03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/05
Medžių sodinimo laikas
  • A. Malinauskas, V. Suchockas
  • Mano ūkis

Dažniausiai medžiai persodinami ar į nuolatinę augimo vietą sodinami pavasarį ir rudenį, nors esant tinkamoms sąlygoms galima juos sodinti ir vasarą bei žiemą. Nuo pasirinkto medelių sodinimo laiko priklauso jų prigijimas ir augimas pirmuosius kelerius metus.

Konteineriuose, paprastai durpių substrate, išaugintus medelius galima sodinti ir vasarą. Specialiai persodinimui paruošti arba konteineriuose su uždara šaknų sistema išauginti medeliai gali būti sodinami ir žiemą, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip -15-20 oC. Esant žemesnei oro temperatūrai persodinimo metu šaltis gali pažeisti medelių šaknis.

Pagal tinkamumą medžiams sodinti vegetacijos sezonas skirstomas į keturis periodus: ankstyvo bei vėlyvo pavasario, vasaros ir rudens.

Tinkamiausias metas sodinti

Ankstyvas pavasaris. Šis periodas tęsiasi iki pumpurų sprogimo pradžios ir yra tinkamas medeliams su uždara ir atvira šaknų sistema sodinti. Maumedžius ir raukšlėtalapius erškėčius geriausia persodinti tik šiuo periodu. Optimalus sodinimo laikas pavasarį - kai dirvos temperatūra apie 10 cm gylyje pasiekia 5-7 oC. Esant tokiai dirvos temperatūrai jau gali pradėti augti persodintų medelių šaknys. Pasodinus medelius tik išėjus įšalui, šaknys šaltoje dirvoje negali augti. Kol nesušyla dirva ir nepradeda augti šaknys, medelio aprūpinimas vandeniu išlieka blogas. Pasodinus medelius per vėlai, jie tuoj pat sprogsta, labai padidėja vandens poreikis, o persodinimo metu nukentėję šaknys reikiamo vandens kiekio negali paimti iš dirvožemio. Dažniausiai 5-7 oC temperatūrą dirva pasiekia prieš dvi savaites iki pumpurų sprogimo pradžios. Šiuo laiku pasodinti medeliai geriausiai prigyja ir auga. Kauno apylinkėse vidutiniškai geriausias medelių sodinimo laikas būna apie balandžio vidurį.

Vėlyvo pavasario periodas trunka iki gegužės pabaigos arba birželio pradžios. Mažai tinkamas sodinti medeliams, kurių sodmenys yra su atvira šaknų sistema, ir vidutiniškai tinkamas - sodmenimis su uždara šaknų sistema. Medelynuose su įrengta laistymo sistema šiuo periodu neretai dar sodinami šaldytuvuose laikyti sėjinukai su atviromis šaknimis. Šiuo metu sodmenimis su uždara šaknų sistema pasodinti medeliai sodinimo ir kitais metais auga gerokai blogiau, negu įveisti ankstyvuoju pavasariniu periodu. Sodinant medelius sodmenimis su uždara šaknų sistema, prigijimui tai turi mažą įtaką.

Vegetacinis vasaros sezonas trunka iki rugpjūčio mėnesio pradžios arba vidurio. Tinkamas medeliams sodinti sodmenimis su uždara šaknų sistema ir netinkamas - atviromis šaknimis, išskyrus sėjinukų persodinimą medelynuose. Su uždara šaknų sistema pasodinti medeliai, ypač kai jie sodinami į drėgną dirvą arba pasodinus palaistomi, toliau normaliai auga, tai yra nepastebima arba beveik nepastebima augimo depresija po persodinimo. Antraisiais metais jie auga taip pat arba netgi geriau, negu pasodinti ankstyvą pavasarį.

Sodmenimis su uždara šaknų sistema vasarą galima želdinius veisti tuoj pat po dirvos paruošimo, bet būtų geriau, kad nuo dirvos paruošimo iki miško želdinių veisimo gausiai palytų. Jeigu paviršinis dirvos sluoksnis sausas, į sodinimo duobę gali patekti sausa dirva, o tai gali pabloginti želdinių prigijimą. Miško želdinių veisimą vasarą reikia baigti liepos mėnesį, vėliausiai rugpjūčio viduryje, ypač sklypuose, kur vyrauja drėgnos arba sunkios, užmirkusios, sudurpėjusios dirvos. Vėliau pasodinti medeliai nespės tinkamai įsišaknyti ir gali būti iškilnoti šalčio.

Vasarą medelynuose sėjinukai su atviromis šaknimis persodinami tuomet, kai šaknų augimas yra intensyviausias, kad pasodinti medeliai galėtų kuo greičiau atstatyti iškasimo metu prarastą šaknų dalį. Daugeliui lapuočių yra būdingas greitas šaknų augimas gegužės ir birželio mėnesiais ir gerokai lėtesnis - liepos ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Pavasarį arba rudenį pasėti nesumedėję lapuočiai (išskyrus alksnius, beržus) gali būti persodinami birželio mėnesį. Kitas tinkamas lapuočių persodinimo laikas medelynuose yra rugpjūčio mėnuo. Rugpjūtį galima persodinti ir alksnius bei beržus. Antrų metų spygliuočių sėjinukus galima persodinti, kai baigiasi spartus augimas į aukštį ir prasideda intensyvus šaknų augimas. Geriausias persodinimo laikas pušims, pocūgėms ir kėniams yra nuo birželio iki liepos vidurio, o eglėms - nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Vasarą persodinus medelius su atviromis šaknimis savaitę laiko jie turi būti laistomi. Per šį laikotarpį medeliai spėja išauginti pakankamą šaknų kiekį.

Ruduo. Kai nukrenta ar baigia kristi lapai, tai tinkamas metas lapuočiams medžiams ir krūmams sodinti. Rudenį pasodinti lapuočiai kitais metais gali augti netgi geriau negu pasodinti pavasarį. Dėl pavojaus, kad rudenį pasodintus medelius žiemą gali iškilnoti šaltis, jų nereikėtų sodinti sunkiose ar sudurpėjusiose dirvose.

Spygliuočių medžių sodinimo sėkmė labai priklauso nuo sodinimo laiko. Esant drėgnai dirvai spygliuočius su atviromis šaknimis, išskyrus maumedžius, geriausia persodinti rugpjūčio antroje-rugsėjo pirmoje pusėje. Šiuo metu pasodinti spygliuočiai iki atšąlant dirvai spėja išauginti nemažai naujų šaknų ir iš dalies prigyja. Kitais metais jie auga geriau negu pasodinti pavasarį. Vėlai rudenį pasodinti spygliuočiai truputį blogiau prigyja ir auga negu pasodinti pavasarį.

Į ką atkreipti dėmesį, įsigyjant sodinukus

Perkant medelius su atviromis šaknimis reikėtų atkreipti dėmesį, kaip jie buvo laikyti (svarbiausia - ar apsaugoti nuo saulės), paklausti, kada jie buvo iškasti ir kokiomis sąlygomis laikyti. (Kuo trumpiau būna laikomi, tuo geriau prigyja ir auga; laikant šaldytuvuose laikymo laikas gali būti ilgesnis - medelius taip galima laikyti visą žiemą). Būtina pasidomėti, ar sodinukai turi pakankamai šaknų, ypač smulkių, ar šaknys nuo išdžiūvimo apsaugotos hidrogeliu (lipnia, didelį vandens kiekį sugebančia išlaikyti medžiaga). Įsigijus medelius reikėtų juos kiek galima greičiau pasodinti. Nusipirkus didesnį kiekį ir negalint greitai medelių pasodinti, reikėtų juos prikasti pavėsyje, antžeminę dalį pridengti, geriausia eglės šakomis.

Sodinimui iškasta duobė turi būti tokio dydžio, kad laisvai tilptų medelio šaknys, duobės sienos galimai statmenos ir lygios, kad pasodinus medelį neliktų žeme neužpildytų tuštumų. Sodinant reikia stengtis neužlenkti šaknų, ypač liemeninės. Užlenkus liemeninę šaknį pušys jau pirmais arba per kelerius metus po pasodinimo žūsta, ypač blogiai auga ąžuolai, beržai, kaulavaisiniai, kiti medžiai. Sodinama tokiu pat gyliu, kokiu medelis prieš tai augo arba, atsižvelgiant į purios dirvos suslūgimą, iki 3 cm giliau. Gilaus sodinimo medžiai nemėgsta. Lengviau jį pakenčia tik pušys. Pasodinus medelius su uždara šaknų sistema, ypač vasarą, apie juos ant substrato reikėtų užberti 1-2 cm storio žemės sluoksnį - tai apsaugotų substratą nuo išdžiūvimo.

Antanas MALINAUSKAS, Vytautas SUCHOCKAS

Mano ūkis, 2014/05