Dėl klimato šiltėjimo anksti pavasarį žydinčių augalų fenofazių datos pastaruosius du dešimtmečius paankstėjo: paprastieji lazdynai pražysta dešimčia dienų anksčiau, baltalksniai - aštuoniomis, šalpusniai - viena. Stebint pirmųjų pavasarį pražystančių augalų fenofazių pasireiškimo eiliškumą, galima numatyti, kokie orai vyraus šį pavasarį ir vasarą.

Pavasario sezonas fenologijoje yra suskirstytas į tris periodus: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Ankstyvojo pavasario periodo pradžioje pražysta paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), baltalksnis (Alnus incana Moench) ir ankstyvasis šalpusnis (Tussilago fanfara L.). Paprastojo lazdyno ir baltalksnio žydėjimui inicijuoti pakanka, kad vidutinė paros oro temperatūra būtų aukštesnė negu 0 °C.

Ankstyvajam šalpusniui pražysti reikia daugiau šilumos, todėl jis pražysta tik pašalui išėjus, kai vidutinė temperatūra pakyla per 3-5 °C. Pašalui išėjus pradeda tekėti beržų ir klevų sula, išbrinksta daugumos medžių ir krūmų pumpurai. Šie požymiai rodo, kad prasideda daugiamečių augalų vegetacija.

Ankstyvojo pavasario periodu sąlygos būna labai kontrastingos, todėl paprastojo lazdyno ir baltalksnio žydėjimo pradžiai būdingi dideli kasmetiniai svyravimai. Šiltėjant žiemos sąlygoms, šie augalai gali pražysti labai anksti, net žiemą. Pavyzdžiui, paprastasis lazdynas 1989 m. pražydo vasario 7 d., 1990 m. - vasario 12 d.

Vėlesniais pavasario periodais atmosferos cirkuliacijos procesai būna mažiau kontrastingi, o dėl palankesnio temperatūros režimo fenofazių pradžios datos kasmet svyruoja mažiau. Pažymėtina, kad šaltojo metų laikotarpio terminių sąlygų pokyčiai sutrikdo sezoninį gamtos ritmą, todėl šiam laikotarpiui pašiltėjus, augalų vegetacijos atsinaujinimas tampa pastebimai ankstesnis.

Fenologinių intercepcijų tyrimai

Praėjusio amžiaus viduryje mokslininkai pastebėjo, kad tų pačių augalų fenofazių pasireiškimo seka kartais nesutampa. Reiškinys, kai pakinta fenologinių fazių pasireiškimo eiliškumas, vadinamas fenologine intercepcija. Lemiamą įtaką intercepcijoms turi orų pobūdis, dėl kurio pasikeičia augalų vystymosi dėsningumai. Todėl fenofazių eiliškumas gali pasikeisti net tame pačiame augale. Pavyzdžiui, esant nepalankioms sąlygoms, gali užtrukti augalo žiedinių pumpurų vystymasis, bet nepakisti lapų pumpurų vystymasis. Susidarius palankioms sąlygoms, šios abi fenofazės prasideda vienu metu.

Intercepcijų tyrimų pradininkas Lietuvoje buvo profesorius Stasys Nacevičius (1881-1947 m.). Remdamasis daugiamečiais fenologiniais stebėjimais, atliktais Dotnuvoje XX a. pirmoje pusėje, tyrėjas pavasarį pirmųjų pražystančių augalų - paprastojo lazdyno, baltalksnio ir ankstyvojo šalpusnio - intercepcijų tyrimus pritaikė fenologiniams metams pagal orų tipą nustatyti.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale, atlikus 1961-2010 m. sukauptų fenologinių duomenų tyrimus, buvo nustatyta, kad Lietuvoje dažniausiai pirmasis pražysta lazdynas (kovo 25 d.), po jo - baltalksnis (kovo 28 d.) ir tik vėliau šalpusnis (balandžio 4 d.). Keliomis dienomis anksčiau šie augalai pradeda žydėti pietiniuose mūsų šalies rajonuose (Varėnoje, Lazdijuose, Vilkaviškyje) ir pajūryje (Šilutėje, Kretingoje, Palangoje), kiek vėliau šiauriniuose (Akmenėje, Mažeikiuose, Šiauliuose) ir rytiniuose (Rokiškyje, Ignalinoje) rajonuose.  

Kasmetinės datos nuo vidutinių gali gerokai skirtis, taip pat gali skirtis ir augalų žydėjimo seka. Tačiau per 50-ties metų laikotarpį žydėjimo seka - paprastasis lazdynas-baltalksnis-ankstyvasis šalpusnis - pasitaikė 29 kartus. Tokia tvarka augalai žydėti pradėjo dėl į mūsų šalį atplūstančių oro masių iš pietų. Kita žydėjimo seka - baltalksnis-lazdynas-šalpusnis - per tą patį laikotarpį pasitaikė 7 kartus. Jai įtakos turi stipri Atlanto vandenyno Vakarų pernaša.

