Nesubalansuota ūkinė veikla prastina Lietuvos dirvožemių būklę, ypač tai jaučiama šalies vakarinėje dalyje: dirvožemiuose mažėja organinių medžiagų, maistinių elementų, blogėja struktūra, susidaro nepalankus oro ir drėgmės režimas. Tokias dirvas būtina tręšti organinėmis trąšomis, tačiau kokybiškų trąšų Lietuvoje trūksta. Viena iš alternatyvų - vermikompostas.

Vermikompostas - organinė trąša, gauta Kalifornijos sliekams (Eisenia fetida) perdirbus įvairias organines medžiagas (mėšlą, augalų liekanas). Ši trąša gali būti vadinama vermikompostu arba biohumusu. Tai labai vertinga organinė masė, turinti makro- ir mikroelementų, fermentų, dirvos antibiotikų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų bei huminių medžiagų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale 2010-2013 metais tirta organinių trąšų - vermikomposto - įtaka lauko augalų produktyvumui, derliaus kokybei ir dirvožemio savybėms. Tyrimams naudoti kooperatinės bendrovės „Biohumus LT" gaminamas birusis vermikompostas, kurio pH 8,0-8,2. Jame suminio azoto buvo nuo 14 607 iki 17 980 mg kg^-1, fosforo 3 624-13 990 mg kg^-1, kalio 15 478-20 908 mg kg^-1 ir likusioji dalis - vermikomposto tirpalas.

Sausojo vermikomposto poveikis

2010-2011 m. metais vertinta sausojo vermikomposto, kaip lokaliai įterptos organinės trąšos, įtaka žieminiams kviečiams Širvinta. Tirtos skirtingos vermikomposto normos: 0,25; 0,5; 1,0; 1,5 tonos hektarui. Preliminariais tyrimo duomenimis, Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis žieminių kviečių produktyvumo pokyčiai priklausė nuo vermikomposto panaudojimo būdo.

Tręšiant sausuoju vermikompostu, žieminių kviečių šaknys buvo nuo 0,52 iki 1,40 cm trumpesnės negu kontroliniame variante. Tai gali būti paaiškinta augalų biologinėmis savybėmis: jei mineralinė mityba nepalanki, augalai, ieškodami maistinių elementų, augina ilgesnes šaknis. O jei augalui visko pakanka, auginti ilgų šaknų tiesiog nėra reikalo.

Svarbūs gausaus javų derliaus rodikliai yra produktyvių stiebų skaičius ploto vienete, varpų produktyvumas, 1 000-čio grūdų masė. Grūdų skaičiui varpoje palankiausia tręšimo norma buvo 1,5 t ha^-1 vermikomposto. Didžiausia 1 000-čio grūdų masė nustatyta, kai tręšta 1,0 t ha^-1 vermikomposto, o didžiausi kviečių grūdų derliai gauti tuomet, kai kviečiai tręšti 0,5 ir 1,0 t ha^-1 vermikomposto norma.

Sausojo vermikomposto 1,5 t ha^-1 norma dirvožemyje nežymiai padidino judriojo K₂O, bendrojo N, organinės C bei mainų Ca ir mainų Mg kiekius. Kitiems tirtiems agrochemimiams rodikliams - judriajam P₂O₅ bei judriesiems Fe, Cu ir Zn - vermikomposto įtaka nenustatyta.

Stebėtas vermikomposto poveikis dirvožemiui

Po žieminių kviečių kitais metais (2012 m.) sėjomainoje auginti miežiai. Miežių grūdų derliaus priedas nuo tręšimo vermikompostu buvo nuo 230 iki 360 kg ha^-1, arba 12-21 proc. didesnis, palyginti su kontroliniu variantu.

Atlikus dirvožemio tyrimus po miežių derliaus nuėmimo, laukeliuose, tręštuose 1,5 t ha^-1 vermikomposto, nustatytas esminis padidėjimas bendrojo azoto ir mainų magnio, o mainų kalcio nustatyta tik padidėjimo tendencija. Sunkiųjų metalų pokyčių nuo vermikomposto panaudojimo dirvožemyje taip pat nenustatyta. Visais atvejais sunkiųjų metalų kiekiai buvo artimi foninėms koncentracijoms ir neviršijo DLL.

