Kokybiškų lietuviškų obuolių poreikis itin jaučiamas žiemos ir pavasario laikotarpiu. Vartotojams labai svarbu, kad vaisiai būtų ne tik gražūs, bet ir puikios kokybės, skanūs, užauginti naudojant mažiau pesticidų ir racionaliau tręšiant obelis.

Pereinant nuo intensyviosios desertinių vaisių auginimo technologijos prie visais auginimo etapais kontroliuojamos ir aplinką tausojančios vaisių auginimo sistemos, buvo atlikti parodomieji išskirtinės kokybės desertinių obuolių auginimo tyrimai. Siekta pritaikyti pažangiausių mokslinių rekomendacijų kompleksą, diegiant naują išskirtinės kokybės desertinių obuolių auginimo technologiją.

Svarbiausi uždaviniai buvo šie:

• optimizuoti šiuolaikinių derančių verslinių sodų genėjimą žiemos-pavasario laikotarpiu;
• derančiame sode taikyti obelų augimą ir derėjimą reguliuojančias, derlių normuojančias ir vaisių kokybę gerinančias priemones;
• taikyti inovatyvias vaisių perdirbimo technologijas;
• įdiegti obelų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemą, remiantis kompiuterizuota obelų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema iMetos;
• optimizuoti vaismedžių mitybą, demonstruojant maisto elementų monitoringo privalumus.

Visi parodomieji bandymai vykdyti LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje kompleksiškai, o kiekvienas iš jų dar pakartotas viename iš atrinktų specializuotų ūkių skirtingose šalies agroklimato zonose - bendrovėje „Luksnėnų sodai" Alytaus r.; Rimanto Urbonavičiaus sodininkystės ūkyje Panevėžio r.; Felikso Šlėvės ūkyje Radviliškio r. ir bendrovėje „Naradava" Pasvalio rajone.

Sodininkystės ir daržininkystės institute tyrimai atlikti perspektyviame paklausių obelų veislių žemaūgiame 6-15 metų amžiaus maksimaliai derančiame sode.

Bandyminiame žemaūgių obelų sode buvo taikytos visos aplinką tausojančios vaisių auginimo sistemos priemonės. Pesticidai nuo ligų ir kenkėjų buvo purkšti tik tada, kai kompiuterinė ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema iMetos parodydavo užsikrėtimo ligomis bei kenkėjais grėsmę. Kiekvienais tyrimo metais tais pačiais obelų augimo ir vystymosi laikotarpiais temperatūros bei drėgmės rėžimai buvo skirtingi, tad ligų bei kenkėjų pasireiškimo intensyvumas labai skyrėsi.

Todėl purškimo pesticidais laikas bei pasirinktų apsaugos produktų (sisteminių ar kontaktinių fungicidų) rotacija buvo tikslinama atsižvelgus į iMetos parodymus. Palyginimui pateikiame 2011 m. ūkyje atlikto parodomojo bandymo obelų apsaugos sistemą. Sistema naudota Auksis veislės obelyse. Parodomasis bandymas atskleidė, kad šiai veislei per vegetacijos sezoną visiškai užtenka 9 purškimų. Tokio dažnumo apsaugos sistema turėtų būti pakankama ir rauplėms jautrioms obelų veislėms kaip Šampion bei Rubin.

Kitame parodomajame bandyme buvo augintos ir rauplėms jautriausių veislių obelys Ligol ir Alva. Jų apsaugai taikyta iki 12 purškimų apsaugos sistema. Šioje vietoje derėtų prisiminti, kad piečiau esančiose valstybėse, iš kurių į Lietuvą įvežami obuoliai, purškimų skaičius siekia 20 ir daugiau kartų. Ribotas pesticidų naudojimas taikant šią sistemą ne visada garantuoja 100 proc. efektyvumą, todėl patiriama nuostolių, kurie ūkininkams iš dalies kompensuojami išmokomis.

