Prieš dvejus metus pasaulyje parduota apie 82 tūkst. žolinių pašarų ruošimo mašinų. Tais metais Vokietijoje buvo pagaminta 18,4 tūkst. žoliapjovių ir 22,98 tūkst. žolės vartytuvų bei grėblių, o šalyje parduota apie 60 proc. visų pagamintų žoliapjovių ir apie 46 proc. vartytuvų bei grėblių.

Išaugusi mašinų paklausa buvo glaudžiai susijusi su pieno gamybos apimties ir supirkimo kainų augimu. Nepaisant to, Vokietijos analitikai prognozuoja, kad artimiausiais metais mašinų pardavimas nedidės. Paklausios bus didesnio darbinio pločio, laidesnės ir mažiau energijai imlios mašinos. Lietuvos kaime vyrauja smulkūs ir vidutinio dydžio ūkiai, stinga kvalifikuotos darbo jėgos. Tad iš rinkoje esančios gausios mašinų pasiūlos reikia įsigyti labiausiai ūkio sąlygoms tinkančią mašiną. Jos darbo plotis, laidumas turi būti suderintas su ūkyje esančiomis kitomis žolės nuėmimo mašinomis.

Žoliapjovės

Žoliapjovių darbo plotis turi būti suderintas su vartytuvais. Priešingu atveju vartytuvo vienas ar keli rotoriai maišys tarp gretimų žolės pradalgių esantį orą. Vartytuvas dirbs nestabiliai, nenašiai, daugiau bus sunaudojama degalų. Todėl firmų vadybininkai pirkėjui privalo garantuoti, kad žoliapjovės ir vartytuvo darbo plotis derinasi.

Pjovimo aukštis. Kad nupjauta žolė greičiau ataugtų, mūsų šalies mokslininkai rekomenduoja ražienos aukštį palikti 50-60, o pjaunant žolę rudenį - 8-10 mm. Žemai pjaunant žolę, reikia stebėti, kad į pradalges nepatektų žemių. Dabar racionalų ražienos aukštį rekomenduojama padidinti dar 2 mm. Varpines žoles reikia pradėti pjauti plaukėjimo pradžioje, o dobilus - žiedynų krovimo pabaigoje, nes tada yra didžiausia žolės energinė vertė.

Pjovimo aparatas. Tai svarbiausioji žoliapjovių dalis. Visų žoliapjovių pjovimo aparatai yra diskiniai. Diskinių-būgninių pjovimo aparatų diskų skersmuo yra nuo 0,6 iki 0,9 m, o peiliukų judėjimo greitis siekia 100 m s^-1. Už pjovimo aparatų įrengiamas žolės maigytuvas. Žoliapjovės be maigytuvo naudojamos komunalinio ūkio darbuose, kai tenka pjauti sumedėjusius augalus, šienauti pagriovius, apleistas pievas. Šios mašinos yra masyvios, pjovimo aparatams sukti reikia daugiau galios, lyginant su diskinius aparatus turinčiomis žoliapjovėmis. Žoliapjoves su diskiniais-būgniniais pjovimo aparatais dar gamina kompanijos „Pöttinger" ir „Fella", tačiau rinkoje jų paklausa mažėja.

