Šių metų vasarinių rapsų sėja pakoregavo jų auginimo technologines rekomendacijas. Augintojai turėjo priimti sprendimus dėl kryžmažiedinių spragių antplūdžio dygstančiuose vasariniuose rapsuose, o apsaugai nuo spragių insekticidus teko naudoti ne vieną kartą.

Daigų tarpsniu apsaugojus vasarinius rapsus nuo kryžmažiedinių spragių, kitas žingsnis turėtų būti vasarinių rapsų apsauga nuo kopūstinių stiebinių paslėptastraublių ir rapsinių žiedinukų stiebo augimo-žiedpumpurių formavimosi tarpsniu bei ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių - ankštarų vystymosi tarpsniu. Remiantis LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad kopūstiniai stiebiniai ir ankštariniai paslėptastraubliai yra mažiau žalingi vasariniams rapsams negu žieminiams ir jų gausumas iš dalies sukontroliuojamas naudojant insekticidus nuo rapsinių žiedinukų.

Rapsiniai žiedinukai

Apie rapsinių žiedinukų reikšmę vasarinių rapsų produktyvumui priminti tikrai nereikia, nes šie kenkėjai neatsiejami ir įkyrūs rapsų palydovai. Taip yra todėl, kad rapsiniai žiedinukai dauginasi tik ant bastutinių šeimos augalų. Šiuos augalus rapsiniai žiedinukai atpažįsta ir susiranda ankstyvos butonizacijos tarpsniu pagal rapsų skleidžiamą specifinį kvapą.

Optimali oro temperatūra rapsinių žiedinukų migracijai į rapsų laukus yra 15 ^oC, o lervų vystymuisi - 16-27 ^oC. Žemesnėje oro temperatūroje žiedinukų migracijos aktyvumas, tuo pačiu ir žalingumas rapsų augalams, mažėja. Vasariniams rapsams kenkia ir vabalai, ir lervos. Rapsiniai žiedinukai maitinasi pumpurais, o lervos minta žiedadulkėmis.

Vabalai graužia 1-2 mm dydžio, o patelės deda kiaušinėlius į 2-3 mm dydžio žiedinius pumpurus. Viena patelė gali padėti apie 200 kiaušinėlių, po 2-6 vienetus per dieną, į vieną rapsų žiedpumpurį padeda iki 6 kiaušinėlių. Kiaušinėlių dėjimo periodas gali tęstis iki 2 mėnesių. Per 50 dienų laikotarpį nuo kiaušinėlio padėjimo, išsivysto nauja vabalų generacija.

Rapsinių žiedinukų vabalai nugraužia žiedpumpurius, lervos apgraužia ar visai sunaikina kuokelius ir piesteles. Pažeisti žiediniai pumpurai nubyra, lieka žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja.

Žemdirbystės institute insekticidų efektyvumo nuo rapsinio žiedinuko tyrimai vasariniuose rapsuose buvo atlikti 2013 metais. Tyrimams naudoti kontaktinio (veikliosios medžiagos lambda-cihalotrinas, tau-fluvalinatas ir indoksakarbas) ir sisteminio (tiaklopridas ir pimetrozinas) poveikio insekticidai. Vasariniuose rapsuose insekticidai naudoti tuomet, kai buvo pasiekta rapsinių žiedinukų žalingumo riba (stiebo ilgėjimo tarpsniu - 1-2 vabalai ant augalo ir butonizacijos tarpsniu - 3-4 vabalai ant augalo).

Tyrimų duomenimis, nepurkštuose laukeliuose stiebo ilgėjimo tarpsnio pradžioje (BBCH 30-32) šių kenkėjų skaičius išaugo iki 1,7 vabalo ant augalo ir viršijo žalingumo ribą. Tuo metu buvo panaudoti tiriami insekticidai. Tyrimais nustatyta, kad kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai gerokai sumažino rapsinių žiedinukų vabalų kiekį vasariniuose rapsuose, praėjus 1 ir 3 dienoms po jų naudojimo.

Tačiau praėjus 6 dienoms po insekticidų naudojimo, purkštuose laukeliuose rasta vidutiniškai 4,4 vabalo ant augalo ir butonizacijos tarpsnio viduryje (BBCH 55) teko kartoti insekticidų purškimą, nes buvo peržengta žalingumo riba. Antrą kartą panaudoti kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai mažino rapsinių žiedinukų vabalų kiekį vasariniuose rapsuose praėjus 1 ir 3 dienoms po jų naudojimo. Praėjus 6 dienoms po antro insekticidų naudojimo, rapsinių žiedinukų purkštuose laukeliuose dauguma atveju buvo rasta mažiau negu nepurkštuose.