Užuomazgų retinimas. Vaisių kokybė gali būti pagerinama retinant vaisių užuomazgas, kai pašalinamos ne tik perteklinės, bet ir nekokybiškos, neišsivysčiusios bei ligų ir kenkėjų pažeistos užuomazgos. Bandymo laikotarpiu kasmet birželio pradžioje būsimas vaisių derlius buvo normuojamas, specialiais sekatoriais išretinant (iškarpant) prastos kokybės ir per tankiai augančias užuomazgas. Užuomazgos retintos po birželinio jų kritimo. Tuo metu retinti užuomazgas lengviau, nes būna natūraliai sumažėjęs užuomazgų kiekis ant vaismedžio, aiškiau matyti jų perteklius ir kiekviename žiedyne, ir ant vaismedžio šakos. Be to, tuo metu jau nesunku atskirti mažas, prastai išsivysčiusias, ligų bei kenkėjų pažeistas užuomazgas (ribotas pesticidų panaudojimas, taikant šią sistemą, kartais būna nepakankamas sunaikinti visas ligas bei kenkėjus), kurios retinimo metu pašalinamos.

Purškimai. Sudarant obelų apsaugos sistemas, buvo atsižvelgta į aplinką tausojančios vaisių ir daržovių auginimo sistemos reikalavimus: per vegetaciją ta pačia veikliąja medžiaga nepurkšta daugiau kaip du kartus. Visai nenaudoti toksiški ir labai toksiški pesticidai. Taip pat po sodų apdorojimo pesticidais iki vaisių skynimo išlaikytas pusantro karto ilgesnis karencijos laikotarpis, negu taikant tradicinę ar intensyvią auginimo technologijas.

Užuovėjos. Aplink sodą užuovėjos auginamos ne tik dėl to, kad sustabdytų įsismarkavusius vėjus, bet ir kad apsaugotų sodą nuo išorinės taršos, purškiant šalia sodo augančius žemės ūkio pasėlius, ar intensyvaus eismo keliuose sukeliamos taršos. Užuovėjose taip pat susidaro geros sąlygos perėti paukščiams, o jie sulesa daug vaismedžių kenkėjų.

Tręšimas. Optimizuojant vaismedžių mitybą, tręšta racionaliai, ištyrus sodo dirvožemio agrocheminę bei vaismedžių lapų cheminę sudėtį, vaismedžių būklę ir to sezono klimato sąlygas. Atsižvelgiant į dirvožemio agrocheminių ir lapų cheminių analizių duomenis, kasmet buvo tręšiama po 80 kg/ha N, 24 kg/ha P₂O₅ ir 100 kg/ha K₂O. Taip tręšiant sodas gausiai derėjo, o pagrindinių cheminių elementų N ir K₂O kiekis obelų lapuose buvo artimas optimaliam ar išliko žemutiniame optimumo lygyje. P₂O₅ kiekis lapuose irgi buvo optimalus. Nepakankamai patręšus mikroelementinėmis trąšomis, obelų lapuose nustatytas boro trūkumas.

Genėjimas. Obelys kasmet anksti pavasarį buvo išgenimos, palaikant jauname vaismedžių amžiuje suformuotą laibosios verpstės formos vainiką. Visų bandyme tiriamų veislių, išskyrus Alvą, vaismedžiai buvo išgenimi kovo mėnesį dar neprasidėjus vegetacijai. Stipraus augumo Alva vaismedžiai, kad būtų susilpnintas augumas ir paskatintas derėjimas, buvo genimi vegetacijos metu jiems sulapojus ar net ir sužydus.

Kiekvieną vasarą buvo genima pašalinant per stiprius, dažniausiai vertikalius, ūglius, nes jie užtamsina vainiką ir vaisius. Vasarinis genėjimas atliekamas rugpjūčio antroje pusėje. Genėjimo intensyvumas priklauso nuo vaismedžių augumo genėjimo metais. Tik veislės Rubin vaismedžiai vasarą negenėti, nes tyrimais įrodyta, kad vasarinis genėjimas mažina šios veislės derlingumą, be to, šios veislės vaismedžių augumas bandyminiame sode nebuvo per vešlus.

Derlius. Parodomojo tyrimo metu auginant septynių obelų veislių ir poskiepių derinius (Auksis su B.396, Alva su P 60, Connell Red su P 60, Ligol su P 60, Lodel su M.26, Rubin su P 60, Šampion su P 60 poskiepiais), pasodintus 4×1,25-2 m atstumu (1 250-2 000 vaism. ha^-1), 6-15 augimo sode metais gautas vidutiniškai po 39 t ha^-1 kasmetinis obuolių derlius. Gausiausiai derančių veislių Šampion ir Ligol obelų vidutinis kasmetinis derlius siekė 51-56 t ha^-1. Mažiausiai derėjo veislių Rubin ir Alva obelys. Potencialiai labai derlingi veislės Lodel vaismedžiai bandyminiame sode iš ploto vieneto galėjo derėti gausiau, jei būtų pasodinti tankiau.