Jeigu diskinė žoliapjovė naudojama komunalinio ūkio darbuose ar biodujų jėgainės žolės substratui, kurio nereikia apvytinti, ji gali būti ir be maigytuvo, nes jo vieno metro pločio vidutinės galios sąnaudos sudaro apie 10 kW. Galios sąnaudos priklauso nuo žolės maigymo intensyvumo, kuris keičiamas maigytuvo rotoriaus sukimosi dažniu ir keičiant tarpą tarp rotoriaus pirštų ir virš jų esančio gaubto. Naujausiose žoliapjovėse stumdomas gaubtas gali užimti iki 10 padėčių. Vokietijoje tirta pirštinių ardelių padėties įtaka 74,5 proc. drėgnumo žolės maigymo galios sąnaudoms. Važiuojant 18 km val.^-1 greičiu ir pjaunant 3,75 t ha^-1 derlingumo žolę, kai ardeliai buvo arčiausiai rotoriaus spyruokliuojančių dantų galų, bendros galios sąnaudos siekė 50, o labiausiai atitolinus ardelius - 40 kW. Dabartinėse plačiabarėse, laidžiose žoliapjovėse rotorinio maigytuvo pirštai yra metaliniai, lenkti, gaubtas gali užimti septynias skirtingas padėtis, rotorius yra sukamas 600 arba 900 min.^-1 dažniu. Todėl maigytuvo sukimo galios sąnaudos yra didesnės, lyginant su maišytuvu, kuris turi spyruokliuojančius pirštus. Pradedami gaminti žolės maigytuvai su plastiko pirštais, kurių briaunos padengtos atspariu dilimui metalu.

Mokslininkai teigia, kad sumaigyta žolė džiūsta greičiau. Nustatyta, kad nupjovus miglinių žolių (70 proc.) ir dobilų (30 proc.) mišinį, po 19 val. sumaigytos žolės sausųjų medžiagų buvo 6 proc. daugiau, lyginant su nesumaigyta žole. Sutemus ir nakties metu žolė nedžiūsta. Saulėtą ir vėjuotą dieną kas valandą pradalgėse žolės sausosios medžiagos padidėja apie 1 proc. Vartoma žolė džiūsta dar sparčiau, tačiau maigant žolę sužalojama daug lapelių, o ją vartant jie nudaužomi. Žolę mažiau pažeidžia plastiko pirštai.

Visos žoliapjovės kopijuoja dirvos paviršių skersine kryptimi. Tiksliausiai tai daro mašinos, kurių pakabos svirtis pritvirtinta viršutinio rėmo viduryje. Jeigu traktoriui važiuojant žoliapjovė atsiremia į kliuvinį, ji yra sukama atgal ir keliama aukštyn. Įtempiamos spyruoklės, kurios, aplenkus kliuvinį, žoliapjovę grąžina į pradinę padėtį. Pöttinger žoliapjovėse tai atlieka hidraulinė sistema. Žoliapjovei atsirėmus į kliuvinį, ji sukama, traukiamas hidraulinio cilindro stūmoklis. Alyva iš cilindro kairiojo galo grąžinama į dešinįjį. Žoliapjovę į pradinę padėtį grąžina iš traktoriaus hidraulinės sistemos tiekiama alyva. Procesas vyksta automatiškai.

Lygiuose laukuose žolei pjauti skirtos žoliapjovės netinka šlaitams, nes jų skersinio kopijavimo ribos nesiekia ir 20^o. Kompanija „Lely Welger" gamina Splendimo Classic žoliapjoves be maigytuvo, kurių 1,65-3,2 m pločio pjovimo aparatas nuo horizontalios linijos gali būti 90º pasviręs aukštyn ir 50º kampu žemyn.

Žoliapjovės Splendimo Classic gali ilgą laiką pjauti žolę griovių šlaituose, nes kiekvieną pjovimo aparato diską su peiliukais suka atskiras kūginių krumpliaračių reduktorius, užpildytas alyva. Galvutėje įrengta apsaugos sistema. Diskui atsirėmus į kliuvinį, nukerpami apsauginio diskelio pirštukai ir diskas nebesukamas. Nuėmus diską, galvutėje pakeičiamas apsauginis diskelis. Naujausiose žoliapjovėse yra pakeista reduktorių tvirtinimo sekcijų korpusuose vieta, todėl vienodo pločio žoliapjovėse vietoj 8 yra 7 diskiniai pjovimo aparatai.