Vertintas vermikomposto tirpalas

Intensyvaus augimo laikotarpiu augalams ypač daug reikia maisto medžiagų. Augalai gali absorbuoti maisto medžiagas ne tik šaknimis, bet ir visu savo paviršiumi: lapais, stiebais, vaisiais ir net žiedais. Literatūroje nurodoma, kad maisto medžiagos, esančios tirpale, patekusios ant augalų lapų, jau po 5-6 valandų yra pasisavinamos augalo, o naudojant biriąsias trąšas, jos per šaknis augalams palankiomis sąlygomis yra prieinamos po 4-6 dienų.

Vertintas vermikomposto tirpalo panaudojimas papildomam žieminių kviečių ir daržovių purškimui 2012 m. vegetacijos metu. Tirpalas išpurkštas ant žieminių kviečių augalų skirtingais jų vystymosi tarpsniais. Dalyje laukelių vermikomposto tirpalu per lapus purkšta 2 kartus (vegetacijos pradžioje ir bamblėjimo tarpsniu), kitoje dalyje - 3 kartus (vegetacijos pradžioje, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais).

Augalų vegetacijos metu išpurkštas vermikompostas turėjo teigiamos įtakos žieminių kviečių produktyvumo (biometriniams) rodikliams, o žieminių kviečių grūdų derlių didino 10 proc., išpurškus 2 kartus, ir 14 procentų, išpurškus 3 kartus.

Vermikomposto tirpalo poveikis žieminių kviečių produktyvumui

ir grūdų kokybei, Vėžaičiai, 2012 m.

Žieminių kviečių grūduose baltymų, sedimentacijos ir glitimo kiekiui teigiamą reikšmę turėjo purškimas vermikomposto tirpalu du kartus vegetacijos metu. Purškimas 3 kartus turėjo teigiamos įtakos varpų ligotumui - varpų septariozės intensyvumas buvo mažesnis.

Didino daržovių derlių

Auginamoms daržovėms patręšti vermikompostas buvo išbarstytas pakrikai ir sekliai įakėtas (iki 5 cm gyliu). Valgomiesiems svogūnams ir valgomosioms morkoms pasirinktos skirtingos vermikomposto normos - 1, 2 ir 3 t ha^-1. Nepriklausomai nuo pasirinktos vermikomposto dozės, svogūnų ropelių dvejų metų vidutinis derlius buvo nuo 11,6 iki 12,2 t ha^-1, o morkų šakniavaisių - nuo 42,8 iki 47,0 t ha^-1. Raudonieji burokėliai tręšti 2, 3 ir 4 t ha^-1 vermikomposto normomis. Burokėlių šakniavaisių derlius gautas nuo 26,2 iki 28,4 t ha^-1. Palankiausia vermikomposto norma morkoms ir burokėliams buvo 2 t ha^-1.

Papildomas purškimas vermikomposto tirpalu du kartus augalų vegetacijos metu turėjo teigiamos įtakos daržovių (svogūnų, morkų ir burokėlių) derliui. Svogūnų, purkštų vermikompostu, ropelių derliaus priedas buvo gautas nuo 0,94 iki 1,72 t ha^-1, arba 9-18 proc. daugiau; burokėlių - nuo 2,94 iki 6,84 t ha^-1, arba 18-49 proc. daugiau; morkų - nuo 1,92 iki 3,48 t ha^-1, arba 4-8 proc. daugiau, palyginti su kontroliniais variantais.

Taip augintų svogūnų, morkų, burokėlių kokybiniai rodikliai (vitaminas C, baltymai, bendras cukrus, nitratai ir karotinas morkoms), atitiko standartų reikalavimus.

