Maumedžiai įvairiose šalyse plačiai sodinami apsauginiuose, rekreaciniuose, ugnies apsauginiuose ir visų pirma pramoniniuose želdiniuose. Tai visais metų laikais gražūs ir savo spalvų kintamumu nuostabūs medžiai. Dėl šių savybių jie užima svarbų vaidmenį šiuolaikiniuose parkuose, o ūkinius miškus padeda paversti patraukliais, daugiatiksliais, plačiajai visuomenei labiau priimtinais miškais.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Europiniai maumedžiai ir jų hibridai su japoniniu maumedžiu Lietuvoje auga greitai ir beveik prilygsta minkštųjų lapuočių augimo spartai. Taip pat jiems būdingas didelis produktyvumas, gerokai viršijantis ne tik spygliuočių, bet ir lapuočių medynų produktyvumą, išskyrus drebulių ir tuopų hibridų želdinius, kuriems produktyvumu beveik prilygsta, nors išauginamos medienos verte gerokai lenkia. Europinių ir hibridinių maumedžių mediena kietoka, tvirta, tąsi, lengvai pjaunama, apdorojama ir apdailinama mašininiu būdu. Mediena naudojama sparmedžiams, stulpams, pabėgiams, celiuliozei, popieriui, fanerai, medžio drožlių plokštėms gaminti, laivų statyboje ir visur, kur ilgaamžiškumas ir tvirtumas yra pirmaeiliai reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra ilgalaikių medienos sortimentų poreikio prognozės, miškininkai turi orientuotis į medienos naudotojų požiūriu universalių medžių išauginimą. Šie medžiai turi turėti mažai šakų, pagrindinė medienos masė turi būti sukaupta kamienuose, o kamienų ir medžių fizikinės bei cheminės savybės turėtų mažai kisti. Vienas iš tokių medžių yra maumedis.

Sodinimo vietos parinkimas

Maumedis kaip gentis formavosi kalnuose žemyninio klimato sąlygomis. Būtent tai daugeliui jo rūšių lemia reiklumą sausam orui, karštoms vasaroms ir šaltoms žiemoms. Didelę oro drėgmę, palyginti šiltas žiemas ir vėsias vasaras kur kas geriau atlaiko europinis ir ypač jo hibridai su japoniniu maumedžiu. Pajūrio žemumoje ir vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose pasodinti europiniai maumedžiai dėl didelio kritulių kiekio ir drėgnų orų auga lėčiau negu kitose Lietuvos vietovėse. Paprastai kamienai ir šakos apauga kerpėmis, todėl šiame regione geriau veisti hibridinių maumedžių želdinius.

Maumedžių želdinių nereikėtų veisti uždarose daubose, mažuose ūksminių medžių rūšių medynų (eglynų, liepynų, skroblynų) apsuptuose sklypuose, stačiuose šiaurinių krypčių ekspozicijos šlaituose. Geriausia maumedžiai auga vidutinio derlingumo ir derlingose normalaus drėgnumo dirvose. Šiose dirvose įveisti maumedžių želdiniai per 50 m. pasiekia apie 30 m vidutinį aukštį, 30-40 cm vidutinį skersmenį ir apie 1,5-2,0 kartus didesnį negu vietinių medžių rūšių tūrį. Maumedžių želdiniai pasodinti mažiau derlingose dirvose (Nb augavietė) auga lėčiau negu derlingose, bet produktyvumu ir čia gerokai lenkia dažniausiai tokiose dirvose veisiamus pušų arba eglių želdinius.

Maumedžiai sparčiai auga ir laikinai užmirkstančiuose dirvožemiuose, jeigu dirva jiems sodinti paruošiama kauburėliais, tačiau tokiuose dirvožemiuose maumedynai būna gana neatsparūs vėjui ir yra didelė tikimybė, kad jie bus išversti nesulaukę pagrindinių kirtimų amžiaus.

Rūšinė sudėtis, pradinis tankumas ir sodinimo vietų išdėstymas

Maumedžių želdiniai veisiami gryni arba, esant reikalui, jie gali būti mišrinami su baltalksniais arba juodalksniais. Įveisus mišrius maumedžių želdinius su pušimis, eglėmis, liepomis ar kitais medžiais, maumedžiai greitai kitos rūšies medynus praauga, pradeda stelbti ir jie žūsta, bet kol šie medžiai žūsta ir patys maumedžiai auga lėčiau negu grynuose želdiniuose. Mišriuose želdiniuose su baltalksniais arba juodalksniais maumedžiai iki 20 m. amžiaus auga taip pat kaip grynuose, o vėliau netgi pastebima spartesnio augimo tendencija. Baltalksniai arba juodalksniai mišriuose želdiniuose turėtų sudaryti apie 25 procentus. Galima mišrinti eilėse, pvz., 3 maumedžiai ir 1 juodalksnis, arba eilėmis, pvz., 3 eilės maumedžių ir 1 eilė juodalksnių.

Yra pastebėta, kad už maumedžio lajų perimetro ribos augančios pušys ar eglės auga geriau negu grynuose želdiniuose, todėl vieno hektaro pušų ar eglių želdiniuose tikslinga pasodinti iki 10 nedidelių maumedžių grupių. Maumedžiai sumažins pušynų ar eglynų monotoniškumą ir padidins jų produktyvumą.

