Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), reaguodamas į laikmečio aktualijas, būsimiems studentams siūlo naują sumaniosios gyvulininkystės studijų programą. Tad ASU ne tik parengs išmaniąsias technologijas gebančius valdyti specialistus, bet ir padės spręsti globalią problemą - mažins kvalifikuotų specialistų žemės ūkyje trūkumą. Pokalbis apie tai - su universiteto rektoriumi prof. Antanu MAZILIAUSKU.

Gerbiamas rektoriau, kodėl nutarta kurti Sumaniosios gyvulininkystės studijų programą?

Gyvulininkystė Lietuvoje yra pripažinta prioritetine žemės ūkio šaka. Tai teisingas pasirinkimas, nes šio sektoriaus nuosmukis per pastaruosius 10 metų turėjo pasekmių Lietuvai. Išsiplėtus augalininkystei ir sumažėjus gyvulininkystei degraduoja dirvožemiai, be to, mažėja darbo vietų kaime. O bandant gaivinti bei vystyti gyvulininkystę atsiranda ir specialistų poreikis. Šiuolaikinės išmaniosios technologijos skinasi kelią visose srityse, taip pat ir žemės ūkyje, todėl reikia tokias technologijas gebančių valdyti gyvulininkystės specialistų. Tai yra ateities gyvulininkystė, išmaniosios technologijos itin svarbios visoje gamybos grandinėje, siekiant geresnio rezultato minimaliomis sąnaudomis, tiksliai naudojant išteklius. O robotams, išmaniosioms programoms valdyti būtina turėti specialių žinių. Anksčiau baigusiems specialistams yra sunkiau prisitaikyti prie naujovių, todėl ir nutarėme rengti ateities specialistus. Tikimės, kad ši studijų programa bus patraukli, nes jaunimas domisi technologijomis, sulaukiame skambučių net iš miesto moksleivių.

Ar kurdami šią studijų programą konsultavotės su kolegomis užsienyje, kurie jau turi daugiau patirties?

Taip. Bendravome su Austrijos ir Estijos gyvybės mokslų universitetais, Švedijos žemės ūkio mokslų universitetu. Be to, studijavome kai kurių JAV universitetų patirtį. Studijų programų pavadinimai yra skirtingi, bet jų turinyje yra išmaniųjų technologijų valdymas.

Norint, kad naujoji programa pasiteisintų, universitetui reikia dviejų svarbių dalykų - kvalifikuotų dėstytojų ir tinkamos materialinės bazės su išmaniosiomis technologijomis. Ar visa tai turite?

Yra geras posakis: „Augame kartu". Svarbiausia norėti tai daryti. Jeigu šiandien viską turėtume, tada kiltų klausimas, kodėl viso to nedarėme iki šiol. Dėstytojų, kurie turi bazinį pasirengimą, yra. Vis dėlto reikės mokytis, įtraukti partnerius iš kitų šalių, iš arčiau susipažinti su jų mokymo procesu, perimti patirtį  ir studijų programą pateikti tokią, kuri atsakytų į visus klausimus. O ASU laboratorijos, auditorijos yra labai modernios. Atviros prieigos centre yra 53 laboratorijos, atitinkančios pasaulinius standartus. Turime mokomąjį ūkį, galvojame teikti paraišką jam modernizuoti, kad atnaujintume fermą, ją automatizuotume. Taip pat norime įrengti perdirbimo cechą. Šiuo metu ūkyje iš viso yra 405 gyvuliai, iš jų 160 - melžiamos karvės. Tad mokymo bazę, kurioje nuolat stengiamės diegti naujoves, turime neblogą, o ir galimybės studentams semtis žinių Vakaruose pagal „Erasmus" programą yra geros.

Taip pat esame pateikę paraišką ir jau pasirašę sutartį Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centrui statyti. Projektas pradėtas vykdyti, kitų metų rugsėjį žadame jį atidaryti. Pagal projektą bus pastatyti du paviljonai, viename vyks parodos, o kitas bus pritaikytas gyvulių demonstravimui kartu su mokymo, seminarų patalpomis, kai kuriomis laboratorijomis. Šis centras jungia kelis projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnyba, bendrovės „Šeduvos avininkystė", „Šilutės veislininkystė" ir kiti.

Ar tapsite konkurentais LSMU Veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos specialybei?

Lietuvoje universitetai apskritai konkuruoja dėl studentų. Bet kadangi mes kompleksiškai dirbame su žemės ūkiu, tai gyvulininkystės plėtros segmentas, kaip sudėtinė žemės ūkio veiklos dalis, mūsų universitete neišvengiamai turi būti. Esame įsitikinę, kad mūsų pasiūlyta  sumaniosios gyvulininkystės programa labiau orientuota į inžinerinius  pagrindus, išmaniąsias technologijas, ateities poreikius, suteikianti šiuolaikinių tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų, bus paklausi ir reikalinga mūsų šaliai.

Kokios studijų finansavimo galimybės?

Žemės ūkio ministerija, norėdama sumažinti gyvulininkystės specialistų trūkumą, praėjusį pavasarį parengė atskirą tikslinio studijų finansavimo tvarką. Pagal ją dalis (10-20 proc.) tokių studijų kainos būtų apmokėta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, o didžiąją dalį (80-90 proc.) padengtų Žemės ūkio ministerija. Ši tvarka įsigaliojo jau šiemet. Sumaniajai gyvulininkystei numatyta 27 tikslinio finansavimo vietos. Tiems, kurie negaus valstybės arba tikslinio finansavimo, studijos metams kainuos 5 800 litų. Džiaugiamės, kad į ASU stoja ir šimtukais brandos egzaminus išlaikę abiturientai, ir miesto vaikai, kurie iki šiol nieko bendra su žemės ūkiu neturėjo. Tai rodo, kad žemės ūkio įvaizdis keičiasi, vis daugiau žmonių supranta, kad ši šaka - perspektyvi.

Ir paties universiteto įvaizdis pastaraisiais metais gerokai sustiprėjo?

Mes to siekėme, todėl ir nemažai pokyčių įvyko. Jų reikėjo, o ar visada randi teisingiausią sprendimą, niekada negali būti tikras, tai parodo tik laikas. Esame rinkos dalis ir turime reaguoti į jos pokyčius, aišku, išlaikydami savo vertybes. Mes išlikome savarankiški universitetų jungimosi laikotarpiu, neieškojome prieglobsčio prie didesnės aukštosios mokyklos. Tarptautiniai ekspertai gerai įvertino ASU kaip mokslo ir studijų instituciją, o Studijų kokybės vertinimo centras mus akreditavo 6 metams. Tai mums suteikė drąsos veikti toliau.

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/06