03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/03
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimai ir papildymai
  • Z. Bitvinskaitė
  • Mano ūkis

Po ilgai trukusių įvairių suinteresuotų grupių - mokslininkų, miškininkų gamybininkų, privačių miškų savininkų, miškininkystės paslaugų tiekėjų, miškų kontrolę vykdančių institucijų ir miškų ūkio politikų - svarstymų aplinkos ministras 2013 m. gruodį patvirtino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimo ir papildymo projektą. Kadangi sparčiai ilgėjančios dienos skubina pavasarį - miškų sodinimo metą, tad pats laikas apžvelgti svarbiausius šio teisės akto pakeitimus ir papildymus.

Nuostatuose neaprašomos medžių sodinimo, mišrinimo, apsaugos ir priežiūros technologijos - juose nustatomi ir periodiškai tikslinami pagrindiniai miškų atkūrimo ir įveisimo, želdinių bei žėlinių projektavimo ir kokybės reikalavimai, atsižvelgiant į šalies miškų   rūšinės sudėties kaitą ir būklę, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybę, mokslinius tyrimus ir naujausių miško želdinimo darbų technologijų reikalavimus.

Miško atkūrimo ir įveisimo būdai

Naujuosiuose Nuostatuose patikslinti miško atkūrimo ir įveisimo būdų terminai ir apibrėžtys. Jų yra trys: miško želdinimas (dirbtinis miško sodinimas), miško žėlimas (savaiminis) ir mišrusis (želdinimo ir žėlimo būdų derinys). Atkuriant mišką populiariausias - mišrusis miško atkūrimo būdas. Jis pigesnis, išsaugomi jau augantys perspektyvūs, tikslinių medžių rūšių savaiminukai ir papildomai pasodinama augavietei tinkamų ir savininko mėgstamų medžių rūšių. Taikomas įvairaus derlingumo augavietėse, kai tikslinių medžių rūšių savaiminukų nepakanka, kad miškas pagal Nuostatų reikalavimus būtų laikomas atkurtu ar įveistu, arba jie auga netolygiai.

Dirvos paruošimas miško želdiniams

Seniai įrodyta, kad paruoštoje dirvoje pasodinti medeliai geriau prigyja ir sparčiau auga, o pirmaisiais augimo mėnesiais juos mažiau stelbia žolės. Todėl Nuostatuose detaliau išdėstyti dirvos ruošimo miško želdiniams reikalavimai. Nurodyta, kad dirva gali būti neruošiama užmirkusiose, pelkinėse augavietėse, 20o ir statesniuose šlaituose, normalaus drėgnumo ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse, kai buvusio medyno skalsumas buvo ne mažesnis kaip 0,7, taip pat sodinant sodmenis su apribota šaknų sistema. Laikinai užmirkstančiose augavietėse medeliai sodinami tik į mikropakilimus. Nors šie reikalavimai privalomi tik valstybinių miškų valdytojams, tačiau ir privačių miškų savininkai turi rūpintis būsimų miškų kokybe.

Rūšinė sudėtis

Sugriežtinti reikalavimai atkuriamų miškų rūšinei sudėčiai. Nustačius atvejus, kai miškas atkuriamas netikslinėmis savaiminėmis ir menkavertėmis medžių rūšimis (baltalksniais, šermukšniais, blindėmis ir kt.), pakeistas ankstesnis Nuostatų reikalavimas, kad želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje pagrindinės tikslinės medžių rūšys, kuriomis atkuriamas miškas, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Dabar nustatyta, kad šių medžių rūšių turi būti daugiau kaip 75 proc. Plantaciniai (vienos medžių rūšies) miškai, kurie pasižymi puikiu atžėlimu (pavyzdžiui, hibridinės drebulės), gali būti atkuriami tos pačios arba kitos medžių rūšies plantaciniais želdiniais ar žėliniais.

Nuostatai papildyti priedu, kuriame, atsižvelgiant į augavietės sąlygas, nurodytos pagrindinės tikslinės medžių rūšys, kuriomis galima įveisti mišką. Jų želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 95 proc. Priedo reikalavimų neatitinkančių medžių rūšių, dažniausiai sodinamų biologinei įvairovei padidinti (miškinės kriaušės, miškinės obelys, šermukšniai ir kt.), rūšinėje sudėtyje gali būti iki 5 proc. Taip pat priede pateikiamos želdinių rūšinės sudėties, tankio, mišrinimo rekomendacijos, atsižvelgiant į augavietės sąlygas. Kai želdavietėje sodinami krūmai (formuojamos pamiškės, didinama nederlingų augaviečių spygliuočių želdinių bioįvairovė), jie į želdinių rūšinę sudėtį neįskaitomi. Vėjavartoms palankiose vietose iki 25 m atstumu nuo palaukės galima veisti 20 proc. retesnius želdinius iš vėjui atsparių medžių rūšių. Tačiau siekiant, kad nebūtų piktnaudžiaujama veisiant vėjo perpučiamą mišką siauruose sklypuose, bendras želdinių tankis turi atitikti normatyvinį - suformavus retesnę pamiškę, miško gilumoje teks sodinti tankesnius želdinius. Atkuriant mišką, vėjui atsparias pamiškes galima formuoti vykdant ugdymo kirtimus.

Pastaraisiais metais dėl didelių veisimo išmokų ir galimo greito rezultato (spartaus medienos augimo) veisiama nemažai hibridinių drebulių želdinių. Tačiau nedaugelis žino, kad miško veisimui naudojami in vitro padauginti hibridinių drebulių klonai dar neišbandyti, neįrodytas jų atsparumas aplinkos veiksniams. Tad siekiant išvengti nuostolių vieną vegetatyviškai padaugintą kloną leidžiama sodinti tik 1 ha ir mažesniame plote, didesniame kaip 1-2 ha plote sodinama ne mažiau kaip 2 klonai, didesniame kaip 2 ha plote - ne mažiau kaip 3 klonai. Vienas klonas turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visų klonų kiekio. Hibridines drebules leidžiama sodinti tik plantaciniuose (vienos medžių rūšies) želdiniuose veisiant mišką, atkurti miško drebulių hibridais negalima.

Miško želdinių bei žėlinių tankis ir apsauga

Padidinti hibridinių drebulių želdinių pradinio tankio reikalavimai (iki 1,2 tūkst. vnt./ha). Populiarėjant retesnėms medžių rūšims - guobiniams, bukui, skroblui ir kt., nustatyti jų ir vietinės kilmės krūmų pradinio tankio reikalavimai.

Atsižvelgiant į padidėjusį elninių žvėrių kiekį ir siekiant efektyviausiomis priemonėmis užtikrinti želdinių apsaugą, nustatyta, kad želdiniai ar žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 proc. ir daugiau ąžuolų, turi būti apsaugoti tik specialia, ne mažesne kaip 2 m aukščio apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora. Kitų medžių rūšių želdinių ar žėlinių apsaugai gali būti naudojamos ne tik tvoros, bet ir repelentai arba individualios medelių apsaugos, kurios užtikrintų kamieno iki lajos pradžios ir viršūninio pumpuro apsaugą, netrukdytų medeliui augti ir jo nežalotų. Medeliui ūgtelėjus, jos turėtų būti pakeliamos aukštyn.

Miško atkūrimo ir įveisimo dokumentai

Privatus miškas atkuriamas pagal vidinės miškotvarkos projektą, įveisiamas ir pertvarkomas - pagal nustatytos formos Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Siekiant geresnės miško atkūrimo kokybės, padidinti vidinės miškotvarkos projektų miško atkūrimo dalies rengimo reikalavimai. Miško savininkui pageidaujant, biržės rėžėjas arba vidinės miškotvarkos projekto rengėjas (jeigu nėra vidinės miškotvarkos projekto ar norima tikslesnio miško atkūrimo priemonių nustatymo) gali parengti minėtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris būtų naudingesnis miško savininkui: būtų atsižvelgta į miške prieš kirtimą susiformavusias augavietės sąlygas, savaiminukų ar pomiškio kiekį, medžių derėjimą ir pan. Visi minėti projektai gali būti tikslinami dėl svarbių priežasčių - pasikeitus augavietės sąlygoms ir pan. Patikslintą projektą tvirtina įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Veisiant mišką, kai žemės sklype jau auga miško žėliniai, kurių vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai, o jų rūšinė sudėtis ir tankis atitinka Nuostatų reikalavimus, Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas.

Neteisėtais kirtimais iškirstas miškas atkuriamas pagal minėtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnas.

Miško želdinimo ir žėlimo projektų rengėjams ir užsakovams

Nauja tai, kad veisiant mišką želdavietės ar želvietės dirvožemio tipus projekto rengėjas galės nustatyti pagal Žemės informacinės sistemos (www.geoportal.lt) duomenis ir prilyginti miško augavietėms vadovaujantis leidiniu ,,Miško augaviečių tipai" (Kaunas, ,,Lututė", 2006). Tačiau šie duomenys gali būti tikslinami natūroje. Veisiant mišką projekte turi būti nurodyta, ar veisiami plantaciniai želdiniai ir jų rotacijos trukmė, atkuriant, veisiant ir pertvarkant mišką - kiekvienos medžių ar krūmų rūšies pradinis tankis, detaliai aprašyti jų mišrinimo būdai (grupėmis, juostomis, eilėmis, eilėse), nurodytas konkretus grupių dydis. Veisiant mišką kartu su Miško želdinimo ir žėlimo projektu ir jo brėžiniu turi būti parengiami veisiamo, želdinamo ar želiančio ploto erdviniai vektoriniai duomenys. Juos miško savininkas želdinių ar žėlinių apskaitos metu turės pateikti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams, kad žemės sklypas, kuriame įveistas miškas, būtų įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai pasirašytinai turi būti suderinti su žemės arba miško savininku. Papildytoje Miško želdinimo ir žėlimo projekto formoje pasodinto miško savininkas pagal iš pardavėjo gautus sodmenų kilmės dokumentus turės nurodyti duomenis apie pasodintus sodmenis, jų pasodinimo datą ir miško želdinimo darbų pradžią. Nauji Miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimo reikalavimai netaikomi projektams, kurie jau buvo patvirtinti įgaliotų valstybinių miškų pareigūnų iki šių reikalavimų paskelbimo Teisės aktų registre.

Apskaita ir kokybės vertinimas

Patikslintos miško želdinių bei žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos kontrolę vykdančioms institucijoms ir valstybinių miškų valdytojams. Tačiau privačių miškų savininkai turi žinoti, kad vertinant įveistų miško želdinių ir žėlinių kokybę (tai atliekama tik tuo atveju, kai skiriama valstybės parama), bus vertinamas ne tik želdinių ar žėlinių tankis, nepageidaujamų medžių rūšių stelbimas, bet ir projektuotų medelių aukštis, želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis.

Siekiant išvengti nemalonumų ateityje, patarčiau žuvusius medelius atsodinti laiku - pirmaisiais arba trečiaisiais metais po miško įveisimo, kad jie spėtų iki kokybės vertinimo (želdinių - 7-aisiais jų auginimo metais, žėlinių - 7-aisiais metais po Miško želdinimo ir žėlinimo projekto sudarymo) pasiekti reikiamą aukštį. Be to, negalima atsodinti žuvusių želdinių ar žėlinių kitomis nei nurodyta Miško želdinimo ir žėlimo projekte rūšimis, jei nustatyta tvarka įgaliotas valstybinis pareigūnas nepatvirtino Miško želdinimo ir žėlimo projekto pakeitimo.