Per pastaruosius dešimt metų česnakų pasėlių plotai kito nuo 342 ha 2003 m. iki 624 ha 2007-aisiais bei 533 ha 2012 metais. Kokią dalį bendrame pasėlių plote užima vasariniai česnakai, informacijos nėra, tačiau pastaraisiais metais domėjimasis vasarinių česnakų auginimu akivaizdžiai didėja.

Vasariniai česnakai - vegetatyviškai dauginami augalai. Ropelė sudaryta iš sutrumpėjusio stiebo, vadinamo dugneliu, ant kurio susiformuoja vegetatyviniai pumpurai ir iš jų išsivysto skiltelės. Ropelę paprastai sudaro skirtingo dydžio skiltelės, išsidėsčiusios koncentriniais ratais arba spirale - nuo perifernės į centrinę dalį. Dažniausiai periferinės dalies skiltelės yra stambesnės, o centrinės - smulkesnės. Skiltelių skaičius ropelėje gali skirtis nuo 9 iki 20, vidutinis stambesniųjų skiltelių svoris 3-5 g, smulkesniųjų - apie 1 gramą. Skiltelės padengtos 1-2 dengiamaisiais lukštais, ropelės - 3-4 lukštais, kurių spalva priklauso nuo veislės.

Šaknų sistema - kuokštinė, sudaryta iš silpnų šakniaplaukių, išsidėsčiusių 10-30 cm gylyje. Vasarinių česnakų skiltelės šaknijasi palyginti žemoje temperatūroje (apie 1-5 °C šilumos), todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sodinimo. Geriausias sodinimo laikas - ankstyvas pavasaris, kai pasibaigia dirvos įšalas, kai tik galima įeiti į dirvą, optimalu - iki balandžio 10 d. Suvėlinus sodinimą, susiformuoja prastesnė šaknų sistema, skiltelės greitai atželia, todėl mažėja derlingumas ir prekinio derliaus išeiga.

Dirva ir priešsėliai

Vasariniai česnakai - šviesamėgiai, šilumamėgiai, ilgos dienos augalai, todėl jiems auginti reikėtų parinkti saulėtą vietą. Tinkamiausios yra vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio dirvos, purios, turinčios daug organinės medžiagos. Auginant lengvesnėje dirvoje, reikia didinti trąšų normas ir gausiau laistyti. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui, optimalus pH 6,0-7,5.  

Sodinti česnakus galima po įvairių daržovių, tačiau geriausia po mėšlu tręštų priešsėlių: kopūstų, agurkų, moliūgų, šakniavaisių. Geri priešsėliai - žieminiai javai, sideraciniai augalai. Nereikėtų jų auginti po svogūninių daržovių, bulvių ir morkų. Į tą pačią vietą česnakai sodinami po 3-4 metų.

Tręšimas ir pasėlių priežiūra

Česnakų šaknų siurbiamoji galia nedidelė. Kad tokios šaknys galėtų aprūpinti augalą maisto medžiagomis, dirvoje turi būti daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų ir drėgmės. Tręšiant organinėmis trąšomis, gerai perpuvęs mėšlas ar kompostas (norma 40-60 t/ha) įterpiamas rudenį.

Mineralinės vienanarės fosforo (superfosfato norma 400-500 kg/ha) ir kalio (kalio sulfato 200-300 kg/ha) ar kompleksinės trąšos (NPK 11-11-21) išberiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Skiltelių dygimas prasideda, praėjus 13-15 dienų po pasodinimo.

Intensyviai augant lapams, keletą kartų būtina česnakus patręšti azoto trąšomis. Pirmą kartą azoto trąšos (150-200 kg/ha amonio salietros) išberiamos, esant masiniam (apie 80 proc.) česnakų sudygimui. Purenama dirva. Keturių lapelių augimo tarpsniu, praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, azoto trąšomis tręšiama papildomai (amonio salietros norma 100-150 kg/ha).

Septintojo lapelio augimo tarpsniu labai gerai česnakus tręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis per lapus. Tręšimas per lapus bus ypač naudingas, jei esant dirvoje pakankamai drėgmės, vegetacijos metu (3-4 lapų tarpsniu) pradeda gelsti lapai (žinoma, jei tai ne ligų simptomai).

Česnakams sudygus, kad nesusidarytų dirvos plutelė, purenami tarpueiliai. Dirvą reikėtų purenti ir po intensyvesnio lietaus ar laistymo. Kadangi česnakų šaknys išsidėsčiusios viršutiniame dirvos sluoksnyje, purenama sekliai.

Vasariniai česnakai jautrūs ir drėgmės trūkumui, ir užmirkimui. Intensyvaus lapų augimo metu (gegužės-birželio mėnesiais) česnakai sunaudoja labai daug vandens, todėl, esant drėgmės trūkumui dirvoje, juos būtina laistyti. Likus 5 savaitėms iki derliaus nuėmimo, nebelaistoma.

Vegetacijos metu pasėlyje nuolat naikinamos piktžolės: ravima arba naudojami herbicidai. Česnakams tinka svogūnų auginimo technologijoms rekomenduojami herbicidai: Agil 100 EC,  Leopard, Fenix 600 SC ir Stompas CS.

Skiltelių paruošimas ir sodinimas

Vasarinių česnakų dauginamoji medžiaga sodinimui ruošiama, likus 1-2 dienoms iki sodinimo. Sodinimui atrenkamos sveikos, stambios, dažniausiai išoriniame ropelės rate susiformavusios skiltelės. Iš vidutinio dydžio ir smulkių skiltelių dažniausiai išauga smulkios, vienaskiltės ropelės, kurios greičiau subręsta. Todėl skirtingų dydžių skilteles rekomenduojama kalibruoti ir sodinti atskirai. Sodinimui skirtų centrinės dalies skiltelių svoris turėtų būti ne mažesnis kaip 1 gramas.

Skirstant labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto ir nepalikti ropelės dugnelio, kuris sunkina šaknijimąsi. Sodinant rankiniu būdu, ligų profilaktikai skiltelės 1 parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale. Auginant česnakus mechanizuotai, skiltelės beicuojamos (sausuoju būdu arba mirkant) beicais Funaceb T, Sarfun T 450FS, Sumilex 500 SC, Rovral FLO 255 SC, kurie yra registruoti Europos Sąjungoje. Beicuojant galima naudoti augimo stimuliatorius, skatinančius česnakų šaknijimąsi.

Česnakų sodinimo schema ir dauginamosios medžiagos norma priklauso nuo pasėlių apimties ir turimos technikos jų priežiūrai. Nedidelius kiekius geriausia sodinti lysvėse, nes jose susidaro palankesnės oro ir drėgmės sąlygos augti negu lygiame paviršiuje. Kad česnakus būtų galima pasodinti anksčiau, lysves geriausia suformuoti rudenį, o pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą, jas supurenti.

Skilteles sodinant lysvėse ir pasėlius prižiūrint rankiniu būdu, atstumas tarp eilučių turėtų būti 20-30 cm, eilutėje tarp augalų 5-7 cm. Į žemę skiltelė įterpiama 3-5 cm gylyje (matuojant nuo skiltelės dugnelio). Per giliai pasodintos skiltelės vėliau sudygsta, užsitęsia jų vegetacija. Sodinant mechanizuotai, paliekami maždaug 45 cm tarpueiliai, priklausomai nuo turimos technikos. Sodinamosios medžiagos norma - nuo 600 iki 1 000 kg/ha, priklausomai nuo skiltelių dydžio.

Pastarasiais metais Lietuvoje česnakams (ypač žieminiams) auginti siūloma nemažai reikalingos technikos ir mechanizmų - nuo dauginamosios medžiagos paruošimo iki česnakų nuėmimo bei derliaus džiovinimo sistemų.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Derliaus nuėmimo laikas - vienas svarbiausių faktorių, lemiančių česnakų ropelių laikymąsi ir kokybę. Vasarinių česnakų nuėmimo laikas priklauso nuo dauginamosios medžiagos laikymo sąlygų, sodinimo laiko, veislės, meteorologinių sąlygų. Tinkamą derliaus nuėmimui brandą ropelės dažniausiai pasiekia rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pirmąjį dešimtadienį.

Pagrindiniai brandos požymiai: apatinių lapų džiūvimas ir lapijos išgulimas (apie 75 proc.), viršutinių lapų pageltonavimas, šaknų apmirimas (jos patamsėja ir sutankėja). Nukasus per anksti, gaunami derliaus masės nuostoliai, sunkiai atsiskiria skiltelės, o per vėlai - sutrūkinėja išoriniai lukštai, atsiranda mechaninių pažeidimų, skiltelės atsiskiria nuo dugnelio, ropelės suyra. Tokius česnakus greičiau pažeidžia ligų sukėlėjai, jie prasčiau laikosi sandėlyje.

Nuimant derlių, kastuvu ar šakniavaisių pakeltuvu pakertamos šaknys, augalai išraunami, nupurtomos žemės. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, česnakai brandinami lauko sąlygomis arba po priedangomis. Ropelės iki galo išdžiovinamos šiltose ir gerai vėdinamose patalpose. Tada joms pašalinamos šaknys, nupjaunami lapai ir dar truputį padžiovinamos - viršutiniai lukštai turi čežėti. Sėklinei dauginamajai medžiagai atrenkamos ropelės turėtų būti tipingos veislei, vienodo brandumo, nepažeistos ligų ir kenkėjų.

Sudarius optimalias laikymo sąlygas, vasarinių česnakų ropeles galima išlaikyti iki naujo derliaus ir ilgiau. Priklausomai nuo naudojimo paskirties, česnakai gali būti laikomi šaltai ir šiltai. Sėklai skirtos ropelės per žiemą laikomos šiltai (nuo 16 iki 20 ^oC) sandėliuose ar saugyklose, dėžėse arba stelažuose 20-30 cm sluoksniu, esant 60-70 proc. oro drėgniui. Likus 5-8 savaitėms iki sodinimo, naudinga sėklinių ropelių laikymo temperatūrą pažeminti iki maždaug 2-5 ^oC. Prekiniai česnakai sandėliavimo metu laikomi 0 iki 4 ^oC temperatūroje. Laikant tokioje temperatūroje, sulėtėja daržovių kvėpavimas ir gaunami minimalūs masės nuostoliai. Laikymo metu būtina ropeles nuolat perrinkti, pašalinti ligotas ir sudygusias.

Veislės - geriausia vietinės

Vasariniai česnakai - vieni iš jautriausiai į klimato sąlygas reaguojančių augalų, todėl reikėtų auginti arba vietinių kloninių populiacijų, arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusių veislių česnakus. Kol kas Lietuvoje yra sukurta viena vasarinių česnakų veislė Vasariai (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas). Tai vidutinio ankstyvumo vasarinių česnakų veislė. Ropelės sudarytos iš 10-20 skiltelių, išsidėsčiusių koncentriškai. Ropelių lukštų spalva balta. Tinkamai sandėliuojamos ropelės išsilaiko iki kito derliaus.

Lietuvos klimato sąlygomis gerai auga Lenkijos selekcininkų sukurtos vasarinių česnakų veislės Jarus ir Jankiel. Abiejų veislių česnakai panašūs į Vasarius, šiek tiek skiriasi jų derliaus ankstyvumo laikas.

Trys česnakų grupės

Pagal agrobiologines savybes ir fiziologinius ypatumus mokslininkai valgomuosius česnakus (Allium sativum L.) klasifikuoja į tris tipines grupes: formuojantys žiedstiebius, ne iki galo suformuojantys ir visiškai žiedstiebių neformuojantys. Formuojantys ir neformuojantys žiedstiebius česnakai pasižymi skirtingomis morfobioginėmis ir fiziologinėmis savybėmis. Formuojantys žiedtsiebius česnakai žiedstiebių ir žiedynų su oriniais svogūnėliais formavimui sunaudoja daug maistinių medžiagų. Todėl tikėtina, kad neformuojantys žiedstiebių česnakai kilo iš formuojančių žiedstiebius ilgalaikės kryptingos atrankos proceso metu, modifikuojant ropelių laikymo sąlygas ir skiltelių sodinimo laiką. Ne visai formuojantys žiedstiebius česnakai užaugina iš dalies išsivysčiusį žiedstiebį ir žiedyną su oriniais svogūnėliais arba ištįsusį žiedstiebį be žiedyno. Neformuojantys žiedsiebių česnakai dažniausiai yra vadinami vasariniais česnakais. Tačiau nepalankios meteorologinės ar klimato sąlygos gali inicijuoti jų žiedstiebių formavimąsi.

Danguolė JUŠKEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2014/05