Maumedžių želdinių pradinis tankumas 2 000-2 500 vnt./ha. Veisiant grynus želdinius arba mišrinant maumedžius su juodalksniais (baltalksniais) eilėse, geriausias tarpueilių plotis 4 m, o atstumas eilėse, atsižvelgiant į pasirinkto sodinimo tankumą, 1,0-1,25 metro. Esant didesniam atstumui tarp eilių negu eilėse želdinius lengviau prižiūrėti, o jiems paaugus - atlikti kitus darbus, nes, esant reikalui, bus galima pravažiuoti kiekvienu tarpueiliu. Mišrinant maumedžius su juodalksniais (baltalksniais) eilėse atstumas tarp maumedžių ir juodalksnių (baltalksnių) eilių turėtų būti 2,0-2,5 metro.

Dirvos paruošimas, želdinių veisimas, priežiūra ir apsauga

Želdinius veisiant žemės ūkiui naudotoje žemėje, ji rugpjūčio-spalio mėnesiais ištisai suariama. Esant galimybei geriausia būtų suarti apie 40 cm gyliu. Ariant tokiu gyliu į paviršių išverčiamas apie 10 cm storio be piktžolių sėklų dirvos sluoksnis. Kelerius metus žolinių augalų būna mažai, todėl nereikalinga arba beveik nereikalinga želdinių priežiūra. Be to, ariant 40 cm gyliu, sunaikinamas po ariamuoju sluoksniu esantis armens padas, sudaromos geresnės sąlygos medžių šaknims, kartu ir antžeminei daliai augti. Kirtavietėse dirva ruošiama kauburėliais arba sekliomis iki 10 cm gylio vagomis.  

Sodmenimis su atvira šaknų sistema maumedžių želdiniai veisiami tik pavasarį, išauginti konteineriuose su substrato gumulu - pavasarį ir vasarą. Geriausias sodinimo laikas vasarą birželio-rugpjūčio mėnesio pirma pusė. Maumedžiai pavasarį anksti sprogsta, todėl su jų želdinių veisimu nereikėtų pavėluoti. Geriausia sodinti dvimečius sodinukus. Kokybiškais sodmenimis laiku pasodinti maumedžių želdiniai gerai prigyja ir jau pirmais metais jų aukščio prieaugis vidutiniškai siekia apie 20 cm, antrais - 50 cm, todėl sutrumpėja želdinių priežiūros laikas.

Maumedžiai jautrūs herbicidams, todėl vykdoma tik mechaninė želdinių priežiūra. Pirmais medelių augimo metais reikėtų stengtis pašalinti visus greta jų augančius augalus, geriausia -kauptuku. Konkuruojančių augalų pašalinimo spindulys apie medelius priklauso nuo jų ir piktžolių aukščio. Konkuruojantys augalai turi būti pašalinami tokiu atstumu, kad būtų visiškai išvengta užpavėsinimo ir šaknų sistemos poveikio. Pirmais želdinių augimo metais priežiūrą tikslinga atlikti 2 ar 3 kartus. Atliekant priežiūrą 1 kartą kauptuku, liepos mėnesį, laiko sąnaudos yra netgi didesnės negu tai darant 2 ar 3 kartus.

Antrais ir vėlesniais želdinių augimo metais želdinius prižiūrėti kauptuku tampa gerokai sunkiau, be to, gali būti pažeistos medelių šaknys, todėl geriausia naudoti dalgius ar krūmapjoves. Atliekant priežiūrą dalgiu (tam geriausiai tiktų specialūs želdinių priežiūrai skirti dalgiai) ar krūmapjovėmis 2 ar 3 kartus laiko sąnaudos taip pat yra mažesnės negu 1 kartą. Taip yra todėl, kad atliekant priežiūrą dažniau, nereikia daug laiko sugaišti ieškant žolėse pasislėpusių medelių. Be to, apšienaujant žoles dalgiu ar krūmapjove 1 kartą, neišvengiamai dalis medelių, jų nepastebėjus, yra nupjaunami.

Prižiūrint želdinius traktoriniais padargais, želdinių eilės turi būti gana tiesios, o jeigu jose yra posūkių, tai jie turi būti didelio spindulio. Dažniausiai želdiniams prižiūrėti naudojami diskiniai, dviejų sekcijų su keičiamu atakos kampu kultivatoriai. Sėkmingiausiai juos galima naudoti žemės ūkiui naudotose žemėse ištisai suartoje dirvoje įveistuose želdiniuose.

Maumedžių ūgliais ir žieve žvėrys nesimaitina, bet pavasarį stirninai labai mėgsta į maumedukų kamienus valyti ragus. Valydami ragus jie visiškai nutrina žievę ir medelius pražudo. Jeigu želdinių sklypas nedidelis, o žvėrių daug, stirninai gali nutrinti visus medelius. Vietovėse, kur yra didelis pažeidimų pavojus, maumedžių želdinių sklypus reikėtų aptverti vielos tinklo tvora. Kadangi maumedžiai auga greitai, po 4-5 m. pažeidimų pavojus išnyksta.

Antanas MALINAUSKAS, Vytautas SUCHOCKAS

Mano ūkis, 2014/07