, vidaus vaisių puviniai gali padidėti iki 2-3 kartų, palyginti su 23 °C.

Vaisių skynimas ir laikymo sąlygos

Vaisių visada reikia pjauti viename lygyje su stiebo paviršiumi. Jei vaisiai nutraukiami, pažeidžiamas ir stiebas, ir vaisius, tada sudaromos papildomos sąlygos infekcijai. Esant didelei infekcijai, patartina dažniau dezinfekuoti genėjimo peilius.

Ką tik nuskintus vaisius laikyti vėsioje patalpoje (10-12 °C temperatūroje), geriausia su kontroliuojama temperatūra. Laikant 8 valandas 20 °C temperatūroje, o tik vėliau pernešus į vėsią patalpą (11 °C), skatinamas vaisių puvimas.

Nelaikyti agurkų su kitais produktais, kurie išskiria etileno dujas, pavyzdžiui, su pomidorais ir obuoliais, nes etilenas greitina nokimą, kartu ir vaisių puvimą. Vengti bet kokių vaisių pažeidimų skinant, pakuojant, transportuojant.

Tręšimas

Maistinių medžiagų tirpalai su didesniu elektros laidumu (EC) ir atitinkamas kalcio kiekis, papildomas tręšimas kalio trąšomis sustiprina išorinius vaisių audinius, mažina vidinę ir išorinę vaisių puvinio riziką.

Augalų priežiūra

Pernelyg intensyvus vegetatyvinis augimas skatina D. bryoniae sukeliamos ligos plitimą dėl pablogėjusios oro cirkuliacijos tarp augalų.

Būtina reguliariai genėti augalus. Visų pirma reikia pašalinti apvytusius lapus ir ūglius, kurie, likę ant augalo, sudaro papildomas sąlygas infekcijai plisti.

Šiltnamio danga

Ultravioletinius (UV) spindulius sugeriančios plastiko plėvelės gali padėti sumažinti ligos pasireiškimo tikimybę. UV spinduliai yra reikalingi kai kurių grybų, tarp jų D. bryoniae sporų formavimuisi. Nustatyta, kad viršutinė bangos riba, reikalinga D. bryoniae sporuliacijai, yra 365-375 nm. Tyrimai parodė, kad auginant arbūzus po UV sugeriančia plastiko plėvele, ligos paplitimas sumažėjo 90 proc., intensyvumas - 80 procentų.

Augalų kaimynystė

Vengti sodinti moliūginių šeimos augalus arti šiltnamių, nes jie gali būti ne tik tiesioginiu infekcijos šaltiniu, bet ir kaip augalai-šeimininkai, kurių liekanose grybas gali likti gyvybingas iki kito sezono.

Biologinė ir cheminė kontrolė

Ligos kontrolė vykdoma naudojant tiek kontaktinio, tiek sisteminio veikimo fungicidus su šiomis veikliosiomis medžiagomis: miklobutanilas, boskalidas, piraklostrobinas, iprodionas, fosetilas, thiofanat-metilas. Integruotoje augalų apsaugoje naudojami biologiniai Bacillus subtilis QST 713, Pythium oligandrum, augalinių ekstraktų produktai.

Elena SURVILIENĖ

Mano ūkis, 2014/09