Dėl klimato kaitos vasaros Lietuvoje tampa vis karštesnės, o ruduo ilgesnis. Tinkamai pasirinkus kukurūzų veislę ar hibridą ir sumaniai auginant, galima sulaukti per 10 t/ha grūdų derliaus. Vis dėlto mūsų šalies klimatas išlieka kaprizingas - labiausiai dėl pavasarinių šalnų grėsmės.

Kukurūzai - plačiausiai pasaulyje auginami augalai, kasmetinis jų grūdų derlius artėja prie 1 milijardo tonų ribos, o daugiau negu pusę šio kiekio užaugina JAV ir Kinija. Nors į tarptautinę rinką patenka tik dešimtadalis viso derliaus, susidaro didžiulis - 100 milijonų tonų per metus - grūdų srautas. 2011-2013 m. daugiausia grūdų eksportavo JAV, Brazilija, Argentina ir Ukraina, o importavo - Japonija ir ES.

ES yra ketvirtoje vietoje pagal išauginamą kukurūzų grūdų derlių, didžiausi kukurūzų grūdams pasėlių plotai yra Rumunijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Italijoje. ES pašarams sunaudojama maždaug 80 proc., o pramoniniam perdirbimui - apie 20 proc. viso išauginto kukurūzų grūdų derliaus. Artimiausiame dešimtmetyje pašarams skirtoji dalis turėtų mažėti, maždaug iki 72 proc., o bioetanolio gamybai kukurūzų derliaus dalis didės.

Plotai auga ir Lietuvoje

Palyginę 2011 ir 2013 m. pasėlių deklaravimo duomenis matome, kad kukurūzų pasėlių plotai mūsų šalyje padidėjo beveik 10 tūkst. hektarų. Ypač sparčiai minėtu laikotarpiu plėtėsi kukurūzų plotai grūdams - padidėjo beveik 8 tūkstančiais hektarų.

Pirmauja Šakių rajono žemdirbiai - 2013 m. čia kukurūzais apsėta daugiau negu 4,1 tūkst. ha, tai sudaro apie 11 proc. visų šio augalo pasėlių ploto šalyje. Pasvalio r. ūkininkai pernai apsėjo 3,1 tūkst. ha (8,4 proc.), o dar keturiuose Vidurio Lietuvos savivaldybėse (Pakruojo, Kėdainių, Panevėžio ir Marijampolės r.) kukurūzų plotai buvo per 2 tūkst. hektarų. Kukurūzų plotai ir toliau greičiausiai augs - tai neblogas priešsėlis kitiems augalams, nes palieka švarią nuo piktžolių ir maisto medžiagomis papildytą dirvą, be to, ir agrotechnika nesudėtinga. Kol kas kukurūzų pasėliuose menkai plinta ligos ir kenkėjai, todėl nereikia intensyviai naudoti pesticidų. Nors kukurūzai priešsėliui nėra labai jautrūs, visgi rekomenduojama juos sėti po žieminių javų arba rapsų. Geras priešsėlis kukurūzams ir vasariniai, ypač ankštiniai, javai. Nerekomenduojama sėti po daugiamečių žolių, nes iškyla spragšių pavojus - jei sėkla neapvelta specialiais beicais, jie kukurūzų pasėlį gali visai sunaikinti.

Sėti anksti ir ne per tankiai

Rinkoje jau spėjo gerai užsirekomenduoti Vengrijos selekcininkų sukurti kukurūzų hibridai. Kuo jie skiriasi nuo kitų Lietuvoje parduodamų kukurūzų? Svarbiausias privalumas - atsparumas šalnoms, šiuos kukurūzus galima sėti anksti ir taip geriau išnaudoti ribotus šilumos išteklius. Dirvai sušilus iki 6 °C, kitaip tariant - tik jai pradžiūvus, neatidėliojant reikėtų sėti.

Gausiam ir kokybiškam derliui gauti kukurūzų augalams reikia atitinkamo maitinimo ploto ir pakankamai šviesos. Sėjant vengriškus hibridus, tankumas neturėtų būti didesnis negu 70 tūkst. augalų hektare, arba 7 augalai kvadratiniame metre. Kitaip tariant, esant 75 cm tarpueiliams, atstumai tarp augalų eilutėje turėtų būti apie 20 centimetrų. Vengrų selekcininkai ypač akcentuoja būtinybę suformuoti būtent tokio tankumo pasėlį, nes tankesniame neatsiskleis hibridų privalumai.

FAO skaičius nusako hibrido ankstyvumą (atsižvelgiant į tai, per kiek laiko kukurūzai pasiekia tam tikrą augimo tarpsnį) ir suteikiamas selekcininkų pagal tos šalies, kurioje sukurtas, klimato sąlygas. Štai kodėl šiltesnio klimato šalių hibridai su mažesniu FAO skaičiumi, auginami mūsų šalyje, gali būti vėlyvesni, negu šiauriau esančių šalių su didesniu FAO skaičiumi.

Tyrimų rezultatai nenuvylė

LAMMC Žemdirbystės institute buvo atliekami detalūs vengriškų kukurūzų hibridų palyginimo tyrimai. Visiems jiems būdinga, kad, anksčiau pradėję žydėti, augalai trumpiau žydi ir greičiau bręsta bei netenka drėgmės.

Pernai rugsėjo 23 d. vengriškų kukurūzų hibridų TK 175 ir TK 202 grūdų drėgmė buvo apie 30 proc. Lietuvos ūkininkų jau spėto pamėgti hibrido TK 195 rugsėjo pabaigoje drėgmė buvo 35 proc., tuo pačiu metu vėlyvesnių hibridų - Dalma ir TK 260 - daugiau kaip 40 procentų. Lietuvos augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimo stočių duomenimis, vengriškas kukurūzų hibridas Dorka pagal žaliosios masės derlių prilygo standartui, o Pasvalio veislių tyrimo stotyje netgi lenkė visus tris standartinius hibridus. Geri rezultatai gauti ir vertinant pagal grūdų derlių.

Kukurūzų žaliosios masės derlius 2013 m., t/ha

Kukurūzų grūdų derlius 2013 m., t/ha

Panašūs duomenys gauti ir vengriškų hibridų palyginimo tyrimus atlikus LAMMC Žemdirbystės institute - čia hibridai subrandino 10-13 t/ha (perskaičiavus į 14,5 proc. drėgmės grūdų derlių). Grūdų kokybė gera: krakmolo kiekis, žalieji riebalai ir kiti rodikliai atitinka keliamus reikalavimus.

Kukurūzų grūdų derlius ir jų drėgmė

Medžiagų kiekis grūduose, %

Kukurūzų auginimo aksiomos

• Nesėti į užmirkusią, suslėgtą, sunkiai įšylančią dirvą.
• Būtina sėti anksti (pakanka 6 °C dirvos temperatūros).
• Suformuoti optimalų pasėlio tankumą (ne daugiau kaip 70 tūkstančių augalų hektare).
• Laiku naikinti piktžoles.

Ernestas ZALECKAS

Mano ūkis, 2014/03