Galvijų kilmės patikrinimas, remiantis kraujo grupių analize, yra perspektyvus ir gyvulininkystėje dažnai taikomas tyrimų metodas. Veisliniame darbe jis leidžia įvertinti gyvulių suderinamumą, produktyvumo ir sveikatingumo paveldėjimą.

Populiacijų genetinei charakteristikai bei kintamumui tirti yra nemažai metodų, kuriais nustatomi individų genotipai. Tyrimai skirstomi į 4 grupes: morfologiniai-biometriniai, imunogenetiniai metodai, biocheminis baltymų polimorfizmo ir DNR polimorfizmo tyrimai.

Kraujo grupių ir biocheminės polimorfinės baltymų sistemos bei DNR polimorfizmas tiriami sprendžiant įvairius genetikos bei selekcijos klausimus:

• nagrinėjant gyvulių evoliuciją (genetinio kintamumo priežastis ir dinamiką);
• atliekant įvairių rūšių ir veislių genogeografijos tyrimus;
• aprašant tarprūšinę (tarpveislinę) ir vidurūšinę (viduveislinę) diferenciaciją, tiriant rūšių, veislių, linijų ir šeimų raidą bei alelofondą, taip pat genetinius procesus žemės ūkio gyvūnų populiacijoje ir jų genetinės struktūros pokyčius selekcijos eigoje;
• tikslinant gyvūnų kilmę;
• nustant mono- ir dizigotinius dvynius;
• sudarant chromosomų genolapus;
• parenkant heterozės sutapimą;
• nustatant genotipų ryšį su produktyvumu ir atsparumu ligoms;
• panaudojant kaip genetinius žymenis gyvūnų selekcijoje.

Gyvulių ir žmonių kraujo grupės atrastos beveik tuo pačiu metu. Per pastaruosius 60-70 metų šioje srityje nestigo intensyvių tyrimų. Nustatyta, kad gyvulių kraujo eritrocituose yra daugybė antigeninių faktorių, sudarančių kraujo grupes. Gyvulių kraujo grupės nekinta per visą galvijo gyvenimą ir yra paveldimos pagal Mendelio dėsnius. Galvijai turi 12 skirtingų kraujo grupių sistemų (Daniela Bitzmann (2009) nurodo 11 kraujo grupių sistemų). Kiekviena sistema turi skirtingą skaičių kraujo grupių faktorių. Mokslininkai vis dar nesutaria dėl kraujo grupės N' faktoriaus. Neaišku, ar jis turėtų būti priskirtas F sistemai, ar turi turėti savo N' sistemą. Priklausomai nuo to, ar šis veiksnys yra įtrauktas į F sistemą, ar ne, skirtingi autoriai nurodo 11 arba 12 galvijų kraujo grupių sistemų. Kai kurių mokslininkų duomenimis, F sistema taip pat žinoma kaip F-V sistema. Pagal įvairias kombinacijas galima gauti apie 2 milijardus kraujo tipų. Kraujo grupių faktoriai žymimi lotyniškos abėcėlės raidėmis, skaičiai žymi faktorių potipius, o apostrofai (' arba ") nurodo antrąjį arba trečiąjį raidės panaudojimą.

Galvijų kraujo grupių sistemos (modifikuota pagal Penedo, 2000, Stormont, 1962, Bitzmann, 2009)

Galvijų kraujo grupių genetinės sistemos ir antigeniniai faktoriai (pagal Boveinienė, 1990, Ivanov, 1967, Stormont, 1962; Vagonis, Meškauskas, 1975)

Praktinė nauda

Kraujo grupe vadinamas antigenas, turintis vieną ar kelis antigeninius faktorius, kurie paveldimi kaip genetinis vienetas. Pavyzdžiui, visas BOY1 D' kompleksas paveldimas kaip genetinis vienetas.

Kraujo grupių tyrimai taikomi nustatant gyvulio kilmę, individų suderinamumą poravimui. Ištyrus imunogenetinį neatitikimą, galima pagerinti apvaisinimą. Remiantis šiais tyrimais, sudaromas gyvulių genofondas, nustatomas ryšys tarp skirtingų alelių ir gyvulių produktyvumo, kraujo grupių ir gyvulių reprodukcinių savybių, sveikatingumo sąsajų.

Lietuvoje kraujo grupių tyrimai atliekami taip pat ne atsitiktinai. Pastebėta, kad sėklinant gyvulius kilmės knygose pasitaiko klaidų. Neatitikimus lemia gyvulių fiziologiniai dauginimosi ypatumai ir juos prižiūrinčio personalo veiksmai. Norint išvengti klaidingų gyvulių kilmės įrašų, būtina tikslinti šiuos duomenis.

Labai svarbu ir tai, kad į kilmės knygą įrašomų galvijų kilmė tikrinama imunogenetiniais metodais. Be to, vedama paveldimų ligų apskaita. Kilmė imunogenetiniais metodais tikrinama šiais atvejais:

• visiems veislei atrinktiems veisliniams buliukams ir jų motinoms;
• po embrionų persodinimo gautoms telyčaitėms;
• veislinėms telyčaitėms, atvestoms karvių, kurios per tą pačią rują buvo apsėklintos skirtingų bulių sperma, arba veislinėms telyčaitėms, atvestoms anksčiau negu 266 d. arba vėliau nei po 294 d. nuo motinos apvaisinimo datos;
• kas penki šimtajai atvestai telyčaitei.

LSMU Gyvulininkystės instituto Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorijoje galvijų palikuonių kilmė nustatoma pagal analizuojamų tėvų kraujo grupes. Kadangi laboratorijos duomenų bazėje sukaupti visų veislininkystės įmonėse esančių ir buvusių bulių kilmės ir jų kraujo grupių duomenys, tai pagal juos galima išsiaiškinti palikuonių kilmę.

Patvirtinus palikuonių kilmę, gyvulio laikytojui išsiunčiamas kilmės patvirtinimo pagal kraujo grupes pažymėjimas. Jeigu palikuonio kilmė nepatvirtinama, išsiunčiamas zootechninės apskaitos dokumentacijos peržiūrėjimo protokolas. Gyvulio laikytojas arba kontrolės asistentas protokole užrašo šiuos duomenis: karvės (galvijo motinos) sėklinimo datą ir tą pačią dieną ūkyje naudotus bulius, taip pat tuo pačiu laiku apsiveršiavusias karves. Nustatant palikuonio kilmę pagal atsiųstą protokolą, laboratorijoje analizuojamos daugelio spėjamų tėvų kraujo grupės. Galvijo kilmei patikrinti imami palikuonio ir motinos kraujo mėginiai. Jeigu motinos kraujas buvo tirtas anksčiau, jo imti nereikia, lydraštyje reikia nurodyti kraujo grupių analizės numerį ir datą.

Kiekvieno galvijo kraujui paimti naudojama atskira adata. Kraujas pilamas į sterilius, iš anksto sunumeruotus mėgintuvėlius su konservavimo tirpalu, kurį sudaro: natrio citratas - 31,0 g, gliukozė - 10,0 g, sulfacilas - 5,0 g, rivanolis - 1,08 g, distiliuotas vanduo - 1 000 ml. Konservuojamojo tirpalo ir kraujo santykis turi būti 1:4.

Galvijų kraujas imamas iš kaklo venos (v. jugularis). Galvijų kraujo grupei nustatyti naudojami 49 reagentai - testeserumai, atitinkantys tarptautinius ISAG (International Society for Animal Genetics) reikalavimus. Gauti kraujo tyrimų duomenys analizuojami pagal tarptautines galvijų kraujo grupių genetines sistemas: EAA, EAB, EAC, EAF, EAL, EAJ, EAM, EAS, EAZ (EA - erithrocyte antigen system). Kiekviena genetinė sistema turi tik jai būdingus antigeninius faktorius, pavyzdžiui, EAB sistema jų turi 55. Gautų duomenų analizė atliekama pagal genetiškai informatyviausias EAB ir EAC genetines sistemas, lyginant grynaveislius galvijus.

Pastaraisiais metais Lietuvoje tiriami genofondinių ūkinių gyvūnų - Lietuvos baltnugarių ir Lietuvos šėmųjų veislių galvijų - kilmė. Lietuvoje nėra DNR metodu kilmę tiriančios akredituotos laboratorijos, šiuos tyrimus atlieka įvairios Europos Sąjungos šalių laboratorijos.

Taigi, nereikėtų nuvertinti šio metodo, nustatančio galvijų kilmę pagal kraujo grupes. Kraujo grupės susijusios ne tik su kilmės nustatymu, - jos yra tam tikrų gyvūno fiziologinių savybių žymeklis (markeris). Tam tikros kraujo grupės yra susijusios su ekonomiškai svarbiomis veislės savybėmis, už kurias atsako tose pačiose chromosomų segmentuose esantys genai. Todėl galvijų genomuose siekiama indentifikuoti kraujo grupių genetinius lokusus. Kiekybiniai lokuso požymiai nustatomi taikant specifinius žymeklius (Rocha, 1998). Mokslininkai nustatė ryšį tarp L kraujo grupės ir pieno produkcijos bei sudėties. C kraujo grupė turi įtakos galvijo liemens kampui, S ir B - pieno riebalų kiekiui. M kraujo grupė turi tiesioginę neigiamą įtaką pieno kiekiui ir jo baltymingumui (Bitzmann, 2009, Rocha, 1998).

Edita Kristina KAURYNIENĖ

Mano ūkis, 2014/05