Mikrožalumynai pastaraisiais metais pagal pardavimo apimtis yra lyderiai Europoje, šių produktų poreikis plinta ir Lietuvoje. Tai jauni augalai, turintys vieną du tikruosius lapelius. Tokiu augimo tarpsniu augalai sukaupia itin daug naudingų medžiagų.

Mikrožalumynai auginami iš specialiai tam sukurtų daržovių veislių sėklų, taip pat gali būti auginami sėjant įprastas daržovių ir prieskoninių augalų sėklas. Mikrožalumynuose gausu karotinoidų, fenolių, antocianų, vitaminų C ir E, kurie saugo organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio.

Mikrožalumyninių daržovių sąrašas ilgas. Tai agurklės, balandos (kalnų špinatai), burnočiai, gražgarstės, įvairūs bazilikai (žalialapiai ir raudonlapiai), burokėliai, brokoliai, įvairūs kopūstai (pvz., lapiniai), salierai, mangoldai, pipirnės, kaliaropės, ridikėliai, žirniai, vakarutės, petražolės, špinatai, portulakos, saulėgrąžos, įvairios garstyčios (japoniškosios ir špinatinės), linai.

Maistui vartojama antžeminė augalų dalis. Geriausia juos vartoti šviežius. Mikrožalumynai gali būti naudojami kaip salotos, maišomi su kitomis daržovėmis, dedami ant sumuštinių, į sriubas, troškinius ir kt.

Užsiauginti nesunku

Reikia šviesos, šilumos, puraus ir derlingo substrato. Galima auginti specialiose arba paprastose daigyklose ar dėžutėse. Naudojamas sėklų daiginimui paruoštas durpių substratas – sterilus, neužkrėstas ligomis ir kenkėjais. Sudrėkinkite substratą ir suberkite į tarą, lengvai suspauskite. Pasėkite pakrikai sėklas, lengvai  prispauskite ir dar sudrėkinkite per labai smulkų sietelį. Svarbu, kad sėklos liestųsi su substratu. Stambesnes sėklas užberkite 0,3–0,5 cm substrato ar smėlio sluoksneliu. Po sėjos uždenkite dėžutes (daigyklas) agroplėvele ar filtriniu popieriumi. Kai tik pasirodys šaknelės, agroplėvelę nuimkite.

Auginimo metu palaikoma pastovi drėgmė ir šiluma. Kai augalų aukštis pasiekia 3–8 cm (priklausomai nuo daržovės rūšies), jie kerpami žirklėmis truputį aukščiau substrato, kuriame augo. Greičiausiai užauga pipirnės, jas maistui vartoti galima jau po penkių dienų. Garstyčias, kininius kopūstus maistui vartoti galima po 7–9 dienų. Šiek tiek ilgiau auga ridikėliai, agurklės, burokėliai, kaliaropės, lapiniai  kopūstai  –  jų  augimo  trukmė  11–15 dienų. Iš mikrožalumynų ilgiausiai auga perilės, petražolės, bazilikai.

Mokslininkų bandymai

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje vykdomas projektas „Mikrožalumynų maistinės kokybės valdymas šviesokultūros sistemoje“. Laboratorijos stikliniuose šiltnamiuose auginta 21 mikrožalumynų rūšis ar veislė ir įvertinta šių augalų maistinė kokybė. Po aukšto slėgio natrio lempomis SON-T Agro (HPS) augintų mikrožalumynų maistinė kokybė buvo vertinama pagal jų žaliavos gebą imobilizuoti laisvuosius DPPH radikalus ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių fitocheminių medžiagų (antocianų, askorbo rūgšties, fenolių, α, β, γ  tokoferolių, α, β karotenų ir liuteino) kiekį žaliojoje masėje. Augalai auginti stačiakampiuose plastikiniuose indeliuose, durpių substrate.

Antocianai – tai augalų ląstelių pigmentai, sudaryti iš gliukozės ir antocianidinų. Tirtuose mikrožalumynuose didžiausias antocianų kiekis nustatytas žirniuose. Sėjamosios petražolės, krūminės perilės, vaistinės agurklės taip pat sukaupė nemažai antocianų. Askorbo rūgšties daugiausia kaupė vaistinės agurklės ir kiniški kopūstai. Šiek tiek mažiau jos turėjo žirniai, krūminės perilės, kvapieji bazilikai Sweet Genovese.

Fenoliai – tai gamtoje dažniausi antioksidantai. Šios medžiagos suteikia augalams būdingą spalvą, kvapą, reguliuoja jų augimą. Tirtuose mikrožalumynuose daugiausia fenolių kaupė kvapusis bazilikas Dark Opal, ridikėlis Sangria. Šiek tiek mažiau jų buvo brokolių, žirnių, krūminių perilių lapeliuose.

Vitaminas E yra vienas iš svarbiausių riebaluose tirpių antioksidantų. Jis apsaugo ląstelių membranas nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio, kurie susidaro lipidų peroksidacijos reakcijų  metu. Pats aktyviausias, daugiausia tirtas ir žinomas antioksidantas yra alfa tokoferolis, kuris dažniausiai vadinamas bendriniu pavadinimu – vitaminas E. Didžiausiomis alfa tokoferolio koncentracijomis išsiskyrė kaliaropės, brokoliai ir vaistinės agurklės. Perilės geba kaupti beveik vienodą kiekį visų tokoferolinių junginių. Daugiausia vitamino E turėjo bazilikai, ypač žalialapis Sweet Genovese.

Antioksidantinių savybių turi ir augalų pigmentai karotinoidai (t. y. geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai). Iš tirtų karotinoidinių junginių mikrožalumynai daugiausia kaupia β–karotino. Didžiausiais šio junginio kiekiais išsiskyrė žirniai, brokoliai, kininiai kopūstai, ridikėliai Sangria. β-karotinas yra riebaluose tirpus junginys, apsaugantis ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų. Iš visų tirtų mikrožalumynų bazilikai Dark Opal sukaupė didžiausią β-karotino kiekį. Sukauptu β–karotino kiekiu taip pat išsiskyrė bazilikai Sweet Genovese ir sėjamosios gražgarstės. Akims ypatingai svarbaus karotinoido liuteino didžiausi kiekiai nustatyti žirniuose ir krūminėse perilėse.

Didžiausias bendras angliavandenių kiekis nustatytas kininiuose kopūstuose. Dėl didesnio fruktozės kiekio daugiau angliavandenių kaupė daržinės balandūnės, sėjamosios petražolės ir sėjamieji žirniai. Be to, gražgarstės ir žirniai išsiskyrė didesniu kitų angliavandenių kiekiu.

Kietakūniai šviesos šaltiniai

Atsižvelgus į tirtų mikrožalumynų maistinę kokybę bei siekiant platesnio jų atsako į šviesos kokybę palyginimo, tolimesniems tyrimams atrinkta dvylika mikrožalumynų rūšių ir veislių. Papildomam augalų švitinimui šiltnamiuose pastaraisiais metais vis plačiau naudojami kietakūniai šviesos šaltiniai – šviesos diodai (angl. Ligt Emitting Diodes, LEDs). Šviesos diodų spinduliuojamos šviesos spektro sritis gana plati – nuo ultravioletinės iki artimosios infraraudonosios, todėl galima sukomponuoti tokius šviestuvų spektrus, kurie būtų optimalūs įvairių rūšių augalams.

Pavasario laikotarpiu mikrožalumynai auginti stikliniuose šiltnamiuose, tirta mėlynų bei žalių šviesos diodų (LED) ir aukšto slėgio natrio lempų SON-T Agro (HPS) kombinuoto apšvietimo įtaka vidinei ir išorinei kokybei. Atlikti augalų biometriniai matavimai, matuotas aukštis, lapų plotas, nustatyta žalioji augalo masė. Taip pat nustatyta jų maistinė kokybė. Šiltnamyje dienos ir nakties temperatūra  buvo atitinkamai 20–23 ir 16–18 ^oC, fotoperiodas – 16 valandų.

Mėlyni ir žali šviesos diodai skirtingai veikė tirtus mikrožalumynus. Jų įtaka kai kuriems mikrožalumynų biometriniams rodikliams pateikta lentelėje. Mėlyni ir žali šviesos diodai su aukšto slėgio natrio lempų kombinuotu apšvietimu turėjo teigiamos įtakos visiems vaistinės agurklės biometriniams rodikliams: augalai buvo aukštesni, lapų plotas ir žalioji augalo masė didesnė  negu augalų, augintų tik po aukšto slėgio natrio lempomis. Kininių kopūstų, bazilikų, vaistinių agurklių, krūminių perilių, augintų po mėlynos bei žalios šviesos diodų ir aukšto slėgio natrio lempų kombinuotu apšvietimu, lapų plotas buvo didesnis negu augintų po HPS  lempomis.

Dauguma  tirtų  mikrožalumynų,  au- gintų po mėlynų šviesos diodų ir aukšto slėgio natrio lempų kombinuotu apšvie- timu,  buvo  aukštesni,  jų  lapų  plotas  (iš- skyrus krūmines periles) ir žalioji augalo masė buvo didesnė negu augalų, augintų po žalių šviesos diodų ir aukšto slėgio na- trio  lempų  kombinuotu  apšvietimu.  Tai  kaliaropės,  kininiai  kopūstai,  špinatinės  garstyčios,  bazilikai,  vaistinės  agurklės,  sėjamosios petražolės, krūminės perilės.

Be to, papildoma mėlyna šviesa skatino antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių kaupimą, didino angliavandenių kiekį bei mažino nitratus. Daugeliui rodiklių didesnę teigiamą įtaką turėjo papildoma 470 nm negu 455 nm bangos ilgio šviesa.

Kitame bandyme buvo vertinama raudonų šviesos diodų (638 nm), kaip papildomų natūraliam ir HPS lempų apšvietimui, įtaka mikrožalumynų maistinei kokybei. Pavasario laikotarpiu mikrožalumynai auginti po HPS lempomis, o raudonais šviesos diodais papildomai švitinti 3 paras prieš nuimant derlių. Nustatyta, kad papildoma raudonų šviesos diodų įtaka priklauso nuo augalo rūšies: daugiau antocianų nustatyta špinatinėse garstyčiose, bazilikuose Sweet Genovese. Askorbo rūgšties daugiau rasta garstyčiose, bazilikuose, burokėliuose, ridikėliuose, petražolėse, perilėse.

Papildomas švitinimas raudonais šviesos diodais teigiamai veikė fenolių kaupimąsi kaliaropėse, garstyčiose, kininiuose kopūstuose, krūminėse perilėse, bazilikuose, o didesnis bendras tokoferolių kiekis nustatytas kininiuose kopūstuose, špinatinėse garstyčiose, bazilikuose Dark Opal.

Angliavandeniai veikia kaip antioksidantai ir apsaugo augalų ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Didesnis bendras angliavandenių kiekis po raudonos šviesos poveikio nustatytas garstyčiose, bazilikuose Dark Opal, ridikėliuose, petražolėse, kaliaropėse, špinatinėse garstyčiose, mangolduose,  burokėliuose,  vaistinėse  agurklėse. Mikrožalumynus prieš derliaus nuėmimą pašvitinus raudonos šviesos diodais, labai padidėjo vitamino E kiekiskininiuose kopūstuose, špinatinėse garstyčiose, bazilikuose Dark Opal, vaistinėse agurklėse, sėjamosiose petražolėse. Kituose mikrožalumynuose vitamino E kiekis priklausė ne tik nuo šviesos poveikio, bet ir nuo auginimo sezono.

***

Nustatyta, kad mikrožalumynai turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų negu sėklos ar subrendęs augalas. Tai natūralus, puikiai organizmo pasisavinamas maistas, priskiriamas funkcionaliesiems maisto produktams, nes pasižymi didesne maistine verte bei sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Sunku rasti analogišką produktą, kuris būtų naudojamas maistui didžiausio biologinio aktyvumo metu.

***

Mikrožalumynų privalumai :

• vitaminų ir mineralų šaltinis;
• greitai auga;
• galima auginti ištisus metus;
• vartojami  švieži, nereikia gaminti;
• pasižymi  pikantišku skoniu.

***

Lapinių kopūstų lapeliai yra švelnaus skonio. Sėjamosios gražgarstės lapelių skonis primena sėjamųjų pipirnių, garstyčių ir riešutų mišinį. Ridikėlių lapai turi maloniai deginantį skonį. Vakaručių, pipirnių lapeliai yra aštraus pikantiško skonio. Burnočių lapeliai aštroki, saldaus skonio. Kvapiojo baziliko Sweet Genovese lapeliai labiau aromatingi negu užaugusio augalo, saldaus citrininio skonio. Kiti mikrožalumynai turi užaugusioms daržovėms būdingą skonį ir kvapą, pvz., brokoliai, burokėliai, žirniai

***

Mikrožalumynų maistinė kokybė labai skiriasi ne tik tarp rūšių, bet ir tarp veislių. Aukštesnėmis antioksidacinėmis savybėmis išsiskiria bazilikai, brokoliai, kaliaropės, garstyčios Red Lion, vaistinės agurklės, kininiai kopūstai, krūminės perilės, sėjamieji žirniai.