Gana dažnas (pasikartojo 12 kartų) žydėjimo eiliškumas, kai paskutinis pražysta baltalksnis (lazdynas-šalpusnis-baltalksnis arba šalpusnis-lazdynas-baltalksnis). Tokios sekos būna dėl mišraus tipo orų įtakos. Labai retai pasitaiko (Lietuvoje taip buvo tik po 1 kartą), kai paskutinis pražydo paprastasis lazdynas - tai lėmė šaltos kontinentinės ir Šiaurės advekcijos oro masės.

Orų numatymas

Stebint pirmųjų pavasarį pražystančių augalų fenofazių pasireiškimo eiliškumą, galima numatyti, kokie orai vyraus šį pavasarį ir vasarą, kada laukti kitų augalų fenofazių pasireiškimo. Jei žydėjimo seka bus lazdynas-baltalksnis-šalpusnis, metus, pagal prof. St. Nacevičiaus pastebėjimus, galima bus pavadinti ekspresinio pobūdžio. Tokiais metais pavasario ankstyvieji ir vėlesni reiškiniai vyks anksčiau negu įprasta, nes tam turi įtakos intensyvi oro masių cirkuliacija iš Pietų.

Ekspresiniais metais vasara būna šilta, o rudens sezonas gana palankus žemės ūkio darbams. Prie ekspresinių metų galima priskirti 2012-uosius. Pagal 2012 m. atliktų fenologinių stebėjimų duomenis, Lietuvoje lazdynas pražydo kovo 23 d., baltalksnis - kovo 24 d., o šalpusnis - balandžio 5 d. Vėlesniu laikotarpiu augalų fenofazės pasireiškė anksčiau negu įprasta: karpotasis beržas, paprastoji ieva, obelis žydėjo 9 dienomis anksčiau, o darželinis jazminas - net dviem savaitėmis anksčiau. Pagal meteorologines sąlygas vegetacijos sezonas (gegužės- rugsėjo mėnesiai) buvo šiltesnis negu klimato norma, o kritulių buvo šiek tiek mažiau gegužės ir rugsėjo mėnesiais, bet vasaros metu jų iškrito 20 proc. daugiau negu norma.

Augalų žydėjimo seka: baltalksnis-lazdynas-ankstyvasis šalpusnis reiškia, kad stipriai veikia cirkuliacija nuo Atlanto vandenyno, todėl orai gali būti nepastovūs. Tokiais metais pavasaris užtrunka ilgiau, o vasara būna vėsi ir lietinga. Rudenį orai gali būti labai įvairūs. Būtent pernai (2013 m.) pasireiškė ši augalų žydėjimo seka ir orai buvo panašaus pobūdžio. Pernai buvo labai šaltas kovo mėnuo (pavyzdžiui, Trakų Vokėje vidutinė mėnesio temperatūra buvo -4,8 °C, nors daugiametė yra -0,6 °C). Neigiama temperatūra išsilaikė iki balandžio vidurio, be to, balandį orai buvo ne tik vėsesni, bet ir drėgnesni. O tokios sąlygos vėlino augalų vegetacijos ir žemės ūkio darbų pradžią. Liepa buvo lietinga (kritulių iškrito 40 proc. daugiau), rugpjūčio  pirmąjį dešimtadienį iškrito pusė mėnesio kritulių normos, todėl javapjūtei sąlygos nebuvo itin palankios.

Kitos žydėjimo sekos, kai paskutinis pražysta lazdynas arba baltalksnis, pasireiškia dėl šaltų arba mišrių oro masių įtakos. Tokie metai priklauso depresinio pobūdžio metams. Jiems būdinga tai, kad pavasario pradžia vėluoja ir visi reiškiniai vyksta vėliau, negu įprasta. Pavasarį orai būna nepastovūs, vasara trumpa, bet ruduo pakankamai palankus žemės ūkio darbams.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale, atlikus fenologinių intercepcijų tyrimus, gauti nauji rezultatai rodo, kad, esant labai ankstyvam pavasariui, kai visi trys augalai pražysta iki kovo mėnesio vidurio, pasireiškia žydėjimo seka lazdynas-baltalksnis-šalpusnis. Vėluojant pavasariui, kai šie augalai pražysta tik balandžio mėnesį, dažniau pasitaiko kitokios intercepcijos, kurioms įtaką daro šalto oro masės.

Lazdyno, baltalksnio ir ankstyvojo šalpusnio žydėjimo fazes galima lengvai pastebėti, o jų intercepcijų dėsningumus pritaikyti prasidėjusio vegetacijos sezono orams prognozuoti.

Danuta ROMANOVSKAJA

Mano ūkis, 2014/03