Bulvėse - daugiau krakmolo

Bulvių auginimui vermikompostas buvo įterptas lokaliai kartu su bulvių gumbais 15 cm gylyje. Visos vermikomposto normos davė bulvių gumbų derliaus priedus nuo 0,34 iki 2,23 t ha^-1. Bulvėms palankiausia vermikomposto norma buvo 5 t ha^-1. Už 1 t vermikomposto papildomai gauta 0,94 t ha^-1 bulvių gumbų. Tręštuose vermikompostu laukeliuose stambių bulvių užaugo mažiau, o vidutinio stambumo - daugiau, palyginti su netręštomis.

Tręšimo vermikompostu įtaka bulvių gumbų derliui ir jų kokybei

Vėžaičiai, 2013 m.

Vermikomposto skirtingos tręšimo normos valgomųjų bulvių gumbų vitamino C, nitratų ir baltymų kiekiui esminės įtakos neturėjo. Didinant vermikomposto normą, iš esmės mažėjo sukaupto cukraus kiekis gumbuose. Krakmolo kiekis bulvių gumbuose buvo nuo 13,7 iki 14,1 proc. Didesnis krakmolo derlius gautas tuose variantuose, kuriuose bulvės buvo tręštos didesnėmis vermikomposto normomis.

Vienkartinis daržovių tręšimas vermikompostu dirvožemio agrocheminiams rodikliams įtakos neturėjo. Agrocheminiai dirvožemio rodikliai užbaigus tyrimą išliko panašūs kaip ir buvo prieš jo įrengimą.

Naudinga tręšti kasmet

Naudojant vermikompostą, pagerėtų dirvožemio struktūra, mikrobiologinė būklė, dirvožemis pasipildytų maisto medžiagomis. Būtų galima sumažinti cheminę intervenciją, t. y. mažiau naudoti mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių. Pagerėtų dirvožemio ekologinė būklė. Toks augalų tręšimas prisidėtų prie aplinkos problemų sprendimo, mažinant žemės ūkio gamybos metu susidarančią taršą bei išauginant kenksmingomis medžiagomis neužterštus maisto produktus.

Nedideliam plotui tręšti per lapus bei apsaugai nuo ligų ir kenkėjų vermikomposto tirpalo galima pasiruošti ir patiems. Reikalingos priemonės ir medžiagos: 15 litrų talpos kibiras; akvariuminė oro pompa; guminės žarnelės, oro kolektorius (oro tiekimą padalyti į keletą srovių); filtruojančio audinio maišelis (tinka marlė); 12 l nechloruoto vandens (chloras užmuša naudinguosius mikroorganizmus); 1 l vermikomposto; 30 g saldaus sirupo ar 80 g cukraus.

Paruošimas. Pritvirtinkite kibire žarneles, įdėkite oro kolektorių. Jis turi siekti kibiro dugną. Vermikompostą suberkite į filtruojančio audinio maišelį ir uždėkite ant oro kolektoriaus. Supilkite vandenį. Vandens nereikia pilti sklidino kibiro - turi likti apie 15 сm iki viršaus. Supilkite sirupą arba cukrų, kad naudingieji mikroorganizmai galėtų maitintis. Įjunkite akvariumo oro pompą ir palikite vermikomposto tirpalą bręsti 2-3 dienas. Retkarčiais pamaišykite, kad greičiau bręstų ir mikroorganizmai atsiskirtų nuo kietųjų dalelių. Optimali patalpos temperatūra 18-20 ^oC.

Po 2-3 dienų ištraukite maišelį su vermikompostu ir naudodami marlę perkoškite gautą skystį į kitą kibirą. Kietas vermikomposto liekanas galima sudėti į komposto krūvą sode arba įterpti į dirvą. Gautas skystis turi maloniai kvepėti žeme. Jei jis taip nekvepia, naudoti augalams nepatariama, geriau išpilkite į komposto krūvą. Gerai paruoštą tirpalą reikia sunaudoti per 2-3 dienas. Laikant ilgiau, gerieji mikroorganizmai pradeda nykti ir tirpalas netenka savo vertės.

 Regina SKUODIENĖ, Regina REPŠIENĖ, Danutė KARČAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/03