Balandžio mėnesį Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pritarė tam, kad Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. būtų įvestas euras. Tai reiškia, kad pagaliau pradedamos mūsų šalies priėmimo į euro zoną procedūros.

Mūsų  valstybei tai itin svarbus strateginis prioritetas, reikalaujantis kruopštaus visuomenės pasiruošimo šiam įvykiui, nes tam tikra dalis šalies gyventojų  vis dar abejoja naujos valiutos privalumais  ir  nerimauja dėl  pokyčių, susijusių su informacinių sistemų, sutarčių, mokesčių, akcijų, pajų perskaičiavimais,  grynųjų pinigų operacijomis.

Euro įvedimą reglamentuos įstatymas

Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas - kertinis akmuo, reguliuosiantis  lito pakeitimą euru ir reglamentuosiantis  visus  praktinius euro įvedimo klausimus -  palaimintas Seimo. Euro įvedimo tema šių metų pradžioje buvo ne mažiau aktuali nei žemės pardavimas užsieniečiams. Kol buvo rengiamas euro įvedimo Lietuvoje procesą reglamentuojantis įstatymas, įmonių, bendrovių vadovams  trūko elementaraus paaiškinimo, kokią konkrečią naudą  lito pakeitimas duos bendrovėms bei jose dirbantiems žmonėms ir kokie teisiniai niuansai ir administraciniai sprendimai laukia po pinigų reformos.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, aktyviau ėmus bendrauti su Finansų ir Ūkio ministerijomis, neaiškumų sumažėjo. Asociacijos nariams aktualūs klausimai dėl sutarčių keitimo, įstatų patvirtinimo, pajaus perskaičiavimo jau įtraukti į įstatymo projektą.  „Turėjome klausimų dėl pajų vertimo į litus, užmokesčio perskaičiavimo, programinės įrangos suderinimo. Dabar padėtis aiškėja. Suprantame, kad laukia papildomos išlaidos. Nieko nuostabaus, kad mums tai nekelia didelio džiaugsmo.  Kodėl kažkas kažkada sugalvojo pakeisti litą, o mes turime už tai mokėti?" - retorišką klausimą kelia bendrovių asociacijos prezidentas, kalbėdamas ne tik apie finansines išlaidas, bet ir apie papildomas laiko ir darbo sąnaudas keičiant sutartis, įstatus, sprendžiant apmokėjimo klausimus.

Rekomendacijose - kainų perskaičiavimo taisyklės

 Norėdama padėti verslui pasirengti euro įvedimui, Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija, Lietuvos banku, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos ir Audito apskaitos tarnyba parengė rekomendacijas, kurios padės verslininkams lengviau suprasti, kaip įvedant eurą reikės perskaičiuoti, apvalinti ir nurodyti prekių bei paslaugų kainas dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu, kuris  prasidės po 30 dienų, kai Europos Sąjungos (ES) Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, ir tęsis 6 mėnesius po euro įvedimo dienos.

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, rekomendacijos visiems verslo sektoriams buvo rengiamos vienodai, nepriklausomai nuo verslo subjekto dydžio, todėl smulkieji verslininkai tam tikra prasme pasijuto skriaudžiami. Smulkiuosius verslininkus jungianti asociacija pateikė darbo grupei siūlymus dėl dvigubų kainų netaikymo turgavietėse, nes tai išskirtinė vieta, kur nė viena prekė nenuperkama nepasiderėjus.

„Iš dalies į mūsų siūlymus buvo atsižvelgta. Dvigubų kainų nereikės prekiaujantiems prie laikinųjų prekybos prekystalių, pastatytų lauke turgavietėse, tačiau reikėtų, kad tos pačios sąlygos būtų taikomos ir laikiniems statiniams," - sako Zita Sorokienė.

Turgaviečių prekeiviams iki šiol neaišku, kaip vyks pats grynųjų pinigų, reikalingų grąžai, keitimo procesas, ar galima bus gauti paskolą su valstybės garantija, nes apyvartinių lėšų naudojimas stabdytų verslą. Jie piktinasi, kad visuomenė iš anksto nuteikiama dėl galimo kainų kilimo rajonuose neatsižvelgiant, kad čia smulkiam verslui bus sunkiau padengti išlaidų kaštus.

Bankai didesnių pokyčių nežada

Žemės ūkio verslo sektorius dėl grynųjų pinigų keitimo operacijų eurus keičiant litais nerimauja mažiau, nei smulkusis verslas. Žemdirbiams labiau rūpi, kaip pakis jau paimtų kreditų palūkanos, ar keisis tvarka imant kreditus eurais, kaip bus apmokestinami indėliai, laikomi bankuose, ES išmokų pervedimo klausimai.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos Rizikos valdymo grupės vadovo Aurelijaus Cviliko, valiutos pasikeitimą pajus tik tie unijų nariai ir klientai, kurie paskolas paėmę su kintama palūkanų norma, kuri susieta su „Vilibor" - vietoje lito įvedus eurą, tokios paskolos bus susietos su „Euribor". Tradiciškai „Euribor" yra mažesnis nei „Vilibor", todėl bendra palūkanų norma tokioms paskoloms gali sumažėti. Tačiau šį sumažėjimą klientai greičiausiai pajus ne iš karto nuo sausio 1 d., o tik tuomet, kai bus peržiūrima jų  paskolų palūkanų norma (kaip tai numatyta turimose paskolų sutartyse).

„Žemės ūkio paskirties ir kitų paskolų suteikimo tvarka ir procedūros nesikeis - tiesiog neliks galimybės skolintis litais. Nesikeis ir paimtų žemės ūkio paskirties kreditų palūkanos - jos išliks tokios pat, kaip nustatyta sutartyse.  Indėlių palūkanų litais ir eurais skirtumas rinkoje šiuo metu yra minimalus, todėl reikšmingų pokyčių po euro įvedimo taip pat neturėtų būti. Šiuo metu sunku pasakyti, kokios indėlių palūkanos nusistovės, tačiau tikėtina, kad jos išliks panašios kaip ir yra šiuo metu. Kita vertus, vis dažniau kalbama apie tikėtiną rinkos palūkanų normų didėjimą vidutinio laikotarpio perspektyvoje (2-3 metų laikotarpiu), todėl indėlių palūkanų normų kitimui daugiau įtakos gali turėti ne nacionalinės valiutos pasikeitimas, o Europos finansų rinkos veiksniai", - teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Rizikos valdymo grupės vadovo Aurelijus Cvilikas.

Jam pritaria ir DNB banko Panevėžio verslo regiono vadovas Gintaras Kudokas, patvirtindamas, kad ir indėlių sutartys nebus keičiamos, visos  jų nuostatos liks galioti, nors skaitine išraiška terminuotieji indėliai bus pakeisti į eurus, tačiau už juos bus mokamos tos palūkanos, kurios buvo suderėtos sutartyse. 

„Pirmuosius eurus iš bankomatų jau bus galima imti sausio 1 d., o kortelėmis net ir pinigų keitimo naktį bus galima atsiskaityti kaip įprasta. Jei bus naudojamasi  banko sąskaita, kur lėšos apskaitomos keliomis valiutomis, į eurus bus konvertuojami tik litai. Turimos lėšos JAV doleriais, Norvegijos kronomis ar kita valiuta bus apskaitomos atskirai, kaip ir anksčiau. Banke internete sudaryti pastovių mokėjimų, tiesioginio debeto nurodymai bus automatiškai konvertuoti į eurus, tačiau, atkreipiame dėmesį, pačių suformuotus pavedimų šablonus reikės peržiūrėti  ir atitinkamai pakoreguoti pervedimo sumą", - teigia DNB bankui atstovaujantis Gintaras Kudokas primindamas, kad norintieji išsikeisti grynuosius turės ateiti į banko skyrius, kur konvertacija bus nemokama, tačiau, kaip rodo Latvijos patirtis, gali tekti palūkėti eilėse.   

Kaimynai euru nesiskundžia

Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centro valdybos pirmininkas Martinas Cimermanis sako, kad  permainos prieš įvedant eurą baugino ir dalį Latvijos gyventojų, tačiau nuo sausio mėnesio latą pakeitęs euras pamažu duoda apčiuopiamos naudos.

„Ūkininkams ir visam žemės ūkio sektoriui prisijungimas prie euro zonos davė teigiamų rezultatų. Visų pirma tai susieta su išmokomis, ateinančiomis iš Europos Sąjungos.  ES struktūrinių fondų gaunamų lėšų nebereikia konvertuoti iš eurų į latus, kas sudarydavo papildomas išlaidas. Be to, didžioji dauguma Latvijos ūkininkų gamintojų nuolat modernizuoja savo ūkius imdami paskolas eurais, nes Latvijos komerciniuose bankuose eurais žymiai mažesnė palūkanų norma (procentai). Iki euro įvedimo visi, kas ėmė kreditus eurais ir paskui juos keitė į latus, patyrė nuostolių dėl valiutos keitimo mokesčio. Dabar tokių išlaidų nebėra. Beje, bankai tuo nelabai džiaugiasi", - teigia Martinas Cimermanis, pabrėždamas, kad įvedus eurą dėl nebereikalingo valiutos konvertavimo išlošė visos Latvijos įmonės, perkančios žaliavas ir vykdančios eksporto sandorius su euro zonos šalimis.

Latvijoje pereinamasis periodas praėjo sklandžiai. Pasak Martino Cimermanio, pirmas dvi savaites po euro įvedimo prekybos vietose buvo galima atsiskaityti dviem valiutomis, bet grąžą reikėjo atiduoti eurais. Kilo nuogąstavimų, kad mažesnes rajonų prekyvietes ar parduotuves žmonės pavers tam tikromis valiutos keityklomis ir parduotuvių savininkams neužteks turimų eurų grąžai, bet tokių problemų  nekilo. Prekybininkai puikiai susitvarkė su esama situacija.

Latvijoje kiekvieną savaitę atliekamas kainų monitoringas, kurio metu aiškinamasi, kodėl pabrango vienos ar kitos prekės. Tą patį žadama daryti ir Lietuvoje, kai bus įvestas euras.

Kaimyninėje šalyje piktnaudžiavimo kainomis nepastebėta. Kai kurių prekių kainų kilimas nesiejamas su euro įvedimu. Kainos, pasak Martino Cimermanio, šoktelėjo dėl objektyvių  priežasčių, pavyzdžiui, pieno produktams, nes nuo praeitų metų visoje Europoje išaugo pieno supirkimo kaina.

Eurui ruoškimės iš anksto

Europos Komisija jau pirmoje vasaros pusėje turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 m. tapti euro zonos nare. Tam, kad mūsų šalis galėtų įstoti į euro zoną, ji turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.

Nors oficialūs sprendimai dar nepriimti, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas argumentuodamas, kad Lietuvos finansų sistema yra likvidi ir pagrįsta geru kapitalu, pritarė euro įvedimui. Kad šis procesas būtų stabilesnis, patariama kuo anksčiau sukurti valiutos keitimui tinkamą mechanizmą.

Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva" asocijuotos partnerės, advokatės Dr. Danguolės Bublienės teigimu, verslininkai (įskaitant ir žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus) dar prieš įvedant eurą turėtų apsvarstyti ir spręsti su teisiniais aspektais susijusius klausimus: peržiūrėti vidaus dokumentus, jų nuostatas ir įvertinti, kokie dokumentai (ar jų nuostatos) turėtų būti peržiūrėti, siekiant kiek įmanoma sumažinti teisinių nesusipratimų ir ginčų riziką. Ypač svarbi sritis, į kurią turėtų būti teikiamas ypatingai didelis dėmesys, tai - standartinės sutarčių sąlygos ir neterminuotų, ilgalaikių sutarčių sąlygų peržiūra. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte yra numatytos taisyklės dėl pinigų sumų litais perskaičiavimo į eurus ir sumų apvalinimo taisyklės, su kuriomis visiems būtina susipažinti.

Taip pat šiame įstatymo projekte yra apibrėžtos tokios taisyklės,  kaip antai, kokiu principu vadovaujantis keičiama pajų (žemės ūkio bendrovėse - minimalaus pajinio įnašo dydis, kiekvieno nario ir pajininko pajaus dydis, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) - minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, kiekvieno nario pajaus dydis) vertė, stojamojo mokesčio dydis (vertė), teisių vertė. Nustatyta pareiga pakeisti žemės ūkio bendrovės įstatuose nustatytą minimalų pajinio įnašo dydį ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ar jų sąjungos įstatuose nustatytą minimalaus ir maksimalaus pajaus ir stojamojo mokesčio dydžius, išreikštus skaitmenine verte litais, ir įstatus su šiais pakeitimais nustatyta tvarka įregistruoti ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje. Kartu turi būti įvertintos ir kitos minėto įstatymo normos, kurios yra aktualios ir kitų klausimų atžvilgiu.

„Verslininkai turėtų atkreipti dėmesį į finansinius klausimus: sąskaitų faktūrų išrašymą, buhalterinę apskaitą, mokesčių deklaravimo ir mokėjimo aspektus bei kitus finansinius klausimus, kuriuos įtakos turės euro įvedimas. Be abejonės, kils klausimų, kaip, pavyzdžiui,  deklaruoti pajamas, kurios buvo gautos litais ir pan. Pažymėtina, kad jau šiuo metu (nuo 2014 m. kovo 20 d.) yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėjimo ir darbo su kasos aparatais euro įvedimo Lietuvoje laikotarpiu rekomendacijos verslo subjektams, kurios padės verslo subjektams atsakyti į dalį klausimų", - informuoja advokatė Dr. Danguolė Bublienė.

Ji verslo sektoriui pataria gerai apsvarstyti ir nustatyti, kokių organizacinių veiksmų turėtų jie imtis, siekdami tinkamai pasiruošti euro įvedimui, pvz., nuspręsti dėl darbuotojų papildomo mokymo, informacinių sistemų naudojamų įmonės veikloje peržiūros ir kt.

Teisininkė verslininkams siūlo nepraleisti progos pareklamuoti savo veiklą, pasinaudojant Ūkio ministerijos Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumu. Verslininkai, prisijungę prie šio memorandumo, įgis teisę naudotis specialiai šiam tikslui sukurtu logotipu.