03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/04
Miško sodmenų auginimas nuosavame daigyne
  • D. Danusevičius, J. Danusevičius
  • Mano ūkis

Nors miškų urėdijos paruošia pakankamai miško sodmenų, tačiau norintiems patiems išsiauginti medelių miškui veisti savo daigyne, siūlome paprastesnes ir daugeliui priimtinas technologijas.

Dideliuose medelynuose sodmenų auginimo būdai ir technologijos pritaikytos platiems mastams ir paremtos darbų kompleksine mechanizacija, chemizacija, brangiais įrenginiais, pvz., ištisu mašinų kompleksu, dirbtinio laistymo įranga ir t. t. Mažame daigynėlyje tiek investicijų nereikia, bet užtat būna daugiau rankinio darbo.

Sąvokos, kurias reikia žinoti

Miško sėjinukai - iš sėklų išauginti, dar nepersodinti medeliai ar krūmeliai.

Miško sodinukai - paauginimui persodinti sėjinukai.

Augūnai - medeliai ar krūmeliai, gauti padauginus vegetatyviškai (įšaknydinti ūgliai, atlankos ar atžalos).

Skiepeliai - tai paskiepyti medeliai ar krūmeliai.

Heisteriai - iki 2-2,5 m aukščio paauginti sodinukai.

Sodmenys su atvira šaknų sistema - tai medeliai ar krūmeliai, auginami neapribojant šaknų.

Sodmenys su uždara šaknų sistema - medeliai bei krūmeliai, auginami mikrokonteineriuose (puodeliuose, maišeliuose, briketuose, paketuose bei ritiniuose).

Pirmiausia, būtina žinoti, kiek ir kokių reikia sodmenų, o tai priklauso nuo to, kokio masto miško želdymo apimtys bus bent ateinančius 10 metų. Tam turi būti parengtas ir patvirtintas perspektyvinis miško želdinių projektas. Projektus rengia miškotvarkos specialistai. Pagal tai matome, kiek reikės išsiauginti sodmenų ir kiek pasiruošti sėklų. Daigyno plotas nustatomas pagal išauginamų sėjinukų/sodinukų kiekį viename hektare. Ploto poreikis sodinukams auginti priklauso nuo medžio rūšies ir sodinukų išauginimo trukmės. Dažniausiai sodinukai auginami nuo 2 iki 4 metų. Kiek sėklų reikia išsėti, galima apskaičiuoti pagal tai, kiek vidutiniškai išauginama sėjinukų iš 1 kg sėklų.

Kuriant daigynus būtina atkreipti dėmesį į:

  • daigyno tipą: lauko daigynas ar šiltnamis, dengtas polietileno plėvele;
  • daigyno plotą, pagal planuojamą išauginti sėjinukų ar sodinukų kiekį;
  • dirvožemį, kuris parenkamas pagal auginamas medžių bei krūmų rūšis;
  • sėjinukų/sodinukų tipą (laisvos ar uždaros šaknų sistemos);
  • sėjimo laiką ir agrotechniką;
  • pasėlių laistymą ir tręšimą;
  • sėjinukų/sodinukų priežiūros technologijas;
  • sodmenų iškasimo bei pervežimo ir laikymo sodinimo sklypuose būdus.

Lauko daigynui skiriamas atitinkamo dydžio sklypas, esantis netoli ūkio, apsaugotas nuo vėjų, aptvertas nuo žvėrių pažeidimų. Svarbu, kad prie daigyno visuomet būtų galima privažiuoti. Geriau, kai arti jo yra vandens šaltinis.

Uždaro grunto, t. y. polietileno dangos, nešildomas šiltnamis labiau skirtas sodmenims mikrokonteineriuose auginti, nors galima auginti sėjinukus ir lysvėse. Geriau, kai šiltnamis turi laistymo įrangą.

Daigynų plotas apskaičiuojamas, turint bent 10 metų miško želdymo apimtis, kiek ir kokių prireiks sodmenų. Lauko daigyno plotui apskaičiuoti galima pasinaudoti lentelėje nurodytais galimais sėjinukų/sodinukų išauginimo kiekiais produkuojamame daigyno plote. Šiltnamio plotas apskaičiuojamas pagal reikiamą mikrokonteinerių kiekį

Daigyno paruošimas

Daigynui tinkamiausias lygaus paviršiaus, neakmenuotas, gerai drenuotas sklypas su normalaus rūgštingumo (pH 5-6) priesmėliu, turinčiu ne mažiau kaip 2-3 proc. humuso. Lapuočių sodmenims auginti dirvožemis gali būti ir lengvo priemolio. Įrengiant daigyną apleistoje žemėje pirmiausia pūdymu išnaikinamos piktžolės bei velėnos žolės. Visais atvejais taikomas gilus arimas (20-30 cm) ir paviršiaus daugiakartis akėjimas su paviršiaus išlyginimu. Trūkstant dirvoje humuso - papildoma iš paruošto komposto, kurio sukaupti privaloma kiekviename daigyne. Neabejotina ir juodojo pūdymo nauda.