Be to, diskų paviršiai aptakesni, todėl žolė tolygiau slenka jų paviršiumi ir guldoma puresnė pradalgė. Bendras peiliuko ilgis 120, o ašmenų 80 mm. Peiliukams judant 80 m s^-1 ir mašinai važiuojant 20 km val.^-1 greičiu, peiliukai pjauna dar ne visu ašmenų ilgiu. Todėl žolė patikimiau nupjaunama ir numetama nuo diskų. Analogiški pjovimo aparatai yra ir kitose Lely žoliapjovėse. Darbui drėgnoje dirvoje žoliapjovių pavažos pakeistos 8 mm storio lėčiau dylančiomis. Žoliapjovėse pavažų spaudimas į dirvą keičiamas įveržiant atsvaros spyruokles ar keičiant alyvos slėgį atsvaros sistemoje.

Kompanija „Krone" patobulino žoliapjovių pjovimo aparatų konstrukciją ir padidino jų laidumą. Laidžiose žoliapjovėse žolę pjauna du į priešingas puses sukami diskai su dviem peiliukais. Žolė baigiama pjauti ties priešpeiliu. Zonoje a (žr. pav.) paliktas didesnis tarpas tarp diskų šoninių briaunų, lyginant su zonoje b esančiu tarpu. Nupjauta žolė pro platesnį tarpą (a) tolygiai numetama nuo diskų.

Našiausios yra prikabinamos žoliapjovės, kurių prikabinimo prie traktoriaus valdas yra pritvirtintas prie žoliapjovės rėmo viršutinio skersinio vidurio. Hidraulinis cilindras sukioja valdą, todėl žoliapjovė gali pjauti žolę traktoriaus kairėje ar dešinėje pusėje. Dideliuose lauko masyvuose žolė pjaunama ir traktoriui pasisukant galulaukėje. Prikabinamos žoliapjovės Krone EC6210 CV plotis 6,2 m, ją traukia 150 AG traktorius. Transporto padėtyje mašiną galima traukti 40 km val.^-1 greičiu, nes jos važiuoklė turi patikimus stabdžius.

Prie traktoriaus gali būti pritvirtintos trys žoliapjovės: viena priekyje, kitos - traktoriaus gale arba šonuose. Pjaunant žolę biodujų gamybai, naudojamos trys žoliapjovės - dvi su skersiniais transporteriais. Visos žoliapjovės guldo vieną pradalgę. Našiausios yra savaeigės Krone BIG M žoliapjovės.

Vartytuvai

Apie 65 proc. drėgnumo žolę galima grėbti, smulkinti, vežti ir skleisti tranšėjoje arba susukti į ritinius ir apvynioti plėvele. Saulėtą dieną kas valandą nupjautos ir paskleistos žolės drėgnumas sumažėja apie 1, o vėjuotą - iki 2 proc. Džiūstant žolei, kaupiasi cukrus, kuris silose yra pieno bakterijų maistas. Mokslininkai rekomenduoja, kai žolės derlius 4 t ha^-1, ją vartyti net tris kartus per dieną. Jie pripažįsta, kad vartant džiūstančią žolę nudaužomi lapeliai - vertingiausia pašaro dalis. Išeitis - įsigyti momentinį žolės drėgnumo matavimo prietaisą ir paskleisti ką tik nupjautos žolės pradalges, o esant nepalankiems orams - dar kartą žolę apversti.

Žolės vartymo nuostoliai glaudžiai susiję su vartytuvo konstrukcija. Dabar labiausiai paplitę vartytuvai su vertikalia rotorių ašimi. Gaminami nuo 2 iki 18 rotorių vartytuvai. Rotorių skersmuo yra nuo 0,9 iki 1,7 m, prie diskų pritvirtinami 5; 6 ar 7 pirštų vamzdiniai arba juostiniai laikikliai, o prie pastarųjų - skirtingo ilgio nuo 8 iki 10,5 mm skersmens spyruokliuojantys pirštai. Pirštų judėjimo greitis apie 13 m s^-1.

Gretimi rotoriai sukasi priešinga kryptimi. Jų pirštai turi mesti žolę tokia trajektorija, kad ant dirvos pirma nukristų sausesnė, o ant jos drėgnesnė žolė. Žolės skridimo trajektorija priklauso nuo jos derlingumo, sudėties, drėgnumo, bet labiausiai nuo rotorių pasvirimo kampo. Skleidžiant žolės pradalges nustatomas 13-15º, o vartant - 17-20,5º kampas. Jis keičiamas rotorių atraminių ratukų padėtimi ir patikslinamas, keičiant traktoriaus centrinės trauklės ilgį.

Kompanija „Claas" pirštų laikiklių galus pakreipė 29,3º kampu prieš rotorių sukimosi kryptį. Rotorių pirštai ilgesnį laiką sąveikauja su žole. Galima greičiau važiuoti. Žolė tolygiau paskleidžiama dirvos paviršiuje. Prie firmos „Lely" vartytuvų rotorių laikiklių yra pritvirtinti du pasvirę skirtingo ilgio, kablio formos dantys. Jie su dirva sudaro 48º kampą. Žolė šiek tiek pakeliama nuo dirvos, todėl ji mažiau užteršiama žemėmis. Galios sąnaudos mažesnės, nes traktoriaus galios velenas sukamas 450 min.^-1 dažniu. Priklausomai nuo žolės derliaus, jos sudėties yra keičiamas rotorių pasvirimo kampas nuo 5 iki 15 º atraminių ratukų padėtimi.

Grėbliai

Žolei sugrėbti, pradalgėms suglausti naudojami rotoriniai mentiniai, rotoriniai būgniniai ir rinktuviniai-juostiniai grėbliai. Svarbiausia, kad sangrėba nebūtų užteršta žemėmis, o grėbimo nuostoliai neviršytų 1 proc. Kuo trumpesnį laiką grėblio dantų stumiama žolė liesis su dirva, tuo yra mažesnė tikimybė, kad ji bus užteršta žemėmis.

Populiariausi rotoriniai mentiniai grėbliai. Jie yra vieno, dviejų, trijų ir keturių rotorių. Svarbiausioji visų grėblių dalis - rotorius, kuris turi sklandžiai kopijuoti dirvos paviršių. Jo važiuoklę sudaro net šeši atraminiai ratukai. Darbui nelygiuose laukuose reikėtų rinktis grėblį su papildomu atraminiu ratuku, kuris yra rotoriaus išorėje.

Galima įsigyti grėblį, kurio rotorius sukamas pagal arba prieš laikrodžio rodyklę. Žolę grėbia prie grėbliakočių pritvirtintos 3; 4 arba 5 dvigubų tiesių arba lenktų spyruokliuojančių dantų poros. Dantų skersmuo 9-11 mm, ilgis - 0,47-0,56 m. Dantų poras jungia 3, 4 arba 5 vijų cilindrinės spyruoklės. Kai grėblio dantys yra lenkti, stumiama žolė dantimis kyla aukštyn ir nesiliečia su dirva. Kliūtį sutikę dantys pastumiami į kairę ar dešinę pusę. Taip mažiau žemės grumstelių patenka į sangrėbą. Gaminami grėbliai, kuriuose grėbliakočių dantys išdėstyti dviejose eilėse. Priekiniai dantys šiek tiek trumpesni, kad būtų mažesnė jų apkrova ir stumiamos žolės kontaktas su dirva. Grėbliakočiai turi būti lenkti ir dar pasukti. Tada grėblio dantys netaršo paliekamos aukštos sangrėbos viršaus.

Labai svarbu, kilnojant rotorių mechanine ar hidrauline, o dabar jau ir elektros pavara, nustatyti racionalų apie 40 mm grėblio dantų atstumą nuo dirvos. Dantų atstumą nuo dirvos rodo skalė. Grėbliuose naudojami nuo 3,2 iki 4,5 m skersmens rotoriai su 10-15 grėbliakočių. Kuo didesnio skersmens rotoriai ir yra daugiau grėbliakočių, tuo galima greičiau važiuoti, tačiau ilgesnį laiką dantų stumiama žolė liečiasi su dirva. Grėbliakočių pirštų judėjimo greitis nuo 10 iki 12 m s^-1. Vidinių pirštų greitis mažesnis, lyginant su išorinių pirštų greičiu. Dažniausiai grėblio rotorius suka nuo traktoriaus galios veleno nutiestos kardaninės pavaros, sujungtos su virš rotoriaus esančiu reduktoriumi. Rotorių sukimosi kryptis priklauso nuo reduktoriaus pagrindinio krumpliaračio padėties. Grėbliai Kuhn turi labai patikimą dvilaipsnį reduktorių. Gaminami grėbliai, kurių rotorius suka hidrauliniai varikliai.

Populiariausi yra dviejų rotorių grėbliai. Jie žolės sangrėbą guldo tarp rotorių, šalia kairiojo ar dešiniojo rotoriaus arba sudaro dvi atskiras sangrėbas. Kai sangrėba guldoma šalia vieno iš rotorių, važiuojant kitą kartą galima sudvejinti sangrėbas. Antrajame rotoriuje turi būti daugiau grėbliakočių ir dantis jungiančių cilindrinių spyruoklių vijų, nes jiems tenka didesnė apkrova. Sangrėbų plotis turi atitikti turimos ūkyje sangrėbų rinkimo mašinų rinktuvų realųjį plotį. Todėl reikia įsigyti grėblį, kuriame galima keisti sangrėbos plotį ir rotorių važiuoklės spaudimą į dirvą. Be to, renkantis dviejų rotorių grėblį, būtina atsižvelgti į ūkyje esamo smulkintuvo ir preso laidumą. Kuo daugiau žolės yra pradalgės ilgio metre, tuo presas ar smulkintuvas galės važiuoti lėčiau, jų darbo kokybė bus geresnė, o degalų sąnaudos mažesnės.

Žolės sangrėbą tarp rotorių guldantis grėblys gali važiuoti šiek tiek greičiau. Todėl grėbiama žolė trumpesnį laiką liesis su dirva, grėbimo nuostoliai bus mažesni, o kokybė geresnė. Kiekvienas dviejų rotorių grėblys turi atskirą, vienos ašies važiuoklę, kuri traukle sujungta su prikabinimo prie traktoriaus sistema. Sukantis traktoriui, pasukami ir grėblio važiuoklės ratai. Grėblio važiuoklę gali atstoti rotorių važiuoklės. Traktoriaus posūkyje neliks nesugrėbtų dryžių, kai grėblių išorinių dantų brėžiamos trajektorijos persidengs.

Įsigyjant dviejų rotorių grėblį, reikia įsitikinti, kad posūkių metu galulaukėse grėblio dantys netaršys ten esančių sangrėbų viršaus, grėblį statant į transporto padėtį nereikės nuimti dalies grėbliakočių, bus pakankamas atstumas tarp žemiausio grėbliakočio dantų ir kelio.

Stambūs ūkiai įsigyja keturių rotorių prikabinamus grėblius. Pavyzdžiui, kompanija „Krone" gamina ir šešių rotorių grėblius, tačiau Vakarų šalyse vis daugiau ūkių renkasi dviejų horizontalių būgnų arba rinktuvinius-juostinius grėblius. Jų privalumas - grėbimo metu žolė pakeliama ir visai neliečia dirvos, todėl patiriama mažiau grėbimo nuostolių, didesnis mašinos našumas, galima grėbti aukštą ir priplaktą prie dirvos žolę.

Liudas ŠPOKAS

Mano ūkis, 2014/06