Lietuvoje žieminiai javai yra pagrindiniai prekiniai žemės ūkio augalai. Siekiant išauginti kokybišką produkciją bei patirti kuo mažesnius derliaus nuostolius, svarbi vieta tenka augalų apsaugai nuo ligų. Mokslinėse publikacijose nurodoma, kad dėl ligų galimi nuo 15 iki 35 proc. ar net didesni derliaus nuostoliai.

Augalų apsauga - tai kompleksiškas visų augalų apsaugos metodų panaudojimas, pirmenybę teikiant necheminėms augalų apsaugos priemonėms. Grybinių ligų plitimui didelės įtakos turi meteorologinės sąlygos bei aplinkos veiksniai: priešsėlis, dirvožemio tipas, dirvos dirbimo būdas, veislės atsparumas, sėjos laikas, pasėlio tankumas ir kt. Tokie patys aplinkos veiksniai, kaip ir meteorologinės sąlygos, nevienodai veikia skirtingus ligų sukėlėjus, vieniems grybams palankūs drėgni ir vėsūs, kitiems, atvirkščiai, - šilti, netgi su liūtimis orai. Todėl ligų sukėlėjų prevencija - vienas iš pirmųjų žingsnių apsaugoti augalus nuo ligų.

Siekiant sumažinti ligų plitimo riziką būtina:

• laikytis sėjomainos;
• sėti optimaliu laiku;
• atsėliuojant taikyti klasikinį žemės dirbimą;
• vengti tiesioginės sėjos į ražienas;
• auginti kuo atsparesnes ligoms veisles;
• sėti optimalią sėklos normą;
• subalansuoti tręšimą azoto, fosforo ir kalio trąšomis;
• stebėti meteorologines sąlygas.

Miltligė

Po šių metų žiemos išlikusių pasėlių būklė labai skirtinga. Prasčiau peržiemojusiuose, retesniuose pasėliuose ligų rizika mažesnė, ypač kai neplanuojama jų pritręšti. Tankiuose, gausiau patręštuose azoto trąšomis pasėliuose smarkiau gali išplisti miltligė (Blumeria graminis), nes šios ligos užkrato gausu dar nuo rudens.

Miltligė pažeidžia ir kviečius, ir kvietrugius, ir rugius. Ji padaro didelę žalą javams tuomet, kai išplinta anksti. Oru plintantis ligos užkratas žiemoja kartu su augalų liekanomis ir gali būti randamas visur.

Ligos sukėlėjas pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas. Pažeisti augalai gali prasčiau išsikrūmyti arba, augalams jau išsikrūmijus, stipriai pažeisti jaunų augalų stiebeliai gali net sunykti. Pažeidimo vietoje susiformuoja baltas grybienos valktis, kuris sendamas paruduoja. Gausiai susiformavusias konidijas vėjas išplatina dideliais atstumais ir apkrečia sveikus augalus. Besikaitaliojantys sausi ir drėgni orai yra labai palankūs miltligei plisti.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar liga neplinta tankiuose, azoto trąšomis pertręštuose jautresnių veislių pasėliuose, nes tokiais atvejais liga gali padaryti ypač didelę žalą. Pastebėjus bamblėjimo metu naujų ligos požymių, žiemkenčius reikėtų purkšti fungicidais, kurie savo sudėtyje turi nuo šios ligos veiksmingų veikliųjų medžiagų (fenpropidinas, fenpropimorfas, metrafenonas, spiroksaminas).

Stiebalūžė

Dar viena, ankstyvą pavasarį reikalaujanti apsaugos žiemkenčių liga - stiebalūžė. Pastaraisiais metais Lietuvoje ši liga sparčiai plinta žieminių javų pasėliuose. LAMMC Žemdirbystės institute 2008-2012 metais vykdytų tyrimų duomenimis, ši pašaknio liga buvo paplitusi 96,2 proc. žieminių javų pasėlių. Priklausomai nuo metų, vidutinis ligos išplitimas (pažeistų stiebų procentas) buvo 30-40 procentų.

Stiebalūžė pažeidžia žieminių javų pašaknį bei stiebo pagrindą. Šią ligą sukelia dvi skirtingos Oculimacula genties grybo rūšys: O. yallundae ir O. acuformis. Abu patogenai yra plačios specializacijos, gali parazituoti ant kviečių, rugių, kvietrugių, miežių bei daugelio daugiamečių žolių. Šių grybų sukelti simptomai - elipsiškos dėmės ant augalų stiebo pamato - vizualiai nesiskiria.