Tinkamai parinkus obelų veislių bei poskiepių derinius ir laiku bei kokybiškai taikant vaisių auginimo technologinių elementų kompleksą, buvo ženkliai sumažintas vaismedžių pramečiavimas. Vaismedžių pramečiavimo indeksas, priklausomai nuo veislės ir poskiepio derinio, svyravo nuo 0,11 iki 0,34, kai 0 reiškia, kad vaismedžiai dera kasmet pastoviai, o 1 - kad dera tik kas dveji metai. Praktiškai nepramečiavo Šampion, Auksis ir Lodel veislių obelys. Daugiausia pramečiavo veislės Connell Red obelys, bet ir jų pramečiavimo indeksas buvo neaukštas.

Auginant desertinius obuolius, labai svarbu ne tik vidinė, bet ir išorinė vaisių kokybė. Bandyme tirtų veislių puikią obelų vaisių kokybę lėmė racionali sodo apsauga nuo ligų bei kenkėjų ir vaismedžių mityba, tinkamas kasmetis jų genėjimas ir optimizuotas derėjimas retinant užuomazgas. Tirtų veislių obelų vidutinė vaisiaus masė buvo 193 g, o veislių Ligol ir Connell Red - iki 233 g. Mažiausius vaisius išaugino kasmet gausiai derantys veislės Lodel vaismedžiai, bet jų vaisius galima padidinti dar labiau išretinus užuomazgas.

Pagal vaisių skersmenį tik 8 proc. vaisių buvo 55-65 mm skersmens, 59 proc. - 70-80 mm, o trečdalis vaisių buvo labai dideli - didesnio nei 85 mm skersmens. Pagal skersmenį didžiausi buvo veislių Connell Red, Ligol ir Rubin obuoliai.

Vertinant vaisių kokybę labai svarbus yra ir vaisių nusispalvinimas. Jis labai priklausė nuo veislės ypatybių, bet, visų veislių vidutiniais duomenimis, net 70 proc. vaisiaus paviršiaus buvo padengta veislei būdingu raudoniu. Tinkamas kasmetinis vaismedžių genėjimas pavasarį ir vasarą, racionali vaismedžių mityba, kasmetinis užuomazgų retinimas, priklausomai nuo derėjimo gausumo, ir savalaikis derliaus nuėmimas sąlygoja veislei būdingą intensyvų vaisių nusispalvinimą.

Kaip parodė ūkiniai parodomojo bandymo rezultatai sode, kruopščiai taikytos technologinės priemonės užtikrina puikią desertinių vaisių kokybę, garantuoja pakankamai gausų derlių ir padeda išvengti vaismedžių pramečiavimo.

Kaip padidinti derlių?

Kasmetinis bandyminio derančio sodo būklės, derlingumo ir mitybos įvertinimas parodė, kad bendrą sodo derlingumą galima padidinti dar bent 20 proc., jei būtų padaryti šie veiksmai:

• tankiau auginami veislės Lodel vaismedžiai;
• visų veislių obelų aukštis būtų didesnis - nuo 2,50-2,70 m iki 3,00-3,50 m (vaisiams skinti nuo vaismedžių viršūnių naudojant traktorines ar savaeiges skynimo platformas);
• vaismedžiai gausiau tręšiami N (bet neviršijant 96 kg/ha), K₂O ir mikroelementu boru.

Vadinasi, tinkamai įveisus sodą, optimaliais terminais ir tinkamai atlikus visus sodo priežiūros technologinius darbus, leidžiančius taikyti priemonę „Tausojanti aplinką vaisių auginimo sistema", Lietuvos klimatinėmis ir ūkinėmis sąlygomis galima gauti gausų kasmetinį puikios išorinės ir vidinės kokybės bei saugių desertinių vaisių derlių.

Nobertas USELIS, Alma VALIUŠKAITĖ, Darius KVIKLYS, Juozas LANAUSKAS, Loreta BUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/07