Lyginant tarpusavyje kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidus, naudojant juos stiebo ilgėjimo tarpsnio pradžioje (BBCH 30-32) ir butonizacijos tarpsnio viduryje (BBCH 55), esminių skirtumų nenustatyta.

Pastaruoju metu stebimas ryškus insekticidų biologinio efektyvumo mažėjimas lauko sąlygomis. Taip pat akivaizdu, kad dauguma rapsinių žiedinukų populiacijų, surinktų iš įvairių šalies rajonų, yra vidutiniškai atsparios arba atsparios piretroidų klasės insekticidams. Reikia paminėti, kad rapsiniams žiedinukams būdingas kryžminis rezistentiškumas, todėl nustačius rezistentiškumą nors vienai piretroidų klasės veikliajai medžiagai, atsiranda rezistentiškumas ir kitoms tai klasei priskiriamoms veikliosioms medžiagoms. Tačiau kol kas tirtos žiedinukų populiacijos buvo jautresnės tau-fluvalinatui negu kitoms piretroidų veikliosioms medžiagoms.

Apie 15 metų rapsų apsaugai nuo rapsinių žiedinukų buvo naudojami vien tik piretroidų klasės insekticidai. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo rapsinių žiedinukų yra registruota 16 insekticidų, iš kurių 11 priklauso piretroidų klasei: Bulldock (v. m. beta-ciflutrinas), Cyperkill (cipermetrinas), Decis Mega (deltametrinas), Fastac (alfa-cipermetrinas), Fury (zeta-cipermetrinas), Kaiso (lambda-cihalotrinas), Karate Zeon (lambda-cihalotrinas), Mavrik (tau-fluvalinatas), Poleci (deltametrinas), Sumi alfa (esfenvaleratas).

Šiuo metu yra registruotas vienas insekticidas, priklausantis oksadiazinų grupei - Avaunt (indoksakarbas), bei vienas insekticidas, priklausantis piridinų grupei - Plenum (pimetrozinas). Trys registruoti insekticidai priklauso neonikotinoidų grupei: Biscaya (tiaklopridas), Mospilan (acetasmipridas) ir Proteus (tiaklopridas + deltametrinas).

REKOMENDACIJOS

• Siekiant sumažinti rapsinių žiedinukų atsparumo atsiradimo riziką, rekomenduojama nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose, jei nėra būtinybės (pastebėjus tik vieną kitą kenkėją), nes dažnai naudojami piretroidai skatina atsparumo atsiradimą ir vystymąsi.
• Rapsinių žiedinukų plitimo metu, jei reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, rekomenduojama kaitalioti skirtingų klasių insekticidus (piretroidus, neonikotinoidus ir oksadiazinus), nevengti brangesnių insekticidų, nemažinti insekticidų rekomenduojamų maksimalių normų.
• Naudojant insekticidus, būtina mažinti neigiamą jų poveikį naudingiems organizmams (ypač bitėms) - nuo žiedinukų purkšti tik butonizacijos tarpsniu.
• Norint nustatyti kenkėjų skaičių konkrečiame lauke, rekomenduojama kasdien, jei oro temperatūra aukštesnė negu 15 °C, arba kas 2-3 dienas, jei vyrauja vėsesni, lietingi orai, apžiūrėti keliose lauko vietose po 5 augalus ir suskaičiuoti visus rapsinius žiedinukus, tada perskaičiuoti į kenkėjų skaičių, tenkantį vienam augalui.
• Patartina kenkėjus skaičiuoti tuo pačiu laiku, geriausia - vidurdienį, ir kenkėjų skaičių patikrinti atskirai lauko pakraščiuose ir jo viduryje. Kenkėjai pirmiausia išplinta lauko pakraščiuose, todėl jų skaičius skirtingose lauko vietose gali labai skirtis.

Juodoji dėmėtligė

Juodoji dėmėtligė išlieka viena iš žalingiausių ir labiausiai vasarinių rapsų laukuose išplitusių grybinių ligų. Kasmet pirmuosius šios ligos požymius ant lapų galima jau vizualiai pamatyti ankstyvaisiais rapsų vystymosi tarpsniais. Ant rapsų lapų pažeidimo vietoje susidaro įvairaus dydžio dėmės, dažniausiai pilkos spalvos ar pilkos su tamsiu apvadu.

Vyraujant drėgnam ir šiltam orui, dėmės plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmių vietose audiniai džiūsta. Ant stiebų ir ankštarų dėmės būna juodos spalvos, iš pradžių mažos, tačiau ilgainiui jos didėja, susiliedamos į dar didesnes dėmes.

Juodoji dėmėtligė rapsuose išplinta kasmet. Nors ši liga pasirodo ankstyvaisiais tarpsniais ant lapų, tačiau ji būna žalingesnė, kai išplinta ant ankštarų ir stiebų, nes rapsų augalams žalios, sveikos ankštaros bei stiebai yra tokie pat svarbūs kaip ir vėliavinis lapas javams.

Šią ligą sukelia grybas Alternaria brassicae, kuris žiemoja augalų liekanose, sėklų paviršiuje ir kt. Vasarinių rapsų vegetacijos metu plinta konidijomis, kurioms sudygti reikia 15-20 °C oro temperatūros ir 95 proc. santykinės oro drėgmės. Dėmėse grybo konidijos formuojasi vyraujant sausiems ir saulėtiems orams, vėliau jas išnešioja vėjas ant kitų rapsų augalų. Lietingi, vėjuoti ir šilti orai sudaro ypač palankias sąlygas intensyviam ligos plitimui ant rapsų augalų.

Juodosios dėmėtligės sukėlėjo Alternaria brassicae išsilaikymas ant rapsų augalų liekanų gali būti vienas iš svarbiausių faktorių ligai plisti ir vystytis.

Senstant lapams bei laipsniškai plonėjant vaškiniam sluoksniui, rapsai tampa labiau jautresni juodajai dėmėtligei, tačiau liga žalingiausia, kai išplinta ant ankštarų. Pažeistos ankštaros bręsta anksčiau, sėklų derliaus ėmimo metu labai greitai ankštaros atsidaro, susproginėja, sėklos išbyra, todėl patiriami dideli sėklų derliaus nuostoliai. Vidutiniškai rapsų sėklų nuostoliai siekia 35 proc., tačiau ypač palankiais juodosios dėmėtligės plitimo metais rapsų sėklų derliaus nuostoliai gali siekti 50 ir daugiau procentų.

LAMMC Žemdirbystės institute nuo 2000 metų atliekami tyrimai, kurių tikslas - nustatyti juodosios dėmėtligės žalingumą vasariniuose rapsuose Lietuvos sąlygomis. Nustatyta, kad juodosios dėmėtligės intensyvumui ant ankštarų pasiekus 50 proc. ir daugiau, vasarinių rapsų ankštarų ilgis sumažėjo iki 12,9 proc., sėklų skaičius ankštaroje sumažėjo iki 15,7 proc., o ligotų sėklų padaugėjo iki 14,2 procentinio vieneto. Didėjantis juodosios dėmėtligės intensyvumas ant ankštarų turėjo neigiamos įtakos vasarinių rapsų sėklų dygimo energijai ir sėklų daigumui.

Ligos intensyvumui ant vasarinių rapsų ankštarų esant 50 proc. ir daugiau, sėklų dygimo energija, palyginti su sėklomis iš sveikų ankštarų, sumažėjo iki 20,3, daigumas - iki 12,7 procentinių punktų. Nedaigių sėklų ir ligotų daigų vasariniuose rapsuose nustatyta 8,2 ir 8,6 karto daugiau negu sėklų pavyzdžiuose iš sveikų ankštarų.

Didėjant juodosios dėmėtligės intensyvumui ant ankštarų, iki 2,3 karto vasariniuose rapsuose didėjo bendras patogenais užsikrėtusių sėklų kiekis. Padidėjus ligos intensyvumui ant vasarinių rapsų ankštarų iki 50 proc. ir daugiau, 1 000 sėklų masė, palyginti su sėklomis iš sveikų ankštarų, sumažėjo iki 23,5 procentinio punkto. Juodosios dėmėtligės intensyvumas ant ankštarų turėjo įtakos sėklų spalvai ir formai. Padidėjus ligos intensyvumui ant vasarinių rapsų ankštarų iki 50 proc. ir daugiau, pažeistos rapsų sėklos buvo pilkos spalvos ir susiraukšlėjusios.

Vasarinių rapsų apsauga nuo žalingiausių grybinių ligų

Fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyvūs tik tada, kai naudojami užsikrėtimo metu, t. y. žydint rapsams (BBCH 63-65). Fungicidais nupurškus rapsus prieš žydėjimą ar po žydėjimo, negalima tikėtis gerų rezultatų.

Siekiant sumažinti juodosios dėmėtligės žalą ir išlaikyti kuo sveikesnes ankštaras, fungicidus reikia naudoti žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 69) arba ligos požymiams pasirodžius ant ankštarų (iki BBCH 75).

E. Petraitienė, B. Vaitelytė

Mano ūkis, 2014/06