Pažeidimo vietoje grybo išskiriami fermentai suardo stiebo audiniuose esančią apytakos sistemą, dėl to prasideda priešlaikinis senėjimas, gali išsivystyti baltavarpiškumas, grūdai būna smulkūs, ne visai užsipildę. Dažnai, esant vėjuotiems ar lietingiems orams, tokie augalai ties pažeidimo vieta nulinksta arba nulūžta.

Pradinis stiebalūžės infekcijos šaltinis yra konidijos, vėsiu ir drėgnu oru susiformavusios ant infekuotų augalų liekanų. Pasėlyje jos plinta su lietaus lašais nedideliu atstumu nuo infekcijos šaltinio spalio-liepos mėnesiais, tačiau intensyviausiai - kovą ir balandį.

Praėjusių metų ilgas ruduo buvo palankus išplisti stiebalūžės užkratui; kaip intensyviai liga išplis šiemet, labai priklausys nuo pavasario orų. Anksti pavasarį vyraujant lietingiems orams, tankiame, azoto trąšomis pertręštame pasėlyje didėja stiebalūžės išplitimo rizika. Stiebalūžės išplitimo rizikos riba įvairiose šalyse yra nurodoma skirtingai. Tikslingiausia chemines augalų apsaugos priemones nuo stiebalūžės naudoti, kai bamblėjimo pradžioje pažeistų augalų skaičius pasėlyje yra 20-30 procentų.

Fungicidai naudojami javų bamblėjimo pradžioje (BBCH 32), kuomet infekcija dar nėra perėjusi į stiebą, o matomas tipingas pažeidimas ant lapamakštės. Lietuvoje yra ne vienas fungicidas, mažinantis šios ligos grėsmę. Tai metrafenono, prochlorazo, protiokonazolo, fluksapiroksado veikliąsias medžiagas turintys fungicidai. Efektyvios šios ligos kontrolės galima tikėtis tuomet, kai naudojama visa fungicido norma antrojo bamblio tarpsniu. Kitu laiku panaudoti fungicidai nuo šios ligos bus neefektyvūs. Dažnai tuo pačiu augalų augimo tarpsniu pasėliuose jau būna išplitusi ir miltligė, todėl ekonomiška naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra veiksmingų nuo šių abiejų ligų veikliųjų medžiagų.

Lapų septoriozė

Lapų septoriozė, kurią sukelia Septoria genties grybai (Septoria tritici ir Stagonospora nodorum), žieminių javų pasėliuose išplinta kasmet. Ši liga pažeidžia žieminius kviečius ir kvietrugius. Pradinė infekcija įvyksta vėju platinamomis sporomis, kurios susiformuoja ant užkrėstų augalų liekanų. S. tritici augalus gali pažeisti daigų tarpsniu, dar šiltą ir vėlyvą rudenį. Beje, kaip tik toks ir buvo praėjęs ruduo.

Ant apatinių lapų išryškėja vandeningos dėmelės, kurios didėdamos koncentruojasi lapo tarpgysliuose.  Užkratas nuo apatinių augalo lapų su vandens purslais patenka ant aukščiau esančių ir juos apkrečia. S. tritici dažniausiai pažeidžia tik augalo lapus, o S. nodorum - lapus, varpas, grūdus ir daigus. Ant pažeistų lapų pirmiausiai atsiranda smulkios dėmelės, kurios didėdamos įgauna ovalią formą, būna rusvos su geltonu apvadu.

Abu septoriozės sukėlėjai žiemoja želmenyse ir augalų liekanose, S. nodorum - ir sėklose. Cheminės priemonės vegetacijos metu, priklausomai nuo ligos plitimo ir intensyvumo, naudojamos vieną ar du kartus. Pirmas purškimas atliekamas javų bamblėjimo tarpsniu (BBCH 31-32), siekiant apsaugoti trečiąjį augalo lapą, kad būtų užkirstas kelias aukščiau esančių lapų infekcijai. Antrąjį kartą, priklausomai nuo oro sąlygų palankumo ligai plisti, purškiama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 39).

Kaip apsaugoti pasėlius

Patartina naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra epoksikonazolo, metkonazolo, protiokonazolo, difenokonazolo, biksafeno, boskalido, fluksapiroksado, chlorotalonilo ir kai kurių kitų veikliųjų medžiagų, kurios nurodytos registruotų Lietuvoje augalų apsaugos produktų sąraše (www.vatzum.lt). Fungicidai, turintys strobilurino veikliosios medžiagos, taip pat gali būti naudojami žiemkenčių apsaugai nuo ligų, tačiau tik komerciniuose ar pačių paruoštuose darbiniuose mišiniuose su kito veikimo pobūdžio fungicidais ne daugiau kaip vieną kartą per sezoną.

Strobilurinų veikliosios medžiagos turinčių fungicidų sudėtyje turi būti ir veiksmingų veikliųjų medžiagų nuo lapų septoriozės sukėlėjo Septoria tritici, kadangi šis patogenas jau įgavęs atsparumą strobilurinams ir šie nebegarantuoja efektyvios šio ligos sukėlėjo kontrolės. Tačiau siekiant kompleksiškos ligų kontrolės, kelių skirtingo veikimo pobūdžio veikliųjų medžiagų, tarp jų ir strobilurinų grupės, produktų naudojimas yra efektyvus. Tai vaizdžiai iliustruoja 2012 m. LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai.

Tais metais pasėliuose buvo gausu ligų, dominavo lapų septoriozė, sukelta S. tritici. Fungicidų efektyvumas nuo lapų ligų buvo tirtas veislių Tukan ir Kovas žieminių kviečių pasėliuose. Pirmas purškimas buvo atliktas javų bamblėjimo tarpsniu (BBCH 32) įvairiais plačiai naudojamais gamyboje tiazolų-morfolinų mišiniais, o antrajam purškimui pasirinkti skirtingų cheminių grupių fungicidų komerciniai mišiniai, panaudoti javų plaukėjimo pradžioje (BBCH 51-55).

Panaudotų produktų efektyvumą nuo lapų ligų įrodė gauti esminiai derliaus priedai, palyginti su nepurkštais. Triazolų ir SHDI grupės veikliųjų medžiagų turintys fungicidai kviečių Kovas derlių padidino 15 proc., strobilurinų - 17. Veislės Tukan derliaus priedai buvo dar didesni: triazolų grupės produktais apdorotų kviečių derlius padidėjo 26 proc., strobilurinų - 31, o SDHI - 29 procentais.

Analogiškas bandymas 2013 metais buvo atliktas Ada veislės žieminiuose kviečiuose. Tais metais vyravo palyginti sausi orai ir lapų ligos plito nesmarkiai. Tyrimų rezultatai atspindėjo purškimų tikslingumą, kuomet ligų nėra gausu. Gauti derliaus priedai buvo palyginti nedideli. Skirtingų cheminių grupių fungicidai derlių padidino nuo 8 iki 11 procentų.

Kviečių dryžligė - palyginti nauja, bet jau žalinga liga

Dar viena labai žalinga kviečių ir kvietrugių lapų liga - kviečių dryžligė. Ji sparčiai pradėjo plisti pakitus žemės dirbimo būdams, tai yra nuo įprastinio perėjus į minimalų žemės dirbimą. Dryžligė dažniausiai pažeidžia lapus, tačiau ją galima aptikti ir ant stiebų, varpų bei grūdų.

Kviečių dryžligės sukėlėjas Pyrenophora tritici-repentis saprofitiškai egzistuoja užkrėstų augalų liekanų audiniuose. Būdingi šiai ligai požymiai - pažeidimo vietoje išryškėjusios aiškiu geltonu apvadu apribotos gelsvai rudos, pailgos ar rombo formos dėmės su tamsiai ruda dėmele centre. Dažnai kaitaliojantis drėgnam ir sausam oro periodams, kviečių dryžligė išplinta mažiau. Tačiau vyraujant lietingiems orams, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti jau po 3-4 dienų. Palankiausi kviečių dryžligei plisti yra šilti ir drėgni orai, kai oro temperatūra siekia 20-25 ºC, o santykinis oro drėgnis didesnis kaip 95 procentai.

Fungicidai naudojami pastebėjus pasėlyje pirmuosius ligos požymius ir vyraujant palankiems ligai plisti orams. Apie tinkamus nuo šios ligos fungicidus informacijos reikėtų ieškoti Valstybinės augalininkystės tarnybos internetiniame puslapyje. Žinių apie ligų plitimo pradžią, jų požymius ir kitą reikalingą informaciją galima rasti LŽŪKT internetiniame puslapyje http://www.agroakademija.lt/

Kokius produktus rinktis, kada, kokia norma purkšti, nusprendžiama kiekviename atskirame lauke, nes ligų plitimą lemia labai daug veiksnių ir vieno recepto visiems javų augintojams tiesiog nėra.

Jūratė RAMANAUSKIENĖ, Roma SEMAŠKIENĖ

Mano ūkis, 2014/05