Atviro lauko daigynuose sėjinukai auginami lysvėse, šiltnamiuose - įvairiuose mikrokonteineriuose. Substratui naudojama mažai susiskaidžiusi durpė, ji kalkinama, kol pasiekiamas pH 4,5-5 (6). Substratas praturtinamas trąšomis, į 1 m3  durpių dedant: 0,07-0,1 kg azoto, 0,5-0,6 kg fosforo, 0,3-0,4 kg kalio, skaičiuojant veikliąja medžiaga. Tada į paruošta durpe užpildytus mikrokonteinerius sėjamos sėklos po 2-3 į kiekvieną puodelį, nes ne visos sudygsta. O kai sudygsta visos - paliekamas tik vienas daigas, kiti nukerpami. Papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis, sėjinukams pradėjus augti, paprastai, birželio pradžioje.              

Sėja ir priežiūra

Sėklų sėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių veiksnių, ypač nuo oro ir žemės temperatūros. Lapuočių sėklos gerai dygsta, kai žemės temperatūra siekia +10-12 oC, tai būna balandžio pabaigoje. Spygliuočių sėklos sėjamos kiek vėliau - gegužės viduryje, kai žemė įšyla apie 15 oC. Esant žemesnei kaip 6 oC dirvožemio temperatūrai, sėklos nesėjamos. Stratifikuotos sėklos paprastai sėjamos su substratu, o spygliuočių, kad sparčiau dygtų, parą pamirkomos drungname vandenyje. Mirkyti ir sėti galima, jei pasėliai bus laistomi, kitaip mirkyti nepatartina, nes iškyla pavojus, kad sausoje žemėje sėklos žus. Pasėjus stratifikuotas sėklas, jų laistymas būtinas.

Sėjama išilgai lysvės eilutėmis ar 4-6 cm pločio juostelėmis. Sėklos užberiamos smėliu, pjuvenomis, perlitu ar tuo pačiu dirvožemiu (lentelėje nurodytas sėjimo gylis ir užbėrimo sluoksnis). Jei daigynas įveisiamas žemės ūkiui naudotose žemėse, būtina jas mikorizuoti, t. y. įterpti miško juodžemio, geriau iš brandaus ąžuolyno. Mikoriziniai grybai pakeičia šakniaplaukius ir keliasdešimt kartų padidina maisto medžiagų iš dirvožemio įsisavinimą bei apsaugo nuo patogeninių grybų neigiamo poveikio. Sėklas, laikytas saugyklose, prieš sėjant būtina apdoroti fungicidais.

Pasėliai pridengiami agroplėvele, pjuvenomis ar kiminais bei durpėmis - taip sėklos apsaugomos nuo sausros. Agroplėvelę būtina pakloti ant padėklų, pakeliant 4-6 cm nuo žemės paviršiaus, kad galėtų daigeliai augti. Vėliau ji pašalinama. Startinis dirvos tręšimas atliekamas prieš sėją. Trąšų norma parenkama pagal humuso ir augalams įsisavinamų veikliųjų mineralinių elementų kiekį, kurį nustato agrocheminės laboratorijos. Paprastai įterpiama 60-120 kg/ha azoto, 40-120 kg/ha fosforo ir 60-100 kg/ha kalio. Tręšiama ir mikroelementais. Jei dirvožemis ne miško, mikorizinius grybus galima įterpti, užberiant pasėtas sėklas miško žeme, geriau ąžuolynų. Norint mikorizuoti žemės ūkiui naudotą žemę, galima ruošiant dirvą miško juodžemį išbarstyti visame būsimo daigyno sklype.

Sėjinukai ir sodinukai prižiūrimi šalinant piktžoles, purenant dirvos paviršių, tręšiant kompleksinėmis trąšomis, laistant ir formuojant šaknų sistemas. Tręšti galima išberiant trąšas ar laistant vandeniu su ištirpintomis trąšomis. Tręšimo normos yra nurodytos specialiuose žinynuose. Šaknų sistemos formuojamos specialiomis danų firmos „Egedal" mašinomis, pakertant augančių sėjinukų šaknis. Tikslinga mišką sodinti stambiais sodmenimis, nes juos mažiau stelbia žolinė augalija. Nuo spygliakrėčio sodmenys apipurškiami fundazolo (0,15-0,20 %) ar cinebo (1 %) tirpalais.

Sodmenys iškasami ir persodinami į miško želdavietes prieš miškasodį. Tam yra specialios mašinos. Svarbu atmesti sodmenis, nepasiekusius nustatytų standartų. Iškasant, pervežant ir laikant želdavietėse būtina sąlyga - apsaugoti šaknis nuo išdžiūvimo, nes šakniaplaukiams išdžiūvus ne tik sumažėja sodmenų prigijimas, bet jie iš viso žūva. Smulkūs šakniaplaukiai akimis paprastai nematomi, todėl esant sausam orui net per minutę ar kelias žūva.

Miškininkų visuotinai pripažinta, kad želdinių pasisekimas ir augimas gerokai priklauso nuo sodmenų kokybės. Tad daigynų organizatoriai ir kūrėjai turi gerai išmanyti sėklų ir sodmenų biofiziologinius ir ekologinius ypatumus, auginimo technologijas.

Darius DANUSEVIČIUS, Julius DANUSEVIČIUS

Mano ūkis